ARTÍCULO NI GUISUIDYNO 15
CANCIÓN 30 Mi Amigo, mi Padre, mi Dios
Ni rabigaxno ronoʼ Dios ngú ni más sacró par lóono
«Naʼ sabigaxa ronoʼ Dios portín ngú ni más sacró par naʼ» (SAL. 73:28).
TEMA
Xi non gonyno par guibigaxno Jehová né ximod racnéni lóono.
1, 2. a) ¿Xí raquiin gonyno par tzoʼ toib ximigdxinno? b) ¿Xí guisuidyno ló artículo reʼ?
BUNY pensary ló toib ximigdxinlo. ¿Rasetnaladxlo xí láani bunylo par nadzaklo láabu sacró la? Sigory godudylo xiroʼ tiemp né láabu, gonlo ximod nabanybu, xi cós rioladxbu né xi cós diti rioladxbu. Né bibiʼlo que napbu cualidades sacróyen ni goniiny looy nasuʼlo. Né Conforma godudy tiemp gosaló binladxgoluʼlo láabu.
2 Par guidzakno toib buñ modcu, raquiinni tiemp né raquiin gonyno rutirigaʼlni lóono, né ngúca rac né mod radzakno Dios. Ló artículo reʼ, sasuidyno ximod guibigaxno más ronoʼ Jehová, ni nac ximigdxinno. Per primer guisuidyno xigony galán gonyno láani.
3. ¿Xigony non gonyno pensary mod racnéni lóono ni guibigaxno ronoʼ Jehová? Bisetlaa toib ejemplo.
3 Nigolú rasac gonyno pensary ló guirá razón ni napno par guibigaxno ronoʼ Jehová (Sal. 63:6-8). ¿Xigony? Guisetlano toib ejemplo ni sacné lóono guienno láani. Xidal buñ nan que galán láani guicáano cuidad xi galrro guáno, gueeno nís, gonyno ejersis né guisaladxno. Per ná nanyibu láani, diti ronyibu láani né diti ranyibu láacayibu. Per toib buñ sony láani pal ronybu pensary ximod racnéni láabu. Modcuca, nanno que ni guibigaxno ronoʼ Dios, ngú ni más sacró par lóono. Per pal ronyno pensary ló guirá galnasác ni racaʼno, nga sony animar lóono par guibigaxno más ronoʼbu (Sal. 119:27-30).
4. ¿Xí láani goniʼ salmista ló Salmo 73:28?
4 (Bíil Salmo 73:28). Ni bicaʼ Salmo 73 gócbu xfamil Leví né gócbu toib músico lainy templo. Sigory ma sanébu xidzú tiemp cayonybu xchiin Jehová órni bicaʼbu Salmo reʼ, per biduʼdybu cuent que nigolú gosac nasetnaladxbu que ni guibigaxbu ronoʼ Dios ngú ni más sacró par láabu. Né goniiny láabu que stipnés nabiʼ que nigolú sacró rac buñ ximig Jehová. Guibiʼno ximod racnéni lóono.
NI GUIBIGAXNO RONOʼ DIOS RAGOʼ NAKITNI LÓONO
5. a) ¿Xigony rioʼ nakitno órni rabigaxno ronoʼ Jehová? b) ¿Ximod racné né rap sabiduría xtuny Jehová looy? (Proverbios 2:6-16).
5 Laʼga más gaxca noʼno de Jehová, más rioʼ nakitno (Sal. 65:4). ¿Xigony ranino ngú? Por xidal razón. Por ejemplo, órni rasobno xconsejbu ni sieed ló Xtiitzbu, rieeni galán lóono. Sabiduría xtunybu racnéni lóono par diti guidzakno buñ ni diti rasob láabu né racnéni lóono par diti gonyno galkié rodann (bíil Proverbios 2:6-16). Por ngú la Biblia ná: «Nakit buñguieeu ni radzel sabiduría né buñguieeu ni radzel discernimiento» (Prov. 3:13).
6. ¿Xigony ma diti goyoʼ nakit salmista reʼ?
6 Per ngú diti raduʼdyni diitz que ximig Jehová diti sioʼ nabann. Ni bicaʼ Salmo 73 ma diti goyoʼbu nakit órni bunybu pensary ló cós ro par láabu diti cayac xinésni. Láabu nigolú bidzuitzbu né goyoʼ nabambu portín goyoʼ lainy bichoguicbu que buñ ni diti rap respet Dios nili ni rony mandarybu, más galán rieeni layibu, né dada gopbu envidy buñ de clascu. Bunybu crer né guidopy xcalnabanybu que buñ mal né buñ farmay más racyibu ric, dipa raxoʼyibu né dipa radudyibu ló galrrioʼob; per diti scú láani (Sal. 73:3-7, 12). Ma diti goyoʼ gan xcalnabanybu né gosaló gonabdiitzbu láacabu pal rasac cayonybu xchiin Jehová. Nigolú gosac nabambu por ngú goniʼbu: «Riendxichni, diti noʼ pu raquiin gac nayaa xcalnabani né guieer ñaya de cós mal» (Sal. 73:13).
7. ¿Ximod labúu tzoʼ nakitno stoib órni rioʼ nabanno? (Bibiʼ dibuj).
7 Salmista diti goduʼuchbu ñabu; goyoʼ ni bunybu par ma diti ñoʼ nabambu. Goyoʼbu lainy «lidx Dios», né cú Jehová buny corregirbu mod buny pensary salmista reʼ (Sal. 73:17-19). Jehová nac ximigdxinno, por ngú nanbu órni noʼ nabanno. Non guinabno láabu conésbu lóono né guicacuentno galrracné ni guiduʼdybu lóono né xcalrracné Xtiitzbu né congregación. Modcu sapno fuers par diti guireʼganno ná noʼ nabanno. Dada órni diti guidzel xcalrrienno xi gonyno por ni noʼno ló galrrasaʼ, Jehová sasialdó xcalnabanyno (Sal. 94:19). a
Levita ni bicaʼ Salmo 73, lainy «lidx Dios». (Bibiʼ párrafo 7).
ÓRNI RABIGAXNO RONOʼ DIOS RASACNO QUE NOʼ XI PORTÍN NABANYNO NÉ RACAʼNO ESPERANZA
8. ¿Xí stipnés mod racné lóono ni rabigaxno ronoʼ Dios?
8 Ni rabigaxno ronoʼ Dios racnéni lóono de xchop mod ni nigolú rasac. Primer, ronybu que guisacno que noʼ xi portín nabanyno. Né ni rarop, raduʼdybu toib esperanza lóono par ló dzú ni sietra (Jer. 29:11). Guisuidyno tigaagani.
9. ¿Xigony órni rabigaxno ronoʼ Jehová, rasacno que noʼ xí portín nabanyno?
9 Órni rabigaxno ronoʼ Jehová rasacno que noʼ xi portín nabanyno. Ló naareʼ xidal buñ ná que diti noʼ Dios. Por ngú tipnésyibu diti nanyibu xi portín nabanyibu né ronyibu crer que sadxin dzú ma diti sioʼ buñ ló Gudxlio. Per, lóono ma bisuidyno xidal cós ló Xtiitz Dios, por ngú nandxichno que «láabu nabanybu né radudybu galnasác a guirá buñ ni rayopy láabu né guidopy xcalnabany» (Heb. 11:6). Bixiosno ni noʼ guibá, bisaʼbu lóono par gony adorarno láabu. Por ngú, por ni ronyno xchiimbu, nanno que noʼ xi portín nabanyno né rioʼ nakitno (Deut. 10:12, 13).
10. Mod ná Salmo 37:29, ¿xí láani sac ló dzú ni sietra né buñ ni nap confianz lóo Jehová?
10 Xidal buñ diti napyibu toib esperanza ni nigolú. Nabanyibu par gonyibu dxiin, guisniʼsyibu xiinyibu né coʼtzayibu bidxiich par órni ma nacyibu buñgol. Diti ragoʼyibu cuent Dios ló guirá ni ronyibu. Per lóono ni nacno xpiin Jehová rabaʼijno esperanza xtunyno lóbu (Sal. 25:3-5; 1 Tim. 6:17). Rapno confianz lóo Dios xtunyno né ximigdxinno, né nanno que láabu sony cumplirbu guirá ni ma biduʼdybu xtiitzbu gonybu. Sacaʼno xiroʼ cós sacró ló dzú ni sietra, ladni noʼ ni gony adorarno Jehová por tipzó ló Gudxlio móz (bíil Salmo 37:29).
11. ¿Ximod racnéni lóono ni guibigaxno ronoʼ Dios, né ximod rasacbu órni ronyno láani?
11 Ni guibigaxno ronoʼ Dios ngú ni más sacró par lóono por xidal razón. Por ejemplo, Jehová raduʼdybu xtiitzbu que satuʼdybu xcalkiéno scásiʼ pal rac arrepentirno (Is. 1:18). Ngú raduʼdy diitz, ma diti guigotzno dool lóocano por galkié ni bunyno (Sal. 32:1-5 Né láaca, ragoʼ nakitno xcalnabany Jehová, né ngú ragoʼ nakit lóono (Prov. 23:15). Por ni naclo ximig Jehová ma cuaʼlo xiroʼ galnasác. Per, ¿xí labúu gonyno par láabu guibigaxno más ronoʼbu?
¿XÍ GONYNO PAR GUIBIGAXNO MÁS RONOʼ DIOS?
12. ¿Xí láani non gonylo par guibigaxlo más ronoʼ Dios?
12 Pal ma goyonislo, raduʼdyni diitz que ma bisuidylo xidal cós de Jehová né Jesucristo, ma góc arrepentirlo de xcalkiélo, raslooylo que naplo fe lóo Dios né cayonylo rutirigaʼlni looy par guisoblo ni nábu. Por ngú labúu guinino que noʼlo gaxtiguié de Jehová. Per, guirá ndeʼ nacni cós ni non gonyrano par guibigaxno más ronoʼ Dios (Col. 2:6).
13. ¿Xí tzón cós sacné lóono par guibigaxno más ronoʼ Jehová?
13 ¿Xí sacné lóono par guibigaxno más ronoʼ Jehová? 1) Non golrano né guisuidyrano la Biblia. Né diti nainy tzoʼno conforme ganno tidxósi cós de Jehová. Láaca rayopyno mod guientzaayno xi ná Jehová gonyno né guibanyno mod ná la Biblia (Efes. 5:15-17). 2) Non gonyno pensary ló guirá prueby ni noʼ ni raslooy balaati nadxiʼ Jehová lóono né modcu gony nadipno fe ni napno lóbu. 3) Non guianladxno cós ni ronynaa Jehová né diti guidzakno buñ ni rony láani (Sal. 1:1; 101:3).
14. ¿Xí labúu gonyno guirá dzú par coʼ nakitno Jehová? (1 Corintios 10:31; láaca bibiʼ retrat).
14 (Bíil 1 Corintios 10:31). Nigolú rasac gonyno por gonyno guirá cós ni nanno que ragoʼ nakit xcalnabany Jehová. Ndeʼ diti nosi raguiña gony predicarno né tzoʼno reunión. Guirá cós ni gonyno guirá dzú, non gacni cós ni rioladx Jehová. Por ejemplo, nanno que láabu nigolú rioladxbu gacno buñ ni natzaay xcalrrien né guiduʼdyno né guidopy xcalnabanyno cós ni napno (2 Cor. 8:21; 9:7). Láaca rabésbu guislooyno que nigolú rasac par lóono galnabány ni ma biduʼdybu lóono. Por ngú, rabigaxno más ronoʼbu órni rootzayno né reeno né midid nís ni notz alcohol né rayopyno mod ganno lóocano par diti guixoʼno. Órni ronyno rutirigaʼlni lóono par gonyno cós ni rioladx Jehová dada ló cós ni ralooyni mitien, ronyni que Jehová gonladx lóono (Luc. 16:10).
Ni guixonyno camión sacró, gonyno ejersis par diti guixoʼno, guaatzayno né guiduʼdyno ni napno stipnés né guidopy xcalnabanyno, nacni tipnés mod ni labúu coʼ nakitno xcalnabany Jehová. (Bibiʼ párrafo 14).
15. ¿Ximod rabés Jehová cobiono stipnés?
15 Jehová ragobioo tanli buñ ni rony xinésni né ni diti rony xinésni (Mat. 5:45). Né rabésbu gonyno ngúca né stipnés. Por ejemplo, nainy láabu que xpiimbu «diti guiniʼyibu mal de stipnés», «diti guiyopyibu galrradíil» né «guirá ór gacyibu buñ nadaʼa né guirá buñ» (Tito 3:2). Por ngú diti ronyno pensary que más rasacno que buñ ni diti rony crer ni ronyno crer (2 Tim. 2:23-25). Pal guirá ór ragobiono stipnés buñ né galrronladx, más sabigaxno ronoʼ Jehová.
ÓRNI CAREʼGANNO LÁACA LABÚU GUIBIGAXNO RONOʼ DIOS
16. ¿Ximod gosac ni bicaʼ Salmo 73?
16 ¿Né pal radxin ór ronyno pensary que Jehová ma diti noʼbu gax de lóono ga? Gonyno pensary ló ni gosaclóo salmista ni bicaʼ Salmo 73. Láabu gosac malaybu né goniʼbu diitzreʼ: «Mersi ñaba, né stidxoyensi ñalsita de xinéslo» (Sal. 73:2). Biduʼdybu cuent que bireʼgan xcalnabanybu, que diti goyoʼbu ló razón né que gócbu nisló Jehová «xomod toib nimal ni diti rioʼ ló razón» (Sal. 73:21, 22). ¿Bunybu pensary que xtol ni nacbu buñ galkié né ni napbu debilidad ma diti raquiimbu par Jehová né diti non nacaʼbu xcalnadxiʼ Jehová la?
17. a) ¿Xí láani ralooyni buny salmista órni nigolú gosac malbu? b) ¿Xí rasuidyni lóono ni gosaclobu? (Láaca bibiʼ retrat).
17 Pal salmista cu buny pensary que Jehová ma diti goloʼ cuent láabu, tidxósi tiemp bunybu pensary ngú. Ralooyni que órni nigolú gosac malbu, biduʼdybu cuent que non nabigaxbu ronoʼ Jehová. Nanno láani portín gochbu Jehová ndeʼ: «Per nigoreʼ, guirá ór noʼya né looy; looy nanáslo ñaya ladbuʼ. Ragonéslo naʼ né xconsejlo, né después sonyxiroʼlo naʼ» (Sal. 73:23, 24). Órni moda careʼganno o napno toib debilidad, lóono láaca non guinásdxichno ña Jehová, ni nac Guielaa xtunyno, par diti guireʼganno (Sal. 73:26; 94:18). ¿Né pal ralsitno de xinés Jehová ga? Labúu guibiguetno ronoʼbu né confianz que láabu noʼbu puext par guituʼdybu xcalkié buñ scásiʼ (Sal. 86:5). Órni nigolú ma bireʼganno, órcu más raquiin guibigaxno ronoʼ Dios xtunyno (Sal. 103:13, 14).
Órni careʼganno ló sentido espiritual, non cueʼno más tiemp gony adorarno Jehová, par guibigaxno más ronoʼbu. (Bibiʼ párrafo 17).
GUIBIGAXNO RONOʼ DIOS POR TIPZÓ
18. ¿Xigony labúu guibigaxno ronoʼ Jehová por tipzó?
18 Labúu guibigaxrano ronoʼ Jehová por tipzó; guirá ór labúu guisuidyno más de láabu. La Biblia ná que sabiduría, galnan né xinés Jehová diti labúu rien buñ láani (Rom. 11:33).
19. ¿Xí confianz raduʼdy guirá Salmos reʼ lóono?
19 Salmo 79:13 ná: «Lóodo, xcudxlo né xiil ni raplo, saduʼdydo guixquix looy por tipzó né sanido de alabanza xtunylo laʼga noʼ buñ ló gudxlio». Gop confianz: pal rabigaxralo ronoʼ Jehová, sacaʼlo xcalnasácbu por tipzó né labúu saniʼlo: «Dios nacbu guielaa xtuny xcalnabani né ni guicaʼya por tipzó» (Sal. 73:26).
CANCIÓN 32 ¡Ponte de parte de Dios!
a Buñ ni ma xidzú tiemp rioʼ ló galrrasaʼ, o rioʼ nabann, sigory raquiinyibu tzeeyibu ló doctor. Sadzelo más información ló Guiich ni caniʼ número 1 íz 2023.