Be abejo, Biblija – labai sena knyga. Ji buvo pradėta rašyti maždaug prieš 3500 metų Vidurio Rytuose. Palyginimui galima pasakyti, kad tai vyko galingos Šangų dinastijos Kinijoje valdymo laikais arba dešimt amžių anksčiau, nei Indijoje užgimė budizmas (skaitykite rėmelį „ Trumpi duomenys apie Bibliją“).

Jei norima, kad knyga būtų naudinga, jos turinys turėtų būti suprantamas ir aktualus. Biblija kaip tik tokia ir yra. Joje pateikiami atsakymai į esminius gyvenimo klausimus.

Štai gal kada svarstėte, kodėl mes čia esame? Šis klausimas žmonėms neduoda ramybės jau tūkstančius metų. Tačiau atsakymą galima rasti pirmuose dviejuose pirmos Biblijos knygos, vadinamos Pradžios knyga, skyriuose. Ten skaitome, kaip „pradžioje“ – prieš milijardus metų – atsirado visata: galaktikos, žvaigždės, Žemė (Pradžios 1:1). Po to chronologine tvarka pasakojama, kokie procesai vyko Žemėje, kad joje galėtų egzistuoti gyvybė, kaip atsirado įvairios gyvybės formos ir net žmonės. Taip pat atsakoma, kam viso to reikėjo.

Biblijoje randame praktiškų patarimų, padedančių spręsti kasdienes problemas. Tuos pamokymus suprasti visai nesudėtinga. Taip yra dėl dviejų priežasčių.

Pirma, Biblija parašyta aiškiai ir patraukliai. Pasakojimai nėra migloti ar apgaubti paslapties šydu, priešingai, jie lengvai suvokiami ir sužadina mūsų jausmus. Sunkesnėms mintims išreikšti pasirinkta paprasta, buitinė kalba.

Pavyzdžiui, Jėzus, kad jo mokymas paliestų žmonių širdį, naudojo iliustracijas iš jų kasdienio gyvenimo. Daugelis tų vaizdingų pamokymų surašyti vadinamame Kalno pamoksle, arba Evangelijos pagal Matą 5–7 skyriuose. Vienas žinovas Kalno pamokslą pavadino „praktiška paskaita“ ir pasakė, kad jos tikslas – „ne prikimšti mūsų galvą įdomių minčių, o pamokyti to, kas praverstų gyvenime“. Tuos kelis Biblijos  skyrius galite perskaityti per 15–20 minučių, tačiau turbūt nustebsite, kaip paprastai, bet paveikiai skamba Jėzaus žodžiai.

Antra, Bibliją suprasti nėra sunku dėl jos turinio. Tai – ne mitologinių istorijų ar pasakų knyga. Kaip teigiama leidinyje The World Book Encyclopedia, joje daugiausiai rašoma „apie žmones – tiek žymius, tiek paprastus – jų vargus, svajones, pergales ir pralaimėjimus“. Taigi mums nesunku įsivaizduoti realius žmones bei įvykius ir suprasti, ko galime iš tų pasakojimų pasimokyti (Romiečiams 15:4).

Kad suprastumėte, ką skaitote, knyga turi būti parašyta kalba, kurią mokate. Šiandien, nesvarbu kur gyventumėte ir kokia jūsų tautybė, Biblija tikriausiai yra išversta ir į tą kalbą, kuria kalbate jūs. Tik pagalvokite, kiek įdedama darbo!

Vertimas. Biblija buvo parašyta hebrajų, aramėjų ir graikų kalbomis. Todėl ją skaityti galėjo tik ribotas skaičius žmonių. Kad ji taptų suprantama ir kitakalbiams, uolūs vertėjai turėjo įdėti labai daug pastangų. Jų dėka dabar visa Biblija arba jos dalis jau išversta į maždaug 2700 kalbų. Vadinasi, daugiau kaip 90 procentų žmonijos bent dalį Biblijos gali skaityti gimtąja kalba.

Leidyba. Biblijos originalas buvo užrašytas ant irių medžiagų – odos ir papiruso. Todėl kad Biblijos žinia nepražūtų, ją reikėjo daug kartų perrašyti ranka. Tokie nuorašai buvo brangūs ir juos įpirkti mažai kas galėjo. Vis dėlto, prieš daugiau kaip 550 metų Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną, Biblijos kopijų ėmė sparčiai daugėti. Kai kuriais paskaičiavimais iki šiol yra išleista per penkis milijardus visos Biblijos ar jos dalies egzempliorių.

Šiose srityse su Biblija negali lygintis jokia kita religinė knyga. Išties, suprasti tai, kas rašoma Biblijoje, galima. Žinoma, iškils ir sunkumų. Bet yra kas padėtų. Kur tokią pagalbą rasti? Ir kaip ja pasinaudoti? Apie tai – kitame straipsnyje.