Leidinyje Encyclopædia Britannica Velykos apibūdinamos kaip „svarbiausia krikščionių Bažnyčios šventė Jėzaus Kristaus prikėlimui paminėti“. Vis dėlto, ar ši šventė krikščioniška?

Norint nustatyti bet kokio kūrinio autentiškumą, itin svarbu kreipti dėmesį į detales. Panašiai, kad išsiaiškintume, ar Velykos — krikščioniška šventė, būtina patyrinėti su ja susijusius faktus.

Visų pirma Jėzus savo mokiniams prisakė minėti jo mirtį — ne prisikėlimą. Apaštalas Paulius šį minėjimą pavadino „Viešpaties vakariene“ (1 Korintiečiams 11:20; Luko 22:19, 20).

Be to, kaip rašoma enciklopedijoje Britannica, daugelis Velykų tradicijų su Jėzaus prikėlimu „turi mažai ką bendra“ ir „yra kilusios iš liaudies papročių“. Pavyzdžiui, apie populiarius Velykų simbolius — kiaušinį ir triušį — leidinyje The Encyclopedia of Religion teigiama: „Kiaušinis simbolizuoja naują gyvybę, įveikiančią mirtį, nelyginant tvirtą kiaušinio lukštą.“ Toliau rašoma: „Triušis žinomas kaip visliausias gyvūnas, todėl simbolizuoja ateinantį pavasarį.“

Viduramžių literatūros profesorius Filipas Valteris (Philippe Walter) aiškina, kaip tokie papročiai tapo Velykų šventės dalimi: „Vykstant pagoniškų tikėjimų krikščioninimo procesui“, Jėzaus prikėlimą buvo lengva susieti su pagoniška švente, „kuri simbolizavo žiemos, kaip mirties įvaizdžio, pabaigą ir pavasario — gyvybės įvaizdžio — pradžią“. Valteris priduria, kad tai ir buvo vienas svarbiausių žingsnių „krikščioniškas“ šventes įtraukiant į pagonišką kalendorių ir tuo sušvelninant liaudies masių atvertimą į krikščionybę.

Šis „krikščioninimo“ procesas neprasidėjo, kol apaštalai dar buvo gyvi, nes jie saugojo bendruomenę nuo pagonybės (2 Tesalonikiečiams 2:7). Apaštalas Paulius perspėjo, jog jam pasitraukus „iškils vyrų, kurie kalbės iškreiptus dalykus, norėdami patraukti mokinius paskui save“ (Apaštalų darbų 20:29, 30). O pirmojo amžiaus pabaigoje apaštalas Jonas rašė, kad tuo metu jau radosi tokių, kas klaidina krikščionis (1 Jono 2:18, 26). Taigi jau buvo nutiestas kelias pagoniškiems papročiams įsitvirtinti.

Tačiau kai kam galbūt atrodo, jog kai kurie Velykų papročiai ne tokie jau ir blogi; tai neva padėjo pagonims geriau suprasti Jėzaus prikėlimo reikšmę. Bet Paulius su tokia mintimi niekada nebūtų sutikęs. Nors keliaudamas po Romos imperiją jis matė įvairiausių pagoniškų papročių, niekada neperėmė nė vieno iš jų, kad padėtų žmonėms geriau suprasti tiesą apie Jėzų. Priešingai, apaštalas krikščionis perspėjo: „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais. Kas gi sieja teisumą su savivale? Arba ką bendra šviesa turi su tamsa? ‘Tad išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Jehova, — ir nebelieskite to, kas netyra’“ (2 Korintiečiams 6:14, 17).

Taigi kokią išvadą galime padaryti trumpai aptarę kai kuriuos faktus? Visiškai akivaizdu, kad Velykos — nekrikščioniška šventė.