Žydai mirusiuosius laidodavo ilgai nelaukdami, paprastai tą pačią dieną. Tokį skubėjimą lėmė dvi priežastys. Pirma, karštame Vidurio Rytų klimate lavonai sparčiai irsta. Antra, anais laikais buvo manoma, kad paliekant mirusiojo kūną nepalaidotą keletą dienų parodoma nepagarba jam ir jo šeimai.

Evangelijose ir Apaštalų darbuose paminėti bent keturi atvejai, kai žmogus palaidotas tą dieną, kurią mirė (Mato 27:57-60; Apaštalų darbų 5:5-10; 7:60—8:2). Panašiai buvo ir daug anksčiau. Pavyzdžiui, Jokūbui su visa šeima keliantis gyventi į kitą vietą mirė jo mylima žmona Rachelė. Jokūbas negabeno jos atgal, kad palaidotų šeimos kapavietėje, o palaidojo kape „prie kelio į Efratą, tai yra Betliejų“ (Pradžios 35:19, 20, 27-29).

Iš Biblijos pasakojimų sužinome, kad žydai labai kruopščiai paruošdavo mirusiojo kūną laidotuvėms. Šeimos nariai ir draugai kūną apiprausdavo, ištrindavo kvepalais, maišytais su aliejais, ir suvyniodavo į drobules (Jono 19:39, 40; Apaštalų darbų 9:36-41). Kaimynai bei kiti ateidavo paguosti artimųjų ir išlieti savo sielvarto (Morkaus 5:38, 39).

Daugelis žydų savo artimuosius laidodavo olose ir kapuose, iškirstuose minkštoje uolienoje. Tokia uoliena dengia didelę dalį Izraelio teritorijos. Jie sekė patriarchų pavyzdžiu. Abraomas, Sara, Izaokas, Jokūbas ir kiti buvo palaidoti oloje Machpelos lauke netoli Hebrono (Pradžios 23:19; 25:8, 9; 49:29-31; 50:13).

Jėzus buvo palaidotas kape, iškaltame akmens uoloje (Morkaus 15:46). Įėjimas į tokią kapavietę paprastai būdavo siauras. Viduje būdavo daug į lentynas panašių nišų, ant kurių guldydavo mirusiųjų kūnus. Šiems suirus sudžiūvusius kaulus surinkdavo ir sudėdavo į nedidelius akmeninius karstus, vadinamus osuarijais, — toks paprotys gyvavo ir Jėzaus laikais. Taip atsirasdavo vietos ateityje laidoti kitus šeimos narius.

Dėl Mozės įstatymo reikalavimo laikytis šabo poilsio žydai tą dieną pasirūpinti mirusiojo laidojimu negalėdavo. Kadangi Jėzus mirė likus trims valandoms iki šabo pradžios, Juozapas iš Arimatėjos ir kiti palaidojo jį nevisiškai paruošę kūną (Luko 23:50-56). Todėl šabui pasibaigus kai kurios moterys nuėjo prie Jėzaus kapo, tikėdamosi sutvarkyti kūną iki galo (Morkaus 16:1; Luko 24:1).