Ar kurią nors rasę Dievas laiko pranašesne?
Skaitytojai klausia...
Ar kurią nors rasę Dievas laiko pranašesne?
▪ Ne. Biblijoje aiškiai sakoma: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).
Dievo požiūris šiuo klausimu toli pranoksta netobulų žmonių. Daugelis mano, jog tam tikra rasė (paprastai jų pačių) yra pranašesnė už kitas. Tokia šališka žmonių nuostata atspindi Čarlzo Darvino įsitikinimus. Jis rašė: „Beveik nėra abejonių, kad kuriuo nors ateities laikotarpiu [...] civilizuotos rasės išnaikins necivilizuotas ir užims jų vietą.“ Deja, daug kas iš tikrųjų nukenčia nuo žmonių, iškeliančių savąją rasę.
Ar kurios nors rasės žmonės gali pagrįstai jaustis pranašesni už kitus? Pavyzdžiui, ar mokslas įrodė, jog vienos rasės aukštesnės, o kitos žemesnės? Ne. Oksfordo universiteto genetikos profesorius Brajanas Saiksas sako: „Nėra jokio genetinio pagrindo klasifikuoti tautybes ar rases [...]. Manęs vis klausia, ar yra graikų DNR arba italų DNR. Aišku, kad tokio nėra. [...] Visi esame labai artimai susiję.“
Ši išvada derinasi su tuo, ką skaitome Šventajame Rašte. Jame rašoma, kad Dievas sukūrė tik vieną vyrą ir vieną moterį, iš kurių kilo visi kiti žmonės (Pradžios 3:20; Apaštalų darbų 17:26). Taigi Dievo požiūriu yra tiktai viena rasė — žmonija.
Žmogaus odos spalva ar veido bruožai Jehovai Dievui reikšmės neturi. Jis vertina kai ką daug svarbesnio — mūsų širdį, kitaip tariant, kokie esame viduje. Dievas yra pasakęs: „Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Šių žodžių niekada nepamirškime, nes jie gali suteikti didelės paguodos. Kaip?
Štai daugelis iš mūsų, kad ir kokios būtume rasės, esame bent šiek tiek nepatenkinti savo išvaizda, tačiau nedaug ką galime pakeisti. Bet tai, kas svarbiausia, — savo mintis ir jausmus, — pakeisti galime (Kolosiečiams 3:9-11). Sąžiningai save patyrinėję tikriausiai pamatysime, jog turime polinkį manyti esą kiek pranašesni — o gal prastesni — už kitų rasių žmones. Toks mąstymas nesiderina su Dievo mąstysena, todėl turime visomis jėgomis stengtis tą negerą polinkį išrauti iš savo širdies (Psalmyno 139:23, 24).
Jeigu į save ir į kitus mokysimės žvelgti Jehovos akimis, jis neabejotinai mus palaikys. Dievo Žodis patikina: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Metraščių 16:9). Tuo galime būti tikri, nesvarbu, kokia mūsų rasė.