ŠIAIS žodžiais Jėzus nusakė, kas gyvenime jam yra svarbiausia. Tąsyk Jėzus su mokiniais visą rytą keliavo per kalvotą Samarijos kraštą (Jono 4:6). Kiek vėliau mokiniai, manydami, kad jis jau gerokai išalkęs, pasiūlė užkąsti (Jono 4:31-33). Tada Jėzus ir ištarė anuos žodžius. Dirbti Dievo skirtą darbą jam buvo svarbiau negu pavalgyti. Jėzus visados vykdė Dievo valią — tiek žodžiais, tiek darbais.

„Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas [...], skelbdamas karalystės Evangeliją“, — apie jo veiklą sakoma Biblijoje (Mato 4:23). Jis ne tik skelbė Dievo Karalystę, bet ir apie ją mokė — aiškino žmonėms svarbias tiesas, įtikinėjo logiškai argumentuodamas. Karalystė buvo pagrindinė jo skelbiamos žinios tema.

Jėzus klausytojams aiškino, kas Dievo Karalystė yra, ką ji padarys. Štai keletas Jėzaus mokymų ir greta nurodytos Biblijos eilutės, kuriose užrašyti jo žodžiai.

• Dievo Karalystė yra valdžia danguje; Jėzus yra Jehovos paskirtasis Karalystės Karalius (MATO 4:17; JONO 18:36).

• Karalystė pašlovins Dievo vardą ir laiduos, kad Dievo valia būtų vykdoma kaip danguje, taip ir žemėje (MATO 6:9, 10).

• Valdant Dievo Karalystei, visa žemė taps rojumi (LUKO 23:42, 43).

• Dievo Karalystė netrukus ateis ir įgyvendins, ką Dievas yra sumanęs dėl žemės * (MATO 24:3, 7-12).

Jėzus pirmiausia buvo žinomas kaip Mokytojas (Jono 13:13). Tačiau per pusketvirtų metų trukusią savo tarnybą jis padarė ir nemažai stebuklų. Kodėl to reikėjo? Bent dėl dviejų priežasčių. Pirma, stebuklai liudijo, kad Jėzus iš tikrųjų yra siųstas Dievo (Mato 11:2-6). Antra, padėjo įsivaizduoti, kokių didžių dalykų Jėzus padarys ateityje, būdamas Dievo Karalystės Karaliumi. Štai keletas jo nepaprastų darbų.

• Nuramino stiprų vėją ir įsišėlusias ežero bangas (MORKAUS 4:39-41).

• Išgydydavo aklus, kurčius, raišus ir kitokių negalių varginamus žmones (LUKO 7:21, 22).

• Padaugino maistą ir pamaitino tūkstantinę minią (MATO 14:17-21; 15:34-38).

• Bent tris žmones prikėlė iš mirties (LUKO 7:11-15; 8:41-55; JONO 11:38-44).

Tik pagalvokite, kaip gera bus gyventi, kai žemę valdys toks galingas Karalius!

Joks kitas asmuo nebūtų galėjęs  tiek daug atskleisti apie Jehovą kaip jo Sūnus Jėzus Kristus. Jis yra „visos Kūrinijos pirmagimis“, vadinasi, danguje su Jehova gyveno ilgiau nei kuri kita dvasinė esybė (Kolosiečiams 1:15). Per tuos amžius jis, be abejo, gerai pažino savo Tėvą — perprato jo mintis, suvokė, kokia jo valia, nuostatai ir keliai.

Taigi Jėzus visai pagrįstai pasakė: „Niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus panorės apreikšti“ (Luko 10:22). Tarnaudamas žemėje Sūnus noriai, entuziastingai mokė, koks yra dangiškasis Tėvas, atskleidė jo asmenybę. Jėzus buvo neprilygstamas Mokytojas: jis perteikė žinias, kurias sukaupė gyvendamas danguje šalia šlovingo Aukščiausiojo Dievo (Jono 8:28).

Kad geriau suprastume, kaip Jėzus galėjo apreikšti žmonėms savo Tėvą, pasitelkime pavyzdį. Štai transformatorius aukštos įtampos elektros srovę sumažina tiek, kad ją buityje galėtų naudoti paprasti žmonės. Jėzus žinias, kurias įgijo būdamas danguje, perteikė, arba transformavo, taip, kad jas galėtų lengvai suprasti ir pritaikyti kiekvienas žmogus.

Pažvelkime, kaip dvejopai Jėzus liudijo apie savo Tėvą.

• Jėzaus mokymai atskleidė tiesą apie Dievą: koks jo vardas, kokie sumanymai, kokie keliai (JONO 3:16; 17:6, 26).

• Jėzaus darbai bylojo, kokia tauri asmenybė yra Jehova. Jis taip tobulai atspindėjo Jehovos savybes, jog iš esmės galėjo pasakyti: jei norite pažinti mano Tėvą, žiūrėkite į mane (JONO 5:19; 14:9).

Jėzaus gyvenimas išties kelia nuostabą. O kodėl jis turėjo mirti? Dabar ir patyrinėkime šį ypač svarbų klausimą. Tegul tos žinios paliečia mūsų širdį ir skatina veikti.