Dievo vardas, Jehova, egiptiečių šventykloje
Dievo vardas, Jehova, egiptiečių šventykloje
KADA anksčiausiai Dievo vardas Jehova, arba Jahvė, pasirodė nebibliniuose šaltiniuose? Kai kurie mokslininkai nedvejodami atsako, kad XIV amžiuje prieš mūsų erą. Kodėl jie taip teigia?
Iki 1370 metų prieš mūsų erą egiptiečiai jau buvo pavergę daugybę žemių. Maždaug tuo metu Egipto valdovas, faraonas Amenchotepas III, pastatė didingą šventyklą Solebe, Nubijoje (dabar tai Sudano teritorija). Tyrinėdami šios šventyklos griuvėsius, archeologai aptiko egiptiečių hieroglifą, atitinkantį hebrajiškąją tetragramą JHVH, kuri reiškia „Jehova“. Šis įrašas yra 500 metų senesnis nei garsusis Moabitų akmuo — iki šiol seniausias žinomas rašytinis šaltinis, kuriame pavartotas Dievo vardas, Jehova. Kodėl Jehovos vardas iškaltas egiptiečių šventykloje?
„Šasu kraštas, priklausantis Jahu“
Faraonas Amenchotepas III vakariniame Nilo krante pastatė šventyklą, skirtą dievui Amonui Ra. Šventykla buvo maždaug 120 metrų ilgio. Vienoje salių stovėjo kolonos su apačioje išraižytais hieroglifais — pavadinimais teritorijų, kurias Amenchotepas sakėsi pavergęs. Kiekvieną teritoriją vaizduoja belaisvis už nugaros surištomis rankomis, turintis skydą, kuriame užrašytas jo krašto arba tautos pavadinimas. Tarp tų teritorijų paminėtos ir šasu, arba šosu, tautos žemės. Kas gi buvo šasu tauta?
Egiptiečiai „šasu“ vadino į rytus nuo Egipto gyvenančias beduinų gentis, kurių nekentė. Šasu tauta gyveno Palestinos ir Užjordanės pietuose bei Sinajaus dykumoje. Pasak kai kurių tyrinėtojų, šiaurėje šasu žemės siekė net Libaną
ir Siriją. Vienos iš Solebo šventykloje paminėtų žemių pavadinimas gali būti verčiamas taip: „Jahvė šosu žemėje“, „šasu kraštas, priklausantis Jahu“, „šasu-jhv žemė“. Egiptologas Žanas Leklanas sako, kad skyde išraižytas vardas „atitinka Biblijos dievo vardo tetragramą JHVH“.Dauguma mokslininkų yra įsitikinę, kad vardas Jahu, arba Jahvė, šiame ir panašiuose tekstuose tikriausiai reiškia vietovę ar sritį. Pasak tyrinėtojo Šmulio Ahituvo, įrašas nurodo „vietovę, kurioje klajojo gentys, garbinančios Jahu, Izraelio Dievą“. * Jei tokia prielaida teisinga, šis vietovardis tėra vienas iš kelių semitų kalbose sutinkamų pavadinimų, nurodančių ir vietovę, ir ten garbinamą dievą. Kitas toks pavyzdys būtų Ašūras — Asirijos kraštas ir asirų vyriausiasis dievas.
Kalbėdamas apie įrašus Nubijos šventykloje biblistas ir archeologas Rolanas de Vo sako: „Jau maždaug antrojo tūkstantmečio prieš mūsų erą viduryje regione, su kuriuo Izraelio protėviai palaikė ryšius, buvo žinomas vietovės pavadinimas arba asmenvardis, labai panašus į Izraelio Dievo vardą, galbūt net jam identiškas.“
Vardas gyvas iki šiol
Solebo šventykla — ne vienintelė Nubijoje, kur aptiktas vardas Jahvė, užrašytas egiptiečių hieroglifais. Egipto faraono Ramzio II šventyklose Amaroje ir Akšoje taip pat rasti pavergtų žemių „sąrašai“; regis, tai Solebe esančiųjų kopijos. Amaros šventykloje hieroglifas, reiškiantis „Jahvė šosu žemėje“, panašus į hieroglifus, nurodančius kitas šosu teritorijas, kurios, kaip manoma, yra Seyras ir Labanas. Biblijoje šios vietovės siejamos su pietų Palestina, Edomu ir Sinajaus dykuma (Pradžios 36:8; Pakartoto Įstatymo 1:1). Šitose žemėse klajodavo žmonės, kurie žinojo ir garbino Jehovą tiek prieš apsigyvendami Egipte, tiek iš jo išėję (Pradžios 36:17, 18; Skaičių 13:26).
Biblijoje aukštinamo Dievo vardas, Jehova, iki šiol plačiai vartojamas ir labai gerbiamas, ko nepasakysi apie kitų dievų vardus, paminėtus senoviniuose šaltiniuose. Tą vardą garsina per septynis milijonus Jehovos liudytojų daugiau nei 230 šalių. Ir ne tik garsina, bet ir stengiasi padėti žmonėms suartėti su Dievu, kurio vardas Jehova (Psalmyno 83:18, NW; Jokūbo 4:8).
[Išnaša]
^ pstr. 7 Kai kurie mokslininkai abejoja, ar šiame hieroglife minima šasu tauta „buvo dievo Jahvės garbintojai“. Jų manymu, faktas, kad niekur kitur nepaminėtas šio krašto pavadinimas panašus į Izraelio Dievo vardą, tėra keistas sutapimas.
[Anotacija 21 puslapyje]
Kodėl Dievo vardas, Jehova, iškaltas pagoniškoje egiptiečių šventykloje?
[Žemėlapis 21 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
EGIPTAS
Solebo šventykla
SUDANAS
Nilas
[Iliustracijos 21 puslapyje]
Tiksli šventyklos kolonos kopija
[Iliustracija 22 puslapyje]
Amono Ra šventyklos griuvėsiai Solebe (Sudanas)
[Šaltinio nuoroda]
Ed Scott/Pixtal/age fotostock
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]
Fone: Asian and Middle Eastern Division/The New York Public Library/Astor, Lenox and Tilden Foundations