Ar žinojote?

Kaip Dievas žiūrėjo į tai, kad izraelitai užsiima astrologija?

Astrologija, pasak vieno žinyno, yra „pranašavimai, grindžiami teiginiais apie Saulės, Mėnulio ir planetų išsidėstymo zodiako žvaigždynuose įtaką žmogui ir jo gyvenimo įvykiams“. Dėl Žemės sukimosi aplink Saulę (ji apsisuka per metus) žvaigždynų padėtis regimajame danguje kinta. Žmonės nuo senovės stebėjo tuos pokyčius ir teikė jiems didelę reikšmę.

Astrologija tikriausiai atsirado babiloniečiams ėmus garbinti žvaigždes ir žvaigždynus. Šį kultą, nukrypę nuo tyro garbinimo, perėmė izraelitai. Valdant Judo karaliui Jošijui astrologija tame krašte jau buvo plačiai paplitusi. Dievo požiūris į tai buvo aiškus. Pagal Mozės įstatymą, duotą prieš kelis šimtmečius, dangaus kūnų garbintojus reikėjo bausti mirtimi (Pakartoto Įstatymo 17:2-5).

Siekdamas išnaikinti krašte tokius religinius papročius, karalius Jošijas uždraudė deginti aukas „saulei, mėnuliui, žvaigždynams ir visoms dangaus galybėms“. Kaip rašoma Biblijoje, karalius ėmėsi to, nes norėjo „sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų“ (2 Karalių 23:3-5; Brb). Tai pavyzdys ir tiems, kas šiandien nori šlovinti Dievą „dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24).

Kas buvo „Dioskūrai“, minimi Apaštalų darbų 28:11?

Kaip rašoma Apaštalų darbų knygoje, keliaudamas į Romą apaštalas Paulius iš Maltos į Puteolus plaukė laivu, kurio priekį puošė „Dioskūrų“, arba, išvertus iš graikų kalbos „Dzeuso sūnų“, atvaizdas (Apaštalų darbų 28:11; NW). Jų atvaizdai senovėje buvo populiarūs tarp jūrininkų ir keliautojų.

Remiantis graikų ir romėnų mitologija, Dzeusas (kitaip Jupiteris) ir Leda turėjo dvynius Kastorą ir Poluksą. Šie dvyniai, be kita ko, buvo laikomi puikiais jūrininkais, valdančiais vėją ir bangas. Per laiką juos imta garbinti kaip jūreivių globėjus. Keliautojai aukodavo jiems atnašas ir melsdavo apsaugos kilus audrai. Kad šios dvi dievybės yra šalia ir pasiruošusios gelbėti, žmonių įsitikinimu, liudijo vadinamosios Šventojo Elmo ugnys — elektros išlydžio sukeltas švytėjimas, per audrą kartais matomas ant laivo stiebų viršūnių.

Kastoro ir Polukso kultas buvo plačiai paplitęs graikų ir romėnų pasaulyje, ir ypač Kirėnės srityje Šiaurės Afrikoje, kaip rodo vienas senovės dokumentas. O laivas, minimas Apaštalų darbų knygoje, buvo iš Egipto Aleksandrijos — būtent iš to regiono.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Babiloniečių stela, vaizduojanti karalių Nazimarutašą ir žvaigždynus

[Iliustracija 9 puslapyje]

Denaras, vaizduojantis „Dzeuso sūnus“, 114—113 m. p. m. e.

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 9 puslapyje]

Stela: Réunion des Musées Nationaux/Art Resource, NY; moneta: Courtesy Classical Numismatic Group, Inc./cngcoins.com