1. Apie ką ir kodėl skatino mąstyti apaštalas Jonas?

ŽODŽIUS, užrašytus 1 Jono 3:1, verta apmąstyti dėkinga širdimi. Sakydamas „pažiūrėkite, kokia meile Tėvas yra mus apdovanojęs“, apaštalas Jonas skatino krikščionis pagalvoti, kokia didi yra Dievo meilė ir kaip jis ją rodo. Klausydami šio skatinimo, Jehovą pamilsime dar labiau, mūsų ryšys su juo sutvirtės.

2. Kodėl kai kuriems sunku patikėti, kad Dievas juos myli?

² Tačiau kai kuriems Dievo meilė – nesuvokiamas dalykas. Jų požiūriu, Dievas yra toks asmuo, kuris tik kuria įstatymus ir baudžia neklusniuosius. Galbūt paveikti įsigalėjusių klaidingų mokymų, jie mano, kad Dievas yra žiaurus, žmonėmis nesirūpina, kad mums jo mylėti neįmanoma. Bet yra ir tokių, kurie įsitikinę, jog Dievas myli visus be išimties, kad ir kaip jie elgtųsi. Tyrinėdamas Bibliją tu sužinojai, kad meilė yra išskirtinis Jehovos asmenybės bruožas ir kad būtent iš meilės jis paaukojo už mus savo viengimį Sūnų (Jn 3:16; 1 Jn 4:8). Tačiau dėl to, ką gyvenime esi patyręs, tikėti jo meile tau gali būti sunku.

3. Ką svarbu turėti omenyje norint suprasti, kokia yra Jehovos meilė mums?

 ³ O kaip Jehova mums savo meilę rodo? Kad atsakytume, turime suprasti, koks ryšys mus su Jehova sieja. Jis mus sukūrė, davė mums gyvybę. (Perskaityk Psalmyno 100:3–5.) Todėl Biblijoje pirmasis žmogus Adomas pavadintas Dievo sūnumi (Lk 3:38). O ir Jėzus mokė savo sekėjus į Dievą kreiptis žodžiais „Tėve mūsų, kuris esi danguje“ (Mt 6:9). Vadinasi, mus su Jehova sieja toks glaudus ryšys kaip vaikus su rūpestingu tėvu. Tėvo meilė vaikams labai stipri, tad galime neabejoti – dangiškasis Tėvas Jehova mus, savo kūrinius, irgi labai myli.

4. a) Kuo Jehova skiriasi nuo žemiškųjų tėvų? b) Ką aptarsime šiame ir kitame straipsniuose?

⁴ Žemiškieji tėvai, aišku, yra netobuli. Kad ir kaip stengtųsi, jie negali parodyti tokios tėviškos meilės kaip Jehova. Kai kam net nemiela prisiminti savo vaikystę šeimoje, jiems liko gilūs emociniai ir psichologiniai randai. Kaip liūdna! Bet Jehova yra visai kitoks tėvas (Ps 27:10). Žinodami, kad Dievas mus myli ir mumis rūpinasi, norime glaustis prie jo kuo arčiau (Jok 4:8). Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ketveriopai pasireiškia Jehovos meilė mums. Kitame – kokiais keturiais būdais mes galime parodyti jam savo meilę.

5. Ką Atėnuose apaštalas Paulius pasakė apie Dievą?

⁵ Kai apaštalas Paulius lankėsi Atėnuose, jis pamatė, kad miestas pilnas stabų. Žmonės tikėjo, kad jų garbinami dievai ir deivės davė jiems gyvybę ir jais rūpinasi. Paulius nebeištvėrė ir pasakė: „Dievas, kuris padarė pasaulį ir visa, kas jame, [...] duoda visiems gyvybę, alsavimą ir visa kita. [...] Jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17:24, 25, 28). Iš meilės Jehova teikia mums viską, ko reikia, kad gyventume ir gyvenimu džiaugtumės. Pakalbėkime apie keletą dalykų.

6. Kokius namus Jehova mums iš meilės davė? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁶ Pagalvok apie žmogui duotus nuostabius namus – Žemę (Ps 115:15, 16). Mėgindami surasti planetų, panašių į mūsų, mokslininkai jau išleido milžiniškas sumas. Jų nusivylimui, iš šimtų atrastų planetų nėra nė vienos, kurioje būtų sąlygos, tinkamos gyventi. Šiuo atžvilgiu Žemė yra tikrai unikalus Dievo kūrinys. Kaip įspūdinga! Iš didžiulės daugybės planetų, esančių Paukščių Take ir už jo ribų, vienintelę Žemę Jehova sukūrė gyvenamą. Ir ne šiaip gyvenamą: žmogui čia gražu, malonu, saugu (Iz 45:18). Visa tai byloja apie didžią Dievo meilę. (Perskaityk Jobo 38:4, 7; Psalmyno 8:4–6 [8:3–5, Brb].)

7. Kokius Jehova mus sukūrė ir ką tai apie jį byloja?

⁷ Nors Jehova parūpino mums pačius puikiausius namus, jis žino, jog mūsų laimei reikia daugiau nei vien materialinių dalykų. Štai vaikas yra laimingas, kai jaučia tėvų dėmesį ir meilę. Dangiškasis Tėvas sukūrė žmogų panašų į save (Pr 1:27). Jis įdiegė mums gebėjimą jausti jo globą bei meilę ir patiems jį mylėti. Jėzus sykį pasakė: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“, kitaip tariant, tie, kas glaudžiasi prie aukštybių Tėvo (Mt 5:3). Iš meilės jis „apsčiai visko teikia  mūsų malonumui“ – rūpinasi tiek fiziniais, tiek dvasiniais mūsų poreikiais (1 Tim 6:17; Ps 145:16).

8. Kodėl norime, kad Jehova mus mokytų?

⁸ Tėvai savo vaikus myli, todėl saugo juos, kad kas nors neapgaudinėtų ar neklaidintų. Deja, daugelis tėvų atmeta Biblijos principus, todėl nemoka tinkamai auklėti vaikų. Nenuostabu, kad tokiose šeimose dažniausiai stinga darnos ir laimės (Pat 14:12). O Jehova yra „tiesos Dievas“ (Ps 31:5, Brb). Iš meilės žemiškiesiems vaikams Jehova mielai skleidžia jiems savo šviesą – moko juos tiesos, veda tikruoju keliu, nurodo, kaip jį garbinti. (Perskaityk Psalmyno 43:4 [43:3, Brb].) Kokias tiesas Jehova mums apreiškia ir kaip tai liudija apie jo meilę?

9, 10. a) Kodėl Jehova atskleidžia mums tiesą apie save? b) Ką svarbaus Jehova atskleidžia apie mus pačius?

⁹ Visų pirma, Jehova moko mus tiesos apie save. Jis atskleidžia mums savo vardą, kuris Šventajame Rašte minimas dažniau nei bet koks kitas vardas. Šitaip jis artinasi prie mūsų, leidžia jį pažinti (Jok 4:8). Jehova taip pat atskleidžia savo asmenybę. Stebėdami visatą matome, kokia neprilygstama Jehovos galia ir išmintis. Skaitydami Bibliją sužinome apie didį jo teisingumą, beribę meilę (Rom 1:20). Vaikus traukia prie tėvo, kuris yra ne vien stiprus ir išmintingas, bet ir teisingas, kupinas meilės. Kai vis geriau pažįstame įstabią dangiškojo Tėvo asmenybę, mus prie jo irgi traukte traukia.

¹⁰ Jehova taip pat atskleidžia tiesą apie mus, savo kūrinius, ir kokį vaidmenį yra mums skyręs. Žinodami esą Dievo šeimos nariai, stengiamės, kad toje šeimoje vyrautų santarvė ir tvarka. Iš Biblijos suprantame svarbų dalyką: žmogus nesukurtas būti nepriklausomas nuo Dievo, neturi teisės pats spręsti, kas gera ir kas bloga, ir, jei šį faktą ignoruos, jis kęs skaudžias pasekmes (Jer 10:23). Įsisąmoninti šitą tiesą būtina mūsų pačių gerovei, nes džiaugtis ramiu, harmoningu gyvenimu galime tik jeigu pripažįstame Jehovos valdžią. Tokius svarbius dalykus Dievas mums paaiškina iš didelės meilės.

11. Ką Jehova iš meilės mums žada?

¹¹ Mylintis tėvas labai rūpinasi savo vaikų ateitimi, trokšta, kad jų gyvenimas būtų prasmingas. Gaila, tačiau dauguma žmonių visiškai nenutuokia, kas laukia ateityje, todėl vaikosi dalykų, kurie neturi ilgalaikės vertės (Ps 90:10). Dangiškasis Tėvas iš meilės žada mums puikią ateitį. Todėl mūsų gyvenimas jau dabar įgauna prasmę.

12. Kaip Jehova stengėsi padėti Kainui ir Baruchui?

¹² „Dėl ko tau taip pikta? Kodėl esi toks prislėgtas? Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? [...] Tu gali ją [nuodėmę] įveikti“ (Pr 4:6, 7). Šiuos Dievo žodžius kadaise išgirdo Kainas. Jehova matė, kad vyras suka pavojingu keliu, todėl pačiu laiku jį įspėjo ir paragino grumtis su nuodėme. Deja, Kainas perspėjimo nepaisė ir vėliau patyrė liūdnus savo elgesio padarinius  (Pr 4:11–13). O kaip buvo su Jeremijo raštininku Baruchu? Šis vyras vienu metu jautėsi pailsęs, nusiminęs. Jehova padėjo jam įžvelgti, kur slypi tikroji tokios būsenos priežastis ir kad savo požiūrį jis privalo pakeisti. Kitaip nei Kainas, Baruchas priėmė Jehovos pamokymą ir tai net išsaugojo jam gyvybę (Jer 45:2–5).

13. Kodėl Jehova savo ištikimiems tarnams leido patirti išbandymų?

¹³ „Ką Jehova myli, tą auklėja, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priima“, – rašė apaštalas Paulius (Hbr 12:6). Auklėti – tai ne vien bausti, bet ir ugdyti. Biblijoje skaitome apie daugelį ištikimų Dievo tarnų, kuriems jis leido patirti sunkių išbandymų – šitaip auklėjo ir drausmino. Prisiminkime Juozapą, Mozę, Dovydą. Jų gyvenimas aprašytas labai gyvai, su įvairiomis detalėmis. Jehova buvo šalia per visus jų mėginimus. Tai, ko jie išmoko nelengvomis aplinkybėmis, labai pravertė vėliau, kai Dievas jiems skyrė atsakingas užduotis. Apmąstydami, kaip Jehova tiems savo tarnams padėjo ir juos ugdė, dar labiau įsitikiname, kad jis myli ir mus. (Perskaityk Patarlių 3:11, 12.)

14. Kaip Jehova rodo mums meilę, kai nusižengiame?

¹⁴ Jehova nepaliauja mūsų mylėjęs net ir tada, kai nusižengiame. Jei leidžiamės jo sudrausminami ir atgailaujame dėl savo klaidos, jis dovanoja, nes yra „labai atlaidus“ (Iz 55:7). Dovydas Jehovos atlaidumą apibūdina  širdį jaudinančiais žodžiais: „Jis atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu [...]. Kaip toli Rytai nuo Vakarų, taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes“ (Ps 103:3, 4, 12). Kai Jehova mus protina ir drausmina, dėmėkimės jo žodžius ir noriai jam pakluskime. Visad atminkime, kad Jehovos drausminimas yra neblėstančios jo meilės išraiška (Ps 30:6 [30:5, Brb]).

15. Kaip dar Jehova parodo, kad mus myli?

¹⁵ Rūpestingas tėvas saugo savo šeimą nuo visokių pavojų. Jehova, mūsų dangiškasis Tėvas, mus irgi su meile sergi. Psalmininkas apie Jehovą sakė: „Jis saugo savo ištikimųjų gyvastį, gelbsti iš nedorėlių rankų“ (Ps 97:10). Pavyzdžiui, ar leistum kam nors liesti tavo akies vyzdį? Aišku, ne. Juk savo akis labai saugai. Šitaip savuosius saugo ir Jehova. (Perskaityk Zacharijo 2:12 [2:8, Brb].) Dievui jo tarnai yra labai brangūs, todėl jis nedelsdamas imasi juos ginti.

16, 17. Kaip Jehova apsaugodavo savo tarnus senovėje ir kaip saugo dabar?

¹⁶ Viena, kaip Jehova savo tarnus saugo, – siunčia jiems į pagalbą angelus (Ps 91:11). Sykį Dievo angelas, gelbėdamas Jeruzalę nuo asirų, per vieną naktį užmušė 185 000 jų karių (2 Kar 19:35). Apaštalus Petrą ir Paulių bei kitus krikščionis angelai stebuklingai išlaisvino iš kalėjimo (Apd 5:18–20; 12:6–11). Jehovos apsaugą jo tarnai patiria ir šiandien. Štai pastaruoju metu vieną Afrikos šalį draskė žiaurūs politiniai ir religiniai konfliktai. Buvo liejamas kraujas, plėšikaujama, prievartaujama, įsigalėjo visiška anarchija. Nors tuo neramiu laikotarpiu nė vienas iš mūsų brolių ir sesių nežuvo, daugelis prarado visa, ką turėjo. Kad ir daug prisikentėję, jie vis tiek buvo laimingi, jautė Jehovos meilę ir globą. Kai ten lankėsi vienas Vadovaujančiosios tarybos atstovas ir paklausė bendratikių, kaip sekasi, jie su plačia šypsena atsakė: „Viskas gerai. Ačiū Jehovai!“

¹⁷ Žinia, Jehova ne visada apsaugo savo tarnus nuo mirtino priešų antpuolio. Štai pirmajame amžiuje dėl savo ištikimybės Dievui gyvybę prarado Steponas. Tad kaip Jehova savo garbintojus saugo? Pačiu laiku juos perspėdamas apie visokiausias Šėtono klastas (Ef 6:10–12). Skaitydami jo Žodį, taip pat mūsų organizacijos leidinius suvokiame, kaip pavojinga būtų, pavyzdžiui, pasiduoti turto troškimui, pamėgti amoralias, smurtą propaguojančias pramogas, naudotis internetu nederamiems tikslams. Akivaizdu, kad Jehova lyg mylintis tėvas rūpinasi mūsų saugumu ir gerove.

18. Ką jauti žinodamas, kad Jehova tave myli?

¹⁸ Aptarę keletą būdų, kaip Jehova rodo mums meilę, galimas dalykas, jaučiamės kaip Mozė. Ilgus metus ištarnavęs Jehovai, jis sakė: „Auštant pasotink mus savo gerumu, kad giedotume iš džiaugsmo per visas savo dienas“ (Ps 90:14). Jausti dangiškojo Tėvo meilę – didžiulė garbė ir palaima. Kaip ir apaštalas Jonas dėkinga širdimi galime tarti: „Pažiūrėkite, kokia meile Tėvas yra mus apdovanojęs“ (1 Jn 3:1).