1. Kas dėjosi Jeruzalėje 66 m. e. metais? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

ĮSIVAIZDUOK, kad gyveni Jeruzalėje pirmajame amžiuje. Eina 66 metai. Aplinkui dedasi neramūs įvykiai. Štai Romos paskirtas prokuratorius Floras iš šventyklos iždo pasisavina 17 talentų. Žydai bemat sukyla. Jie išžudo Jeruzalėje esančią romėnų įgulą ir paskelbia nepriklausomybę. Roma iškart imasi atsakomųjų veiksmų: nepraeina nė trys mėnesiai, kai atžygiuoja Sirijos valdytojas Cestijus Galas su 30 000 kareivių ir apsupa Jeruzalę. Sukilėliai pasislepia už šventyklos mūrų. Bet romėnų kareiviai jau pradeda kastis po išorine jos siena. Mieste kyla panika. Kaip jaustumeisi visa tai matydamas?

2. Ką 66 m. e. metais turėjo daryti krikščionys ir kaip tam atsivėrė galimybė?

² Tu, be abejo, prisimeni evangelisto Luko užrašytus Jėzaus žodžius: „Kai pamatysite Jeruzalę apsuptą karo stovyklų, žinokite, kad jos nuniokojimas prisiartino. Tuomet tie, kurie bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kurie  mieste, iš jo tepasitraukia, ir kurie apylinkėse, tegul į jį neina“ (Lk 21:20, 21). Gal svarstytum: „Kaip man ištrūkti iš miesto, jeigu jis apsuptas kareivių?“ Tačiau tada atsitinka kai kas nepaprasto: romėnų pulkai ima trauktis! Kaip ir išpranašauta, jų puolimas sutrumpinamas (Mt 24:22). Ir štai tau atsiveria galimybė daryti tai, ką prisakė Jėzus. Kartu su kitais krikščionimis iš Jeruzalės ir jos apylinkių tu nedelsdamas pabėgi į kalnus Užjordanėje. * Po ketverių metų, 70-aisiais, romėnų pulkai vėl atžygiuoja ir sugriauna miestą. Tačiau tavo gyvybei pavojus negresia: tu paklausei Jėzaus ir dabar esi saugus.

3. Kokioje situacijoje jau greitai atsidurs kiekvienas krikščionis ir ką šiame straipsnyje nagrinėsime?

³ Jau labai greitai panašioje situacijoje atsidursime ir mes. Juk Jėzaus žodžiai apie Jeruzalės sugriovimą buvo skirti ne tik ano meto krikščionims. Pirmojo amžiaus įvykiai buvo tarsi pirmavaizdis to, kas dėsis netikėtai užėjus „didžiam suspaudimui“ paskutinių dienų pabaigoje (Mt 24:3, 21, 29). Kaip žlungant Jeruzalei išsigelbėjo ištikimi Kristaus sekėjai, taip per artėjančią pasaulinę katastrofą išsigelbės ir „milžiniška minia“. Tai išties gera naujiena. (Perskaityk Apreiškimo 7:9, 13, 14.) Labai svarbu suprasti, kas Biblijoje sakoma apie šį lemtingą metą, nes nuo to priklauso mūsų gyvybė. Panagrinėkime, kaip būsimi įvykiai palies kiekvieną iš mūsų.

4. Kaip prasidės didysis suspaudimas?

⁴ Kaip prasidės didysis suspaudimas? Klaidingos religijos, vadinamos „didžiąja Babele, paleistuvių ir žemės bjaurasčių motina“, sunaikinimu (Apr 17:5–7). Koks tinkamas epitetas klaidingai religijai apibūdinti! Dvasininkija, vaizdžiai sakant, paleistuvauja su šio sugedusio pasaulio politiniais lyderiais. Užuot ištikimai rėmę Jėzų ir jo Karalystę, dvasininkai remia žemiškus valdovus ir pamina Dievo duotus principus, kad tik turėtų daugiau įtakos. Visiškai kitokie yra pateptieji krikščionys – jie tyri, Biblijos žodžiais tariant, kaip skaisčios mergelės (2 Kor 11:2; Jok 1:27; Apr 14:4). O kas tą „paleistuvę“ sunaikins? Pats Dievas paskatins „skaisčiai raudoną žvėrį“ ir „dešimt ragų“ įvykdyti jo mintį. Kaip žinia, „skaisčiai raudonas žvėris“ simbolizuoja Jungtines Tautas, o „dešimt ragų“ – visas politines galybes, kurios Jungtines Tautas remia. (Perskaityk Apreiškimo 17:3, 16–18.)

5, 6. Kodėl galime sakyti, kad naikinant „didžiąją Babelę“ nebus sunaikinti visi iki vieno klaidingų religijų išpažinėjai?

⁵ Ar tai, kad bus sunaikinta „didžioji Babelė“, reiškia, kad žus visi, kurie išpažįsta klaidingą tikėjimą? Ne. Aprašyti tą metą buvo įkvėptas pranašas Zacharijas. Apie tuos, kas priklausė klaidingai religijai, jis kalbėjo: „Kiekvienas jų sakys: ‘Aš ne pranašas, aš žmogus žemdirbys, nes paveldėjau žemę dar savo jaunystėje.’ O jei kas jį paklaus: ‘Iš kur gi tos žaizdos ant tavo krūtinės?’ – jis atsakys: ‘Gavau jas per muštynes bičiulių namuose’“  (Zch 13:4–6). Taigi net kai kurie dvasininkai, matyt, paliks savo religiją ir išsigins jai priklausę.

⁶ O kaip tuo metu bus su Jehovos garbintojais? Jėzus sakė: „Jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų joks kūnas, bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos“ (Mt 24:22). Kaip jau kalbėjome, 66 m. e. metais Jeruzalės apsupties dienos buvo, taip sakant, sutrumpintos. Todėl „išrinktieji“ – dvasia pateptieji krikščionys – galėjo palikti miestą ir jo apylinkes. Panašiai dėl „išrinktųjų“ bus sutrumpintas ir pirmasis būsimo suspaudimo etapas. Tiems „dešimt ragų“ nebus leista sunaikinti Dievo tautos. Pradiniam puolimui nutrūkus, trumpam stos kiek ramesnis laikotarpis.

7, 8. Kokia galimybė atsivers tikriesiems krikščionims, kai bus sunaikinta klaidinga religija, ir kuo jie išsiskirs iš kitų?

⁷ Kas vyks po klaidingos religijos sunaikinimo? Tada pasimatys, kas iš tiesų yra mūsų širdyje. Dauguma žemės gyventojų slėpsis „tarp kalnų uolų“ – kreipsis pagalbos į žmonių sukurtas organizacijas (Apr 6:15–17). Bet tikrųjų tikinčiųjų priebėga bus Jehova. Prisiminkime pirmąjį amžių. Romėnų pulkams atsitraukus nuo Jeruzalės, neįvyko jokio masinio žydų atsivertimo į krikščionybę. Tai buvo metas tiems, kurie jau išpažino krikščionybę, paklusti Kristaus nurodymui ir bėgti. Taigi nereikėtų tikėtis, kad tuo ramesniu didžiojo suspaudimo laikotarpiu į Dievo organizaciją ims plūsti minios naujų tikinčiųjų. Visiems, kas jau yra tikrųjų krikščionių gretose, tai bus metas parodyti savo meilę Jehovai ir uoliai remti pateptuosius Kristaus brolius (Mt 25:34–40).

⁸ Aišku, tiksliai nežinome, kas tuo išbandymų laikotarpiu dėsis. Tačiau mums, reikia manyti, teks nemažai ką paaukoti. Pirmajame amžiuje krikščionys, kad išsigelbėtų, turėjo palikti užgyventą turtą, kęsti visokius nepatogumus (Mk 13:15–18). Kiekvienas pamąstykime: ar aš esu pasirengęs patirti materialinį nuostolį? Ar esu pasiryžęs daryti viską, kad tik likčiau ištikimas Jehovai? Įsivaizduok: tuo laiku būsime vieninteliai, kurie, net ir labai spaudžiami, vis tiek garbina Dievą, kaip kadaise pranašas Danielius (Dan 6:11, 12 [6:10, 11, Brb]).

9, 10. a) Kokią žinią Dievo tauta skelbs per didįjį suspaudimą? b) Kaip į tai reaguos mūsų priešininkai?

⁹ „Gerosios naujienos apie Dievo karalystę“ tada nebeskelbsime. Tas laikas jau bus praėjęs ir prisiartinęs galas (Mt 24:14). Dievo tauta ims drąsiai skelbti apie nuosprendį, kuris palies visus žmones. Labai tikėtina, iš jų lūpų skambės griežta žinia, kad Šėtono valdomo pasaulio laukia visiška pražūtis. Biblijoje ši žinia prilyginama žemėn krentantiems ledo luitams. Apreiškimo 16:21 sakoma: „Iš dangaus ant žmonių pasipylė didžiulė talento svorio luitų kruša. Žmonės piktžodžiavo Dievui dėl krušos negandos, nes ta neganda buvo nepaprastai sunki.“

 ¹⁰ Priešininkus tokia mūsų veikla, žinoma, labai piktins. Dievo dvasios įkvėptas pranašas Ezechielis rašė, ką susivienijusios tautos, vadinamos Gogu iš Magogo, tuo metu darys: „Taip kalba Viešpats Dievas: ‘Tą dieną ateis mintys tau į širdį, ir tu regsi nedoras užmačias. Sakysi sau: „Pakilsiu prieš beginklių kaimų kraštą, užpulsiu taikius ir saugiai gyvenančius žmones, visus, gyvenančius be mūro sienų, neturinčius nei velkių, nei durų“, – eisi imti grobio ir plėšikauti, pulti vėl atstatytų griuvėsių ir tautos, surinktos iš tautų, turtėjančios galvijais ir gėrybėmis, gyvenančios žemės šerdyje’“ (Ez 38:10–12). Jehovos garbintojai akivaizdžiai skirsis nuo kitų, bus visų matomi, tarsi stovėtų „žemės šerdyje“. Tautos netvers pykčiu. Joms magėte magės pulti Jehovos pateptuosius ir jų draugus.

11. a) Ką galėtume pasakyti apie įvykių, kurie dėsis per didįjį suspaudimą, seką? b) Kaip žmonės reaguos, matydami ženklus danguje?

¹¹ Kas nutiks paskui? Tiksli įvykių seka Biblijoje nėra aprašyta. Galimas dalykas, kai kurių joje paminėtų įvykių laikas sutaps. Savo pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus sakė: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos kamuosis, nežinodamos kur dėtis dėl jūros riaumojimo bei šėlsmo, ir žmonės alps iš baimės, laukdami to, kas ištiks gyvenamą žemę; mat dangaus galybės bus sukrėstos. Ir tada jie pamatys Žmogaus Sūnų ateinant debesyje su galia bei didžia šlove“ (Lk 21:25–27; perskaityk Morkaus 13:24–26). Ar, šiai pranašystei pildantis, danguje iš tikrųjų matysis baimę keliančių ženklų? Tai sužinosime ateityje. Bet kad ir kaip ten bus, tie ženklai Dievo priešų širdyje pasės baimę ir paniką.

12, 13. a) Kas bus tada, kai Jėzus ateis „su galia bei didžia šlove“? b) Kaip tuo metu jausis Dievo tarnai?

¹² O kas bus tada, kai Jėzus ateis „su galia bei didžia šlove“? Dievui ištikimi žmonės bus apdovanoti, visi kiti – nubausti (Mt 24:46, 47, 50, 51; 25:19, 28–30). Pasak evangelisto Mato, baigdamas kalbėti apie ženklą, liudysiantį, kad jis jau karaliauja, Jėzus papasakojo palyginimą apie avis ir ožius: „Kai Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje, o kartu su juo ir visi angelai, tada jis atsisės savo šlovės soste. Jo akivaizdoje bus surinktos visos tautos, ir jis atskirs žmones vienus nuo kitų, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys savo dešinėje, ožius – kairėje“ (Mt 25:31–33). Koks nuosprendis bus paskelbtas avims, o koks ožiams? Palyginimas baigiasi žodžiais: „Eis šitie [ožiai] į amžiną atkirtimą, o teisieji – į amžiną gyvenimą“ (Mt 25:46).

¹³ Kaip žmonės, prilyginti ožiams, reaguos supratę, kad jų laukia „amžinas atkirtimas“? Sakoma, kad jie raudodami „mušis į krūtinę“ (Mt 24:30). O kaip jausis Kristaus broliai ir ištikimi jų palydovai? Visiškai pasitikėdami Jehova ir jo Sūnumi Jėzumi Kristumi, jie atmins savo Mokytojo žodžius: „Kai ims dėtis tie dalykai, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų išvadavimas“ (Lk 21:28). Į ateitį mes žvelgsime džiugiai, būsime tikri, kad mūsų laukia išgelbėjimas.

14, 15. Kas ir kaip bus surinkti Gogui iš Magogo užpuolus Dievo tarnus?

¹⁴ Kas bus po to, kai Gogas iš Magogo užpuls Dievo tautą? Tiek evangelistas Matas, tiek Morkus rašė apie tą patį įvykį: „[Žmogaus Sūnus] pasiųs angelus ir surinks savo išrinktuosius iš keturių pasaulio šalių – nuo žemės pakraščio iki dangaus pakraščio“ (Mk 13:27; Mt 24:31). Čia minimas dvasia pateptųjų surinkimas nėra tas, kuris prasidėjo 33 m. e. metais (Mt 13:37, 38). Taip pat tai nėra galutinis pateptųjų likučio užantspaudavimas. Pastarasis jau bus įvykęs prieš prasidedant didžiajam suspaudimui (Apr 7:1–4). Tad apie kokį surinkimą Jėzus kalbėjo? Apie metą, kai likusieji iš 144 000 gaus dangiškąjį apdovanojimą (1 Tes 4:15–17; Apr 14:1). Tasai surinkimas vyks kažkuriuo laiku po to, kai Gogas iš Magogo užsipuls Dievo tarnus (Ez 38:11). Tuomet išsipildys šie Jėzaus žodžiai: „Teisieji tada spindės savo Tėvo karalystėje kaip saulė“ (Mt 13:43). *

¹⁵ Daugelis tų, kurie priklauso krikščionijos bažnyčioms, tiki, jog bus paimti į dangų su kūnu. Jie taip pat įsitikinę, kad Jėzaus atėjimas būsiąs matomas. Tačiau Mato 24:30 sakoma: „danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas“ ir Žmogaus Sūnus ateis „dangaus debesyse“. Šios dvi frazės byloja, kad Jėzaus atėjimas valdyti žemės bus neregimas. Be to,  pasak apaštalo Pauliaus, „kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės“. Taigi tie, kas bus paimti į dangų, pirmiausia turės būti „pakeisti – staiga, akimirksniu, gaudžiant paskutiniam trimitui“. * (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:50–53.) Ištikimi pateptieji krikščionys, tuo metu tebegyvensiantys žemėje, visi drauge per vieną akimirką bus paimti dangun.

16, 17. Kas turės įvykti prieš surengiant Avinėlio tuoktuves?

¹⁶ Kai visi 144 000 pateptųjų jau bus danguje, ateis metas galutiniam pasiruošimui Avinėlio vestuvėms (Apr 19:9). Bet prieš šią džiugią šventę turės įvykti dar kai kas. Kaip jau kalbėjome, pateptųjų likučiui tebesant žemėje, Gogas užpuls Dievo tarnus (Ez 38:16). Iš pirmo žvilgsnio jie atrodys visiškai bejėgiai. Ką jie tada darys? Paklus nurodymui, kuris Dievo tautai buvo duotas dar karaliaus Juozapato dienomis: „Ne jums kovoti šiame mūšyje! Būkite pasiruošę, laukite ir liudykite pergalę Viešpaties, kuris su jumis, Judai ir Jeruzale! Nebijokite ir nedrebėkite!“ (2 Met 20:17) O kokią reakciją Gogo puolimas sukels danguje? Apie metą, kai visi dvasia pateptieji jau bus paimti iš žemės, Apreiškimo 17:14 sakoma: „Jie [Dievo tautos priešai] kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, o su juo nugalės ir pašauktieji, išrinktieji bei ištikimieji.“ Kartu su 144 000 savo bendravaldžių Jėzus ateis gelbėti Jehovos garbintojų žemėje.

¹⁷ Tada kils Armagedono kova, per kurią bus pašlovintas šventas Jehovos vardas (Apr 16:16). Visi, priskirti prie „ožių“, eis į „amžiną atkirtimą“. Nuo žemės pagaliau bus nušluotas visas blogis. Milžiniška Dievo tarnų minia saugiai pergyvens Armagedoną. Apreiškimo knygoje aprašyti įvykiai tada pasieks kulminaciją – bus surengtos Avinėlio tuoktuvės (Apr 21:1–4). * Kokia džiugi tai bus šventė! Kaip laukiame to laiko, kai visi išlikusieji žemėje galės džiaugtis begaline Dievo malone, meile ir dosnumu! (Perskaityk 2 Petro 3:13.)

18. Kam esame pasiryžę, žinodami, kokie įvykiai netrukus ims klostytis?

¹⁸ Žinodami, kokie nepaprasti įvykiai netrukus ims klostytis, ką turėtume daryti dabar? Apaštalas Petras, dvasios įkvėptas, rašė: „Jeigu visa tai turi šitaip suirti, kokie žmonės jūs turite būti, kaip pasižymėti šventais poelgiais ir dievotumo darbais, laukdami ir aiškiai turėdami omenyje būsiant Jehovos dieną [...]! Todėl, mylimieji, šito laukdami dėkite visas pastangas, kad galiausiai jis rastų jus be dėmės, be ydos ir esančius taikoje“ (2 Pt 3:11, 12, 14). Tad būkime pasiryžę tyrai garbinti Jehovą, neturėti jokio sąlyčio su klaidinga religija ir kaip įmanydami remti Taikos Karalių Jėzų Kristų.