Džiaukimės drauge su bendratikiais!

LAIMĘ ir džiaugsmą darosi vis sunkiau surasti. Daugelio mintys nelinksmos, todėl tik retas bemoka pasidalyti gera nuotaika. Dabartinis gyvenimas, ypač didmiesčiuose, verčia žmones užsisklęsti, izoliuotis nuo aplinkinių.

„Vienišumas pastaruoju laiku tapo įprastu reiškiniu“, — sako psichobiologijos profesorius Albertas Oliverijas. Jo teigimu, „milijoniniuose miestuose žmonės menkai bendrauja, yra linkę atsiskirti. Bendradarbio, kaimyno ar gretimo prekybos centro kasininkės asmeninis gyvenimas mums paprastai nerūpi“. Toks užsidarymas dažnai veda prie depresijos.

Mūsų brolijoje, laimei, vyrauja visai kitokia atmosfera. Apaštalas Paulius rašė: „Visuomet džiaukitės“ (1 Tes 5:16). Mums, Dievo tarnams, būti linksmiems ir drauge džiaugtis yra išties daug priežasčių. Mes garbiname Aukščiausiąjį Viešpatį Jehovą, žinome tiesą iš Biblijos, puoselėjame  išgelbėjimo ir amžino gyvenimo viltį. O kaip gera padėti ir kitam žmogui atrasti šias neįkainojamas vertybes! (Ps 106:4, 5; Jer 15:16; Rom 12:12)

Džiaugtis patiems ir savo džiugesiu su visais dalytis tikriesiems krikščionims yra įprasta. Ne be reikalo Paulius filipiečiams rašė: „Džiaugiuosi ir esu linksmas kartu su jumis visais. Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi“ (Fil 2:17, 18). Čia, vos dviejose laiško eilutėse, apaštalas spėja dukart paminėti linksmumą ir tarpusavio džiaugsmą.

Krikščionys, aišku, turi vengti net minties atsiskirti. Juk atsitvėręs nuo bendratikių niekaip negalėsi su jais kartu džiaugtis. Kaip tad mes visi drauge, Pauliaus žodžiais tariant, ‘džiaugiamės Viešpatyje’? (Fil 3:1)

Džiaukimės su tikėjimo namiškiais

Laišką filipiečiams Paulius tikriausiai rašė Romoje, kai ten kalėjo dėl evangelizacijos darbo (Fil 1:7; 4:22). Nors buvo nelaisvėje, jo uolumas liudyti gerąją naujieną neprigeso. Netgi priešingai — jis džiaugėsi galėdamas tarnauti Jehovai, kiek tik įstengia esamomis sąlygomis, ir būti tarsi „liejamoji auka išliejamas“ (Fil 2:17, NW). Iš Pauliaus pavyzdžio matome, jog džiaugsmas nepriklauso nuo aplinkybių. Kad ir įkalintas, jis pasakė: „Aš ir toliau džiaugsiuosi“ (Fil 1:18).

Filipuose Paulius buvo įkūręs bendruomenę ir tenykščiams broliams jautė ypatingą prieraišumą. Tuo džiaugsmu, kurį patyrė tarnaudamas Jehovai, troško ir su jais pasidalyti, juos sustiprinti. Todėl rašė: „Broliai, noriu, kad žinotumėte, jog mano būklė išėjo į gera Evangelijos plitimui. Mat mano kalinimas dėl Kristaus išgarsėjo visame pretorijuje ir tarp kitų žmonių“ (Fil 1:12, 13). Apaštalo pasakojimas, kaip sekasi garsinti gerąją naujieną, be abejo, pakėlė filipiečiams dvasią. Tai Pauliui buvo proga su jais pasidžiaugti, ir šie džiaugėsi drauge. Bendratikių neturėjo kaustyti nusiminimas, kad brolis vargsta nelaisvėje. Pauliaus teigiama nuostata jiems buvo pavyzdys (Fil 1:14; 3:17). Be to, jie galėjo melstis už Paulių ir visokeriopai jį remti, jam pagelbėti (Fil 1:19; 4:14-16).

Ar mūsų dvasia tokia pat džiugi kaip Pauliaus? Ar savo gyvenime ir krikščioniškoje  tarnyboje stengiamės matyti šviesias spalvas? Kai su bendratikiais susieiname, tarpusavyje pasidžiaukime, ką gera patyrėme liudydami. Dėmesio verti ne vien išskirtiniai atvejai. Gal pavyko puikiai pradėti pokalbį ar įtikinamai argumentuoti, ir žmogus Karalystės žinia susidomėjo. O gal su šeimininku maloniai pasikalbėjome perskaitę kokią Biblijos eilutę. Galbūt tarnyboje mus atpažino, kas tokie esame, ir tai jau savaime buvo geras liudijimas. Apie tai bendratikiams pasakodami, dalijamės džiaugsmu.

Jehovos garbintojai dėl gerosios naujienos praeityje nemažai aukojosi — aukojasi ir dabar. Pionieriai, keliaujantieji prižiūrėtojai, beteliečiai, misionieriai ir tarptautinės pagalbos tarnai labai džiaugiasi savo jėgas atiduodami visalaikei tarnybai. Ar mes džiaugiamės kartu su jais? Šiuos „bendradarbius dėl Dievo karalystės“ ypač branginkime (Kol 4:11). Susitikę bendruomenės sueigose ar didesniuose sambūriuose nepagailėkime jiems šiltų žodžių. Patys sekime jų uolumo pavyzdžiu. Būtinai paieškokime progų svetingai atverti savo namų duris, gal sykiu papietauti, — juk jie tikrai turi ką įdomaus papasakoti ir mus padrąsinti (Fil 4:10).

Džiaukimės su tais, kuriems dabar nelengva

Varginamas persekiojimų ir kitokių sunkumų, Paulius dar tvirčiau pasiryžo likti Jehovai ištikimas (Kol 1:24; Jok 1:2, 3). Jis numatė, kad panašūs tikėjimo išmėginimai užklups ir Filipų krikščionis, o savo ištvermingumu apaštalas kaip tik galėjo juos įkvėpti — todėl buvo linksmas, džiaugėsi kartu su jais. „Jums suteikta malonė dėl Kristaus ne tik jį tikėti, bet ir dėl jo kentėti kovojantiems tokią pat kovą, kokią matėte mane kovojant ir apie kokią dabar girdite, jog aš kovoju“, — rašė Paulius (Fil 1:29, 30).

Uoliai triūsiantiems krikščionims ir šiandien tenka patirti nemenką spaudimą, kartkartėmis net peraugantį į agresiją. Vis dėlto dažniausiai esame puolami ne jėga: galbūt melagingai kaltina atskalūnai, priekaištauja artimieji, pajuokia bendradarbiai ar bendramoksliai. Jėzus iš anksto pasakė, kad tokios problemos neturėtų mūsų nei stebinti, nei bauginti. Atvirkščiai — dėl tikėjimo išbandymų reikia tik džiaugtis. Štai jo žodžiai: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mt 5:11, 12).

Girdėdami, jog kai kuriose šalyse mūsų broliai žiauriai persekiojami, neišsigąskime. Užuot liūdėję, džiaukimės jų ištverme. Prašykime Jehovą sutvirtinti jų tikėjimą, kad atsilaikytų ir nepalūžtų (Fil 1:3, 4). Vargu ar aniems brangiems tikėjimo namiškiams galėtume dar kuo nors padėti. Tačiau bėdų prispaustiems savo bendruomenės broliams bei sesėms tikrai galime ištiesti pagalbos ranką. Negailėkime jiems dėmesio, nenusigręžkime. Kad būtų progų drauge pasidžiaugti, pakvieskime juos į savo šeimos dvasinio ugdymo vakarą, išeikime kartu į tarnybą, pasiūlykime ką nors nuveikti laisvalaikiu.

Su bendratikiais mums tikrai yra kuo džiaugtis! Taigi neatsiskirkime ir neužsisklęskime, kaip pasaulyje įprasta. Verčiau dalykimės džiaugsmu. Taip bendruomenėje sergėsime darną ir meilę, jausimės esą viena didelė šeima, tikra brolija (Fil 2:1, 2). Darykime, kaip ragina apaštalas Paulius: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4:4).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]

Gaublys: Courtesy of Replogle Globes