Krikščionių šeimos, būkite pasirengusios!

„Būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (LK 12:40).

1, 2. Kodėl svarbu įsiklausyti į Jėzaus raginimą „būkite pasirengę“?

KAIP bus su tavimi ir tavo šeima, „kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje“ ir „atskirs [žmones] vienus nuo kitų“? (Mt 25:31, 32, Brb) Kadangi visa tai įvyks valandą, kurią nemanome, labai svarbu įsiklausyti į Jėzaus paraginimą „būkite pasirengę“ (Lk 12:40).

² Ankstesniame straipsnyje aptarėme, kaip vyrai, žmonos ir vaikai, atsakingai žiūrėdami savo priedermių, gali prisidėti prie to, kad visa šeima liktų dvasiškai budri. Kas dar padėtų šeimoms neapsnūsti, kas padėtų stiprinti savo dvasingumą? Apie tai dabar ir pakalbėkime.

Saugokime „akį sveiką“

3, 4. a) Ko turi saugotis krikščionių šeimos? b) Ką reiškia turėti „akį sveiką“?

³ Kad šeimos būtų pasirengusios Kristaus atėjimui, jos turi saugotis visko, kas blaško dėmesį ir gali atitraukti nuo dievatarnystės. Vienas iš tokių dalykų yra  materializmas. Į materializmo spąstus įkliuvo ne viena šeima, todėl Jėzaus patarimas saugoti „akį sveiką“ yra kaip niekad aktualus. (Perskaityk Mato 6:22, 23.) Kaip žibintas apšviečia mums kelią, kad nesukluptume ir nepargriūtume, taip žinios iš Šventojo Rašto apšviečia mūsų „širdies akis“, kad neiškryptume iš teisumo takų ir neįpultume į nuodėmę (Ef 1:18).

⁴ Akis gerai mato tik tada, jei yra sveika ir geba susitelkti į stebimą objektą. Panašiai yra ir su „širdies akimis“. Turėti akį sveiką reiškia sutelkti savo žvilgsnį į vieną tikslą — Dievo valios vykdymą. Užuot atsidėję materialiniams siekiams ir pernelyg rūpinęsi, kad šeimai nieko netrūktų, savo akį kreipiame į dvasines vertybes (Mt 6:33). Tai reiškia pasitenkinti tuo, kas būtina, ir didžiausią dėmesį skirti Dievo tarnystei (Hbr 13:5).

5. Kaip viena jauna krikščionė parodė, kad jos „akis“ yra sutelkta į dievatarnystę?

⁵ Jeigu vaikai išmoksta saugoti savo „akį sveiką“, tai duoda tikrai nuostabių vaisių. Štai jaunos krikščionės iš Etiopijos pavyzdys. Mokykloje ji labai gerai mokėsi ir, kai įgijo pagrindinį išsilavinimą, jai pasiūlė stipendiją, kad mokslus galėtų tęsti. Tačiau sesės akis buvo sutelkta į Jehovos tarnybą, todėl šios galimybės atsisakė. Netrukus mergina sulaukė dar vieno viliojančio pasiūlymo: dirbti darbą, už kurį jai kas mėnesį mokėtų sumą, lygią trims tūkstančiams eurų, — labai daug, palyginti su vidutiniu tos šalies darbo užmokesčiu. Sesei nereikėjo nė tėvų klausti, ką daryti. Prieš akis turėdama aiškų tikslą — visalaikę tarnybą, — ji ryžtingai pasakė šiam darbui „ne“. O kaip reagavo tėvai apie tai sužinoję? Jie džiaugėsi dukters sprendimu ir nepaprastai ja didžiavosi.

6, 7. Ko mums derėtų žiūrėti ir saugotis?

⁶ Įdėmiau patyrinėję Jėzaus pamokymą, užrašytą Mato 6:22, 23, įžvelgsime dar kai ką svarbaus, būtent perspėjimą saugotis godulystės. Čia Jėzus sveiką akį supriešina su nesveika, arba „pikta“ (Brb). Žodis, iš graikų kalbos išverstas „nesveika“, „pikta“, taip pat gali reikšti „bloga“, „pavydi“, o pavydas glaudžiai siejasi su godumu. Ką Jehova mano apie godumą? „Ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi“, — sakoma Biblijoje (Ef 5:3).

⁷ Žmonės greitai pastebi, kad kitas yra godus, bet retai kada pripažįsta, jog patys turi tą ydą. Todėl būtina įsiklausyti į šiuos Jėzaus žodžius: „Žiūrėkite, saugokitės bet kokio godumo“ (Lk 12:15). Tai reiškia žiūrėti ne į kitus, ar jie godūs, o į save — tyrinėti, ko pertekusi mūsų pačių širdis. Šeimoms derėtų rimtai pamąstyti, kiek laiko ir pinigų skiria laisvalaikio užsiėmimams, pramogoms, įvairiems daiktams įsigyti.

8. Apie ką vertėtų pagalvoti prieš įsigyjant kokį nors daiktą ar turtą?

⁸ Prieš ką nors pirkdami pagalvokite: net jei ir išgaliu šį daiktą įsigyti, ar nuolatos man jo reikės ir ar galėsiu pasirūpinti jo priežiūra? Kiek laiko užtruks, kol išmoksiu tinkamai juo naudotis? Jūs, jaunuoliai, nesileiskite klaidinami reklamos, netikėkite viskuo, kas skelbiama apie plataus vartojimo prekes, ir nereikalaukite, kad tėvai jums pirktų tiktai brangius firminius drabužius ir daiktus. Išmokite atsisakyti to, kas nebūtina. Ir apsvarstykite: ar jūs, visa šeima, įsigiję tam tikrą vertingą daiktą arba turtą būsite labiau pasirengę Žmogaus Sūnaus atėjimui, o  gal priešingai? Tvirtai pasitikėkite Jehovos pažadu: „Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu“ (Hbr 13:5).

Siekime dvasinių tikslų

9. Kodėl šeimai patartina nusistatyti dvasinius tikslus?

⁹ Ko dar reikia, kad visa šeima augtų tikėjimu ir tvirtėtų dvasiškai? Kiekvienai šeimai patartina nusistatyti dvasinius tikslus ir jų siekti. Tai padės įvertinti, kiek pažangos tarnaudami Jehovai esate padarę, ir nuspręsti, kokiems užsiėmimams teikti pirmenybę. (Perskaityk Filipiečiams 1:10.)

10, 11. Kokių dvasinių uždavinių jūsų šeima turi išsikėlusi ir ką dar norėtumėte nuveikti ateityje?

¹⁰ Daug laimėsite išsikėlę netgi nedidelių uždavinių, kurie nė vienam šeimos nariui ne per sunkūs. Pavyzdžiui, nusistatykite kas rytą drauge aptarti dienos citatą. Klausydamasis namiškių komentarų, šeimos galva geriau supras, kiek jie myli Jehovą, kiek jiems brangi tiesa. Arba kodėl nenusprendus Bibliją kasdien paskaityti visiems kartu? Tai puiki proga vaikams lavinti skaitymo įgūdžius ir vis geriau perprasti Biblijos mokymus (Ps 1:1, 2). Kodėl neužsibrėžus padaryti savo maldų kuo prasmingesnių? Dar vienas uždavinys — puoselėti „dvasios vaisių“, kad jūsų krikščioniškos savybės taptų akivaizdžios (Gal 5:22, 23). O gal pagalvotumėte, kaip tarnyboje žmonėms parodyti daugiau atjautos? Jeigu visa šeima sieksite šito bendromis pastangomis, vaikai išmoks būti gailestingesni, gal netgi norės  ateityje patys tarnauti pionieriais ar misionieriais.

¹¹ Pasvarstykite, ko galėtų imtis jūsų šeima. Gal daugiau laiko skirtumėte evangelizacijos darbui? O gal, nugalėję baimę, ryžtumėtės skelbti gerąją naujieną telefonu, liudyti žmonėms gatvėje ar įstaigose? Verta pagalvoti ir apie galimybę darbuotis ten, kur trūksta Karalystės žinios skelbėjų. Kuris nors vienas šeimos narys galbūt nuspręstų mokytis svetimos kalbos ir liudyti kitakalbiams.

12. Kaip šeimos galva gali padėti namiškiams daryti dvasinę pažangą?

¹² Šeimos galva turėtų įžvelgti, kokiose srityse namiškiams reikia daryti didesnę pažangą, ir, įvertinęs kiekvieno šeimos nario sugebėjimus bei aplinkybes, nustatyti konkrečių, realistiškų tikslų (Pat 13:12). Aišku, tokiems tikslams pasiekti reikės laiko ir pastangų. Bet laiko galima sutaupyti, pavyzdžiui, mažiau žiūrint televizorių (Ef 5:15, 16). Savo dvasinius uždavinius įgyvendinti stenkitės visomis išgalėmis (Gal 6:9). Ir jūsų šeimos pažanga netrukus bus „visiems akivaizdi“ (1 Tim 4:15).

Renkime šeimos dvasinio ugdymo vakarą

13. Kaip buvo pakeistas savaitinių sueigų tvarkaraštis ir apie ką čia dera pamąstyti?

¹³ Kad šeimos būtų geriau pasirengusios Žmogaus Sūnaus atėjimui, nuo 2009-ųjų sausio 1-osios padarytas vienas reikšmingas pakeitimas: pakoreguotas savaitinių sueigų tvarkaraštis. Anksčiau kartą per savaitę rinkdavomės į bendruomenės knygos studijas. Dabar šie užsiėmimai vyksta tą patį vakarą, kaip ir teokratinės tarnybos mokykla bei tarnybos sueiga. Šis pakeitimas buvo padarytas tam, kad kiekvieną savaitę rastųsi laiko rengti šeimos dvasinio ugdymo vakarą ir kad krikščionių šeimos stiprėtų tikėjimu. Dabar, praėjus daugiau nei porai metų nuo šito pakeitimo, kiekvienas pagalvokime: ar šitą vakarą su namiškiais tyrinėju Šventąjį Raštą, o jei esu vienas, ar studijuoju asmeniškai? Ar man pavyksta atsilaisvinusį laiką išnaudoti pagal paskirtį?

14. a) Pirmiausia dėl ko rengiame šeimos dvasinio ugdymo vakarą ar studijuojame asmeniškai? b) Kodėl yra privalu vieną vakarą savaitėje skirti Dievo Žodžio studijoms?

¹⁴ Šeimos dvasinio ugdymo vakarą rengiame arba prie asmeninių studijų prisėdame visų pirma tam, kad labiau suartėtume su Dievu (Jok 4:8). Svarbu tai daryti reguliariai. Tada Kūrėją pažįstame vis geriau, mūsų ryšys su juo stiprėja. Kuo Jehova mums artimesnis, tuo didesnę jaučiame paskatą mylėti jį „visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis“ (Mk 12:30). O iš meilės, aišku, Dievui paklūstame, tampame jo sekėjais (Ef 5:1). Netrukus išmuš „didelio suspaudimo“ valanda. Kad namiškiai būtų pasirengę, dvasiškai ugdyti juos tiesiog privalu (Mt 24:21). Dvasinio ugdymo vakaras — vienas šeimos išsigelbėjimo laidas.

15. Kaip dvasinio ugdymo vakaras paveikia šeimos narių tarpusavio santykius?

¹⁵ Šeimos nariai, drauge gilindamiesi į Bibliją, suartėja ne tik su Jehova, bet ir vienas su kitu. Kas savaitę susėsdami pasikalbėti dvasinėmis temomis, jie tarpusavyje saistosi itin stipriais ryšiais. Štai sutuoktiniai, kai Biblijos gelmėse kartu ieško dvasinių perlų ir suradę jų džiaugiasi, pajunta ypatingą artumą. (Perskaityk Mokytojo 4:12.) Tėvus ir vaikus, skiriančius  laiko sykiu garbinti Dievą, meilė susieja lyg „tobulumo raištis“ (Kol 3:14).

16. Papasakok, kaip prasmingai trys sesės išnaudoja vakarą, skirtą Biblijos studijoms.

¹⁶ Štai kiek naudos turi trys krikščionės, paklususios raginimui vieną vakarą savaitėje skirti Biblijos studijoms. Šios senyvos našlės gyvena viename mieste ir, nors nėra giminaitės, daug metų bičiuliaujasi. Norėdamos dažniau susieiti ir kad pokalbiai suktųsi ne vien apie buitinius, bet apie dvasinius dalykus, jos nusprendė kas savaitę vieną vakarą kartu studijuoti Bibliją. Studijoms sesės pasirinko knygą „Jie plačiai liudijo apie Dievo Karalystę“. „Mes taip įsijaučiame, kad valandos dažnai neužtenka, — sako viena iš jų. — Bandome įsivaizduoti, kaip viskas tada buvo, į kokias situacijas broliai patekdavo, paskui svarstome, kaip pačios būtume pasielgusios tomis aplinkybėmis. Kai kurias aptartas mintis vėliau pritaikome lauko tarnyboje. Liudyti apie Karalystę ir ruošti mokinius mums pasidarė nepalyginti maloniau, tarnyba tapo daug vaisingesnė.“ Šios trys draugės ne tik sutvirtėjo dvasiškai, bet ir tarpusavyje labiau suartėjo. „Tas vakaras mums — tikra dovana“, — sako jos.

17. Ko reikia, kad šeimos dvasinio ugdymo vakaras duotų naudos?

¹⁷ Na, o kiek naudos jums patiems duoda vakaras, kai studijuojate Bibliją su šeima ar asmeniškai? Jeigu tai darote priešokiais, mažai ką laimėsite. Kiekvienas šeimos narys turėtų būti pasirengęs studijas pradėti numatytu laiku. Visus ne itin svarbius reikalus tą vakarą atidėkite į šalį. Ir geriausia būtų, kad studijuotumėte, kas šeimai aktualu. Kaip studijas padaryti gyvas ir įdomias? Pasirinkite veiksmingus mokymo metodus; sukurkite ramią, pagarbią atmosferą (Jok 3:18). *

„Budėkite“ ir „būkite pasirengę“

18, 19. Ką jūsų šeima darys žinodama, kad Žmogaus Sūnaus atėjimas jau arti?

¹⁸ Pasaulyje viskas eina blogyn, ir tai akivaizdžiai liudija, jog nuo 1914 metų ši nedora santvarka gyvuoja paskutines dienas. Horizonte jau kaupiasi juodi Armagedono debesys. Artėja metas, kai Jehovos pavedimu Žmogaus Sūnus įvykdys bedieviams nuosprendį (Ps 37:10; Pat 2:21 [2:21, 22, Brb]). Ar jūsų šeimai tai nėra paskata budėti?

¹⁹ Gerai pagalvokime: ar paisome Jėzaus paraginimo išlaikyti „akį sveiką“? Ar visa šeima siekiame dvasinių tikslų, nors dauguma pasaulio žmonių galbūt vaikosi turtų, garbės, valdžios? Ar gerai išnaudojame vakarą, skirtą šeimos dvasiniam ugdymui arba asmeninėms studijoms? Ar mūsų šeimą tai labiau suartina, ar tampame artimesni ir su Jehova? Prisimindami pirmą straipsnį taip pat pamąstykime, ar šeimoje gerai atliekame savo krikščioniškas priedermes, ar darome viską, kad šeima budėtų (1 Tes 5:6). Jeigu taip, Žmogaus Sūnaus atėjimui būsime pasirengę.

[Išnaša]

Ką sužinojai?

• Kodėl krikščionių šeima, kad būtų pasirengusi, privalo...

išlaikyti „akį sveiką“?

nusistatyti dvasinius tikslus ir jų siekti?

rengti dvasinio ugdymo vakarą?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Jeigu mūsų „akis sveika“, į pasaulio siūlomus dalykus nedirsčiosime