Kaip puoselėti draugystės ryšius atšiauriame pasaulyje

„Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!“ (JN 15:17).

1. Kodėl pirmojo amžiaus krikščionys turėjo puoselėti artimą draugystę?

PASKUTINĮ vakarą prieš mirtį Jėzus ragino savo ištikimus mokinius puoselėti tarpusavio draugystę. Kiek anksčiau tą vakarą jis pasakė, jog būtent tarpusavio meilė liudys juos esant savo Mokytojo sekėjus (Jn 13:35). Apaštalams reikėjo išlaikyti glaudžius draugystės saitus, kad ištvertų būsimus išbandymus ir atliktų darbą, kurį Jėzus netrukus turėjo jiems pavesti. Iš tiesų pirmojo amžiaus krikščionys tapo žinomi dėl savo tvirto atsidavimo Dievui ir broliškos meilės vienas kitam.

2. a) Kam esame pasiryžę ir kodėl? b) Kokius klausimus aptarsime?

² Šiandien tikras malonumas priklausyti prie pasaulinės organizacijos, kurios nariai seka pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu! Esame pasiryžę laikytis priesako nuoširdžiai mylėti savo bendratikius. Tačiau šiomis paskutinėmis dienomis žmonės yra neištikimi, nemeilūs (2 Tim 3:1-3). Jų draugystė dažniausiai paviršutiniška ir užmezgama iš savanaudiškų  motyvų. Norėdami išsaugoti savo, tikrųjų krikščionių, bruožus, turime nepersiimti tokio požiūrio. Todėl dabar aptarkime kelis klausimus. Koks yra tvirtos draugystės pamatas? Kaip rasti gerų draugų? Kada draugystę gali tekti nutraukti? Ir kaip puoselėti ugdančią draugystę?

Tvirtos draugystės pamatas

3, 4. Koks yra tvirtos draugystės pamatas ir kodėl?

³ Tvirčiausia draugystė ta, kuri grindžiama meile Jehovai. Karalius Saliamonas rašė: „Vienišą žmogų lengva įveikti, du gali vienam sėkmingai pasipriešinti. Trilinką virvę nutraukti nelengva“ (Mok 4:12). Draugystė, kurios trečia gija yra Jehova, nenutrūks niekada.

⁴ Tie, kurie nemyli Jehovos, aišku, irgi gali gražiai sudraugauti, bet jeigu žmones vienija meilė Dievui, jų draugystė bus neišardoma. Iškilus nesusipratimams, tikri draugai elgsis vienas su kitu taip, kaip patinka Jehovai. Jeigu Dievo priešai ir bando sukelti tikrųjų krikščionių tarpe nesutarimus, jie pamato, kad jų vienybė nepajudinama. Per visą istoriją Jehovos tarnai įrodė, jog yra pasiruošę verčiau mirti negu išduoti savo bendratikius. (Perskaityk 1 Jono 3:16.)

5. Kodėl Rūtos ir Noomės draugystė buvo tokia tvirta?

⁵ Žinoma, mums maloniausi draugai tie, kurie myli Jehovą. Prisiminkime Rūtą ir Noomę. Pasakojimas apie šių moterų bičiulystę — vienas gražiausių Biblijoje. Kodėl jų ryšys buvo toks nenutrūkstamas? Tai paaiškėja iš Rūtos žodžių. Ji Noomei sakė: „Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas! [...] Man nelemtį Viešpats tesiunčia ir dar teprideda, jeigu kas kita, o ne mirtis mudvi išskirtų!“ (Rūt 1:16, 17). Tiek Rūta, tiek Noomė labai mylėjo Jehovą ir ta meilė lėmė jų puikius tarpusavio santykius. Dėl to abi moteris Jehova gausiai palaimino.

Kaip įgyti gerų draugų

6—8. a) Kuo remiasi tvirta draugystė? b) Kaip gali imtis iniciatyvos susidraugauti su kitais?

⁶ Rūtos ir Noomės pavyzdys rodo, jog tikra draugystė nėra atsitiktinė. Jos pamatas — meilė Jehovai. Tačiau ilgalaikę draugystę galima išsiugdyti tik uoliomis pastangomis ir pasiaukojimu. Net vienoje krikščionių šeimoje augantys dievobaimingi vaikai turi puoselėti artimus tarpusavio ryšius. Kaip tad įgyti gerų draugų?

⁷ Rodyk iniciatyvą. Apaštalas Paulius ragino savo draugus iš Romos krikščionių bendruomenės ‘puoselėti svetingumą’ (Rom 12:13). Svetingumas prasideda nuo mažų dalykų ir čia iniciatyvos reikia imtis tau pačiam. (Perskaityk Patarlių  3:27.) O kaip gali svetingumą rodyti? Pavyzdžiui, pakviesdamas tai vienus, tai kitus savo bendruomenės narius pasivaišinti paprastais pietumis. Gal tai netgi taps tavo įpročiu!

⁸ Kita, kaip gali rodyti iniciatyvą norėdamas susidraugauti su bendratikiais, — kviesti juos su savimi į lauko tarnybą. Kai girdi bendratikį iš širdies kalbant žmogui, atidariusiam jums duris, apie savo meilę Jehovai, jis (ar ji) tau tampa dar artimesnis.

9, 10. Kokį pavyzdį mums paliko Paulius ir kaip galime juo sekti?

⁹ Praplėsk širdį. (Perskaityk 2 Korintiečiams 6:12, 13.) Gal tau anksčiau atrodė, jog tavo bendruomenėje nėra nė vieno, su kuo galėtum susidraugauti? Jeigu taip, tavo požiūris, kas tiktų į draugus, tikriausiai buvo siauras. Geras pavyzdys mums yra apaštalas Paulius: jis stengėsi praplėsti širdį. Vienu metu nė nemanęs užmegzti artimesnių ryšių su nežydais, vėliau tapo „pagonių apaštalu“ (Rom 11:13).

¹⁰ Be to, draugų Paulius ieškojo ne tik tarp savo bendraamžių. Pavyzdžiui, jis artimai bendravo su Timotiejumi, nors jų amžius ir kilmė buvo skirtingi. Šiandien daug jaunuolių brangina draugystę su vyresniais broliais ir sesėmis. Dvidešimties suvirš metų Vanesa sako: „Turiu bendruomenėje puikią draugę, kuriai jau per penkiasdešimt. Galiu šnekėtis su ja apie viską, kaip ir su savo amžiaus merginomis. Ji manimi nuostabiai rūpinasi.“ Kaip juodvi tapo tokios artimos? Vanesa pasakoja: „Aš nelaukiau, kol ji prieis prie manęs, pati pirma ją prakalbinau.“ Ar esi pasiruošęs užmegzti draugystę su kito nei tu amžiaus broliais ir sesėmis? Jehova tikrai palaimins tavo pastangas.

11. Ko pamoko Jehonatano ir Dovydo pavyzdys?

¹¹ Būk ištikimas. „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje“ (Pat 17:17, Brb). Rašydamas šiuos žodžius Saliamonas galbūt turėjo mintyje savo tėvo, Dovydo, ir Jehonatano draugystę (1 Sam 18:1). Karalius Saulius norėjo, kad Izraelio sostą paveldėtų jo sūnus Jehonatanas. Bet šis žinojo, kad Jehova karaliumi išsirinko Dovydą. Jehonatanas, kitaip nei jo tėvas, draugui pavydo nejautė. Jis negiežė apmaudo, kad Dovydas buvo liaupsinamas, ir nepatikėjo tėvo paskleistu šmeižtu (1 Sam 20:24-34). Ar elgiamės  kaip Jehonatanas? Kai mūsų draugas gauna tam tikrus įgaliojimus ar kokią svarbią užduotį, ar džiaugiamės? Kai ištinka bėdos, ar paguodžiame ir palaikome? Ar girdėdami draugą apkalbant esame linkę tuo patikėti? Ar priešingai — kaip Jehonatanas savo bičiulį ištikimai giname?

Kai draugystę tenka nutraukti

12—14. Kokių sunkumų iškyla kai kuriems Biblijos studijuotojams ir kaip galėtume jiems padėti?

¹² Kai Biblijos studijuotojas ima savo gyvenime daryti pokyčius, jam gali būti labai sunku nutraukti seną draugystę. Galbūt jis turi draugų ir su jais mielai bendrauja, bet šie nesilaiko Biblijos principų. Anksčiau jie kartu tikriausiai praleisdavo nemažai laiko. Tačiau dabar studijuotojas mato, kad tai, kuo draugai užsiima, gali jį blogai paveikti, tad norėtų tuos ryšius nutraukti (1 Kor 15:33). Vis dėlto galbūt jaučia, kad nustojęs su jais bičiuliautis pasirodys esąs neištikimas.

¹³ Jei studijuoji Bibliją ir nesiryžti nutraukti senų draugysčių, prisimink: tikras draugas džiaugsis, kad bandai keistis į gera. Jis gal netgi nuspręs drauge su tavimi mokytis apie Jehovą. O netikri draugai ims piktžodžiauti, nes nebebėgi kartu su jais pasinerti į „tą patį palaidumo verpetą“ (1 Pt 4:3, 4). Ir ne tu, o jie pasirodė esą neištikimi.

¹⁴ Jeigu anie draugai nejaučia nėmaž meilės Dievui ir palieka Biblijos studijuotoją, juos gali pakeisti bendruomenės nariai (Gal 6:10). Ar pažįsti tuos, kurie studijuoja Bibliją ir jau lanko sueigas? Gal galėtum radęs progą maloniai su jais pabendrauti?

15, 16. a) Kaip dera reaguoti, jeigu artimas draugas nustoja tarnauti Jehovai? b) Kaip galime parodyti savo meilę Dievui?

¹⁵ Na, o jeigu tau artimas brolis ar sesė nusprendžia palikti Jehovą ir dėl to gali būti atskirtas nuo bendruomenės? Tai sukelia daug sielvarto. Viena sesuo tada, kai jos artima draugė nustojo tarnauti Jehovai, jautėsi taip: „Atrodė, lyg širdyje kas užgeso. Neabejojau, kad ji tvirtai eina tiesos keliu, bet, pasirodo, buvo kitaip. Svarsčiau, gal ji tarnavo Jehovai vien norėdama įtikti namiškiams. Paskui susimąsčiau, kodėl pati tarnauju Dievui. Ar iš teisingų paskatų?“ Kaip ši sesė ištvėrė? „Savo naštą mečiau ant Jehovos, — sako ji. — Noriu, kad Jehova matytų, jog labiausiai myliu jį už tai, koks Dievas jis yra, o ne vien todėl, kad padeda bendruomenėje rasti draugų.“

¹⁶ Negalima tikėtis likti Dievo draugu, jeigu bičiuliaujamės su tais, kurie yra pasaulio draugai. Jėzaus mokinys Jokūbas rašė: „Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Taigi kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku“ (Jok 4:4). Meilę Dievui galime parodyti tikėjimu, kad nutrūkus draugystei jis mums, jei būsime ištikimi, padės įveikti liūdesį. (Perskaityk Psalmyno 18:26 [18:25, Brb].) Minėta sesuo daro išvadą: „Ar gali ką nors versti mylėti Jehovą arba kitą asmenį? Juk tai kiekvieno teisė rinktis pačiam.“ Kaip  tad mums išsaugoti ugdančią draugystę su tais, kurie nepalieka bendruomenės?

Išsaugokime draugystę tvirtą

17. Kaip geri draugai kalba vienas su kitu?

¹⁷ Draugystė puoselėjama ugdančiu bendravimu. Skaitydamas Biblijos pasakojimus apie Rūtą ir Noomę, Dovydą ir Jehonataną, Paulių ir Timotiejų pastebėsi vieną dalyką. Geri draugai vienas su kitu kalba atvirai, bet pagarbiai. Apie tai, kaip derėtų su kitais bendrauti, apaštalas Paulius rašė: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta.“ Paulius šį patarimą davė turėdamas omeny mūsų pokalbius su „pašaliniais“ (Brb), tai yra su tais, kurie nėra mūsų bendratikiai (Kol 4:5, 6). Jeigu netikintys žmonės nusipelno, kad su jais kalbėtume pagarbiai, argi ne juo labiau to verti mūsų tikėjimo broliai ir seserys?

18, 19. Kaip turime vertinti visus pamokančius tikėjimo draugo žodžius ir kokį pavyzdį čia parodė Efezo vyresnieji?

¹⁸ Geri draugai vertina vienas kito nuomonę, todėl kalba maloniai ir atvirai. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Draugo žodžiai ir nuoširdūs patarimai gaivina širdį kaip aliejai ir brangūs kvepalai“ (Pat 27:9, Brb). Ar taip ir tu žiūri į visus pamokančius draugo žodžius? (Perskaityk Psalmyno 141:5, Brb.) Jeigu jis išreiškia susirūpinimą dėl kokio nors tavo poelgio, kaip reaguoji? Ar jo patarimą priimi kaip malonę, ar esi linkęs įsižeisti?

¹⁹ Apaštalas Paulius artimai bendravo su Efezo bendruomenės vyresniaisiais. Kai kuriuos iš jų jis tikriausiai pažinojo nuo tada, kai jie įtikėjo. Bet per paskutinį susitikimą juos atvirai dėl kai ko perspėjo. Ar šie Pauliaus draugai užsigavo? Ne. Vyresnieji vertino apaštalo rūpinimąsi, o išgirdę, kad galbūt daugiau nebeišvys jo, net apsiverkė (Apd 20:17, 29, 30, 36-38).

20. Kaip elgsis atsidavęs draugas?

²⁰ Tikras draugas ne tik paiso išmintingo žodžio, bet ir pats duoda patarimą. Žinia, turime būti atsidėję „saviesiems reikalams“ (1 Tes 4:11, Jr). Nepamirškime, jog kiekvienas iš mūsų „duos Dievui apyskaitą už save“ (Rom 14:12). Tačiau kai būtina, atsidavęs draugas maloniai primins apie Jehovos normas (1 Kor 7:39). Pavyzdžiui, ką darytum, jeigu tavo artimas nevedęs draugas pradėtų rodyti dėmesį netikinčiajai? Ar bijodamas sugadinti santykius tylėtum ir neišsakytum savo susirūpinimo? Na, o kaip tuomet, jeigu jis ignoruotų tavo žodžius? Geras draugas, siekdamas padėti iš kelio krypstančiam bičiuliui, kreipsis pagalbos į meilingus bendruomenės ganytojus. Aišku, tokiam žingsniui reikia drąsos. Bet jeigu jųdviejų draugystė grįsta meile Jehovai, ji nenutrūks.

21. Ką visi kartais darome, tačiau kodėl svarbu išlaikyti bendruomenėje draugystės ryšius tvirtus?

²¹ Perskaityk Kolosiečiams 3:13, 14. Būna, kad draugai turi pagrindą mumis skųstis, o kartais patys kalba arba elgiasi nederamai. „Mes visi dažnai nusižengiame“, — rašė Jokūbas (Jok 3:2). Tačiau draugystė remiasi ne tuo, ar gebame neįskaudinti, o tuo, ar mokame iš širdies atleisti. Kaip tad svarbu atvirai kalbėtis ir noriai dovanoti, nes tik šitaip draugystės ryšys išliks tvirtas. Jeigu rodome tokią meilę, ji bus „tobulas vienybės raištis“ (NW).

Kaip atsakytum?

• Kaip galima įgyti gerų draugų?

• Kada draugystę gali tekti nutraukti?

• Kaip galime draugystės ryšius išlaikyti tvirtus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kodėl Rūtos ir Noomės draugystė buvo tokia tvirta?

[Iliustracija 19 puslapyje]

Ar esi įpratęs rodyti svetingumą?