Jehova nepaliks savo ištikimųjų

„Viešpats [...] nepalieka savo ištikimųjų. Jis saugo juos amžinai“ (PS 37:28).

1, 2. a) Kokiems įvykiams dešimtame amžiuje p. m. e. klostantis buvo išmėginama Dievo tarnų ištikimybė? b) Kokiomis trimis skirtingomis aplinkybėmis Jehova saugojo savo ištikimus tarnus?

DEŠIMTASIS amžius prieš mūsų erą. Šalyje vos ne vos pavyksta išvengti pilietinio karo. Kad būtų taika, tenka sutikti su maištingų šiaurinių Izraelio giminių pretenzijomis į nepriklausomybę. Tokiu metu daug kam reikia apsispręsti. Naujasis atskilusių giminių karalius, Jeroboamas, tuoj pat imasi įtvirtinti savo valdžią ir įveda krašte naują valstybinę religiją. Jis reikalauja iš savo valdinių visiško lojalumo. Ką daryti Jehovos tarnams? Ar liks atsidavę Tam, kurį garbina, — Jehovai? Tūkstančiai jų nesulaužo savo ištikimybės, ir Dievas juos sergsti (1 Kar 12:1-33; 2 Met 11:13, 14).

² Dievo tarnų ištikimybė mėginama ir dabar. „Būkite blaivūs, budėkite! — perspėja Biblija. — Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti.“ Ar gebame jam pasipriešinti „tvirtu tikėjimu“? (1 Pt 5:8, 9) Pasigilinkime, kaip viskas susiklostė, kad 997 m. p. m. e. Jeroboamas tapo karaliumi, ir kas dėjosi paskui. Atsidavę Jehovos tarnai anuo neramiu laikotarpiu kentė priespaudą. Išmėginimas buvo ir aplink tvyranti atskalūnybės dvasia. Be to, jiems teko vykdyti sunkias užduotis. Visomis tomis aplinkybėmis Jehova nepaliko savo ištikimųjų. Nepalieka jų ir šiandien (Ps 37:28).

Kai Dievo tarnai kenčia priespaudą

3. Kodėl galima tvirtinti, kad karalius Dovydas neengė tautos?

³ Pažiūrėkime, kaip Jeroboamas tapo karaliumi. Patarlių 29:2 rašoma: „Kai nedorėliai valdo, tauta dejuoja.“ Senovės Izraelyje viešpataujant karaliui Dovydui žmonės neaimanavo. Šis vyras, aišku, buvo netobulas, bet visada pasitikėjo Jehova ir liko jam ištikimas. Dovydas savo valdinių neengė. Sudarydamas su juo sandorą, Jehova pasakė: „Tavo namai ir tavo karalystė bus amžinai tvirti mano akivaizdoje; tavo sostas bus amžinai tvirtas“ (2 Sam 7:16).

4. Kokios sąlygos laikantis Saliamono valdymas buvo palaimingas?

⁴ Karaliaujant Dovydo sūnui Saliamonui iš pradžių vyravo taika ir tauta klestėjo. Toks valdymas yra tinkamas Jėzaus Kristaus būsimo tūkstantmečio viešpatavimo įvaizdis (Ps 72:1, 17). Anuo metu nė viena iš dvylikos Izraelio giminių neturėjo priežasties skųstis ir maištauti. Bet Saliamonas ir visa tauta buvo laiminami tik su tam tikra sąlyga. Saliamonui Jehova nurodė: „Jei [...] elgsiesi pagal mano įstatus, paklusi mano įsakams ir laikysiesi ištikimai visų mano įsakymų, įvykdysiu pažadą, kurį daviau tavo tėvui Dovydui. Aš gyvensiu tarp  Izraelio vaikų ir niekada nepaliksiu savo tautos Izraelio“ (1 Kar 6:11-13).

5, 6. Kas pasidarė, kai Saliamonas tapo nebeištikimas Dievui?

⁵ Senatvėje Saliamonas sulaužė ištikimybę Jehovai ir pasidavė klaidatikystei (1 Kar 11:4-6). Ilgainiui nustojo klausęs Dievo ir ėmė vis labiau engti valdinius. Galų gale uždėjo tokį jungą, kad vėliau, jau po karaliaus mirties, žmonės skundėsi jo įpėdiniui Rehabeamui ir prašė palengvinti naštą (1 Kar 12:4). Kaip Jehova žiūrėjo į Saliamono neištikimybę?

⁶ Biblijoje rašoma: „Viešpats supyko ant Saliamono, nes jo širdis nusigręžė nuo [...] Izraelio Dievo, kuris buvo du kartus jam pasirodęs.“ Jehova tarė Saliamonui: „Kadangi tu [...] nesilaikei mano Sandoros ir įstatų, kuriuos tau daviau, aš tikrai atplėšiu nuo tavęs karalystę ir atiduosiu ją vienam iš tavo tarnų“ (1 Kar 11:9-11).

7. Kaip Jehova, nors ir atstūmęs Saliamoną, rūpinosi savo ištikimaisiais?

⁷ Paskui Jehova siuntė pranašą Ahiją patepti vieno vyro vaduotoju iš priespaudos. Tai buvo Jeroboamas, sumanus žmogus, paties Saliamono paskirtas prižiūrėti darbų. Nors Jehova ištikimai laikėsi Karalystės sandoros, sudarytos su Dovydu, leido dvylikai giminių pasidalyti į dvi valstybes. Dešimt giminių atiteko Jeroboamui, dvi — Dovydo dinastijai, kuriai dabar atstovavo karalius Rehabeamas (1 Kar 11:29-37; 12:16, 17, 21). Dievas prisakė Jeroboamui: „Jeigu būsi klusnus visur, kur tau įsakau, eisi mano keliais ir darysi, kas dora mano akyse, laikydamasis mano įstatų ir įsakymų, kaip darė mano tarnas Dovydas, aš būsiu su tavimi, pastatysiu tau tvirtus namus, kaip pastačiau Dovydui, ir atiduosiu tau Izraelį“ (1 Kar 11:38). Jehova viską darė savo tautos labui ir pasirūpino, kad žmonių nebeslėgtų priespauda.

8. Kokie išmėginimai šiandien vargina Dievo tarnus?

⁸ Šiandien yra įsigalėjusi priespauda ir neteisybė. „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“, — rašoma Mokytojo 8:9. Dėl komercinės sistemos godumo ir valdžios korupcijos dažnai susidaro sunki ekonominė padėtis. Valdžios, verslo ar dvasininkijos elitas neretai rodo prastą moralinį pavyzdį. Todėl Dievo ištikimieji, kaip kadaise teisusis Lotas, yra ‘varginami nedorėlių palaido elgesio’ (2 Pt 2:7). Ir nors mes stengiamės gyventi pagal Dievo normas ir niekam neužkliūti, išdidžių pasaulio valdovų esame tai vienur, tai kitur persekiojami (2 Tim 3:1-5, 12).

9. a) Ką Jehova, vaduodamas savo tarnus, jau padarė? b) Kodėl mes tikri, kad Jėzus visada bus ištikimas Dievui?

⁹ Kad ir mėginami, žinome svarbią tiesą — Jehova nepaliks savo atsidavusių tarnų! Nepamiršk, kas Dievo jau padaryta ruošiantis nušalinti korumpuotus pasaulio lyderius. Įkurta Dievo Mesijiškoji Karalystė, valdoma paties Jėzaus Kristaus. Šis Karalius beveik šimtmetį viešpatauja danguje. Greit jis išvaduos iš jungo visus, kurie bijo Dievo vardo. (Perskaityk Apreiškimo 11:15-18.) Kadaise Jėzus įrodė esąs iki mirties ištikimas Dievui. Skirtingai nei Saliamonas, jis niekada nenuvils savo pavaldinių (Hbr 7:26; 1 Pt 2:6).

10. a) Kaip galime parodyti, kad branginame Dievo Karalystę? b) Kuo galime neabejoti, kai patiriame išmėginimus?

¹⁰ Dievo Karalystė — reali, jau veikianti valdžia. Ji pašalins visokią priespaudą. Esame atsidavę Jehovai Dievui, palaikome jo nustatytą tvarką. Visas viltis dėdami į Karalystę, išsižadame aplink kerojančios bedievystės ir uoliai darome gerus darbus (Tit 2:12-14). Stengiamės nesusitepti šiuo pasauliu (2 Pt 3:14). Kad ir kokius išmėginimus tektų patirti, aišku viena: nuo dvasinės  žalos Jehova mus apsaugos. (Perskaityk Psalmyno 97:10.) Be to, Psalmyno 116:15 sakoma: „Skaudi Viešpačiui jo ištikimųjų mirtis.“ Jehova taip brangina savo tarnus, kad niekada neleis jų visumai pražūti.

Kai keroja atskalūnybė

11. Kaip Jeroboamas pasirodė esąs nebeištikimas?

¹¹ Karaliaudamas Jeroboamas būtų galėjęs nemažai palengvinti Dievo tarnų gyvenimą. Deja, savo veiksmais užtraukė jiems naujus tikėjimo išbandymus. Nesitenkindamas jau turima garbe bei valdžia, ėmė žiūrėti, kaip dar sustiprinti savo padėtį. Jis samprotavo: „Jei ši tauta ir toliau eis atnašauti aukų Viešpačiui Jeruzalėje, šios tautos žmonių širdys vėl sugrįš pas jų valdovą Judo karalių Rehabeamą. Mane jie nužudys ir sugrįš pas Judo karalių Rehabeamą!“ Todėl Jeroboamas įvedė naują religiją — dviejų aukso veršių kultą. „Vieną jų pastatė Betelyje, o kitą — Dane. Tai vedė į nuodėmę, nes žmonės ėjo į Betelį ir Daną šių veršių pagarbinti. Jis statė ir šventyklas aukštumų alkuose bei skyrė kunigus iš žmonių, kurie nebuvo kilę iš Levio giminės.“ Netgi paskyrė vieną ypatingą dieną kaip „iškilmę izraelitams“ ir pats eidavo „atnašauti aukos ant aukuro“ (1 Kar 12:26-33).

12. Ką darė šiaurinėje karalystėje gyvenantys atsidavę Dievo tarnai, kai Jeroboamas įvedė Izraelyje veršio kultą?

¹² Ką dabar darys šiaurinėje karalystėje esantys atsidavę Dievo tarnai? Levitai, gyvenantys čia jiems paskirtuose miestuose, kaip kadaise ir jų protėviai, ilgai nesvarstė (Iš 32:26-28; Sk 35:6-8; Įst 33:8, 9). Palikę savo paveldą, jie su šeimomis persikėlė pietuosna, į Judą, kur netrukdomi galėjo toliau garbinti Jehovą (2 Met 11:13, 14). Kiti izraelitai, tik laikinai apsistoję Jude, nutarė nebegrįžti namo ir likti ten visam laikui (2 Met 10:17). Jehova pasirūpino, kad teisingo garbinimo kelias visada būtų atviras ir šiaurinių giminių naujos kartos žmogus, užuot lenkęsis veršiui, galėtų pereiti į Judą (2 Met 15:9-15).

13. Kodėl galima sakyti, kad atskalūnybės dvasia ir šiandien yra išmėginimas Dievo tarnams?

¹³ Pasaulyje vyraujanti atskalūnybės dvasia ir šiandien yra Dievo tarnams išmėginimas. Štai vienur valdžia įveda valstybinę religiją ir verčia pavaldinius ją išpažinti. Maža to, krikščionijos kunigai ir kai kurie kiti arogantiški žmonės bando vadintis dvasiniais visuomenės vedliais. Bet mes žinome, kad vien tikrųjų krikščionių tarpe yra grupelė  dvasia pateptųjų, priskiriamų prie „karališkosios kunigystės“ (1 Pt 2:9; Apr 14:1-5).

14. Koks turi būti atsakas, kai mums peršama atskalūniška mintis?

¹⁴ Kaip ištikimi levitai, gyvenę anuomet, dešimtame amžiuje prieš mūsų erą, taip dabar Dievui atsidavę tarnai atskalūniškų idėjų nepersiima. Pateptieji ir jų bendratikiai bet kokią atskalūnišką mintį atmeta iškart. (Perskaityk Romiečiams 16:17.) Nors mes pasaulietiniuose reikaluose noriai paklūstame valdžioms, į politinius konfliktus nesikišame ir visada esame atsidavę Dievo Karalystei (Jn 18:36; Rom 13:1-8). Mums nepriimtinos klaidingos idėjos tų, kurie tvirtina tarnaują Dievui, bet savo darbais jį juodina (Tit 1:16).

15. Kodėl yra tinkama rodyti atsidavimą „ištikimam ir protingam vergui“?

¹⁵ Pagalvok dar ir apie tai, kaip Jehova pasirūpino tyraširdžiais žmonėmis: sudarė jiems sąlygas pasitraukti iš sugedusio pasaulio ir, vaizdžiai tariant, persikelti į jo paties įkurtą dvasinį rojų (2 Kor 12:1-4). Esame kupini dėkingumo ir nė per žingsnį nesitraukiame nuo „ištikimo ir protingo vergo, kuriam valdovas pavedė rūpintis savo šeimyna, kad jis jiems duotų maisto reikiamu metu“. Kristus šį vergą paskyrė prižiūrėti „visų savo turtų“ (Mt 24:45-47, Jr). Net jeigu kuris nors iš mūsų ne iki galo perprantame vergo klasės nuostatą kokiu nors klausimu, tai nėra pagrindas prieštarauti jo pozicijai ir sugrįžti į Šėtono valdomą pasaulį. Atvirkščiai, ištikimybė Dievui skatina mus būti nuolankius ir laukti, kol Jehova viską išaiškins.

Kai reikia vykdyti Dievo užduotis

16. Kokią užduotį gavo vienas Judo pranašas?

¹⁶ Jeroboamą už atskalūnybę Jehova pasmerkė. Jis pasiuntė iš Judo vieną pranašą keliauti šiaurėn, į Betelį, ir pasirodyti Jeroboamui, kai šis atliks apeigas prie savo pastatyto aukuro. Pranašas turėjo paskelbti jam negailestingą nuosprendį. Tai, be abejo, buvo nelengva užduotis (1 Kar 13:1-3).

17. Kaip Jehova apsaugojo savo pasiuntinį?

¹⁷ Išgirdęs Jehovos nuosprendį, Jeroboamas įširdo. Karalius ištiesė ranką į Dievo tarną ir sušuko šalia stovintiems vyrams: „Suimkite jį!“ Bet staiga, dar niekam nė nesujudėjus, „ranka sustingo, ir Jeroboamas nebegalėjo jos sulenkti. Be to, ir aukuras sugriuvo, ir pelenai buvo išžarstyti“. Valdovui teko prašyti pranašą, kad melstų Jehovą malonės ir kad jo padžiūvusi ranka atsitaisytų. Šis pasimeldė ir karaliaus ranka išgijo. Taip Jehova apsaugojo savo pasiuntinį nuo bėdos (1 Kar 13:4-6).

18. Kaip mus, be baimės triūsiančius šventoje tarnyboje, Jehova saugo?

¹⁸ Kai su atsidavimu skelbiame žinią apie Karalystę ir ruošiame mokinius, kartais kelią mums pastoja aplinkinių nedraugiškumas, netgi priešiškumas (Mt 24:14; 28:19, 20). Vis dėlto ir tokiu atveju nevalia tiek pasiduoti baimei, kad mūsų uolumas atvėstų. Kaip anas Jeroboamo laikų pranašas, kurio nė vardo nežinome, turime ištikimai, „be baimės [Jehovai] tarnauti“ * (Lk 1:74, 75). Aišku, nemanome, jog Dievas padarys  stebuklą, bet žinome, kad mus, savo liudytojus, per šventąją dvasią ir angelus jis saugo ir remia. (Perskaityk Jono 14:15-17; Apreiškimo 14:6.) Dievas niekada nepalieka tų, kurie be baimės toliau garsina jo žodį (Fil 1:14, 28).

Jehova saugos savo ištikimuosius

19, 20. a) Kodėl esame tikri, kad Jehova niekada mūsų neapleis? b) Kokius klausimus gvildensime kitame straipsnyje?

¹⁹ Jehova yra mūsų ištikimas Dievas. Jis — „ištikimas visuose savo veikaluose“ (Ps 145:17, Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas). Biblija patikina, kad Dievas „gina savo ištikimųjų kelią“ (Pat 2:8). Kai spaudžia išmėginimai, kai aplink keroja atskalūnybė, kai reikia atlikti nelengvas užduotis, atsidavę Dievo tarnai gali kliautis jo vadovavimu ir pagalba.

²⁰ Dabar kiekvienam iš mūsų verta pamąstyti štai apie ką. Kas man, užkluptam kokių nors mėginimų bei gundymų, padės išsaugoti ištikimybę Jehovai? Kitaip tariant, kaip savo atsidavimą Dievui galėčiau stiprinti?

[Išnaša]

Kaip atsakytum?

• Kaip Jehova parodė, kad savo ištikimųjų nepalieka priespaudoje vienų?

• Koks turi būti mūsų atsakas atskalūnams ir požiūris į jų idėjas?

• Kaip Jehova saugo savo ištikimuosius krikščioniškoje tarnyboje?

[Studijų klausimai]

[Žemėlapis/iliustracija 5 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ŠIAURINĖ KARALYSTĖ (Jeroboamas)

Danas

SICHEMAS

Betelis

PIETINĖ KARALYSTĖ (Rehabeamas)

JERUZALĖ

[Iliustracija]

Jeroboamui įvedus veršio kultą, Jehova nepaliko savo ištikimųjų

[Iliustracija 3 puslapyje]

Saliamonas ir visa tauta buvo laiminami tik su tam tikra sąlyga