Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ezechielio knygos apžvalga (2 dalis)

Ezechielio knygos apžvalga (2 dalis)

Jehovos Žodis gyvas

Ezechielio knygos apžvalga (2 dalis)

JAU 609-ųjų metų p. m. e. gruodis. Babilono karalius pradėjo lemiamą Jeruzalės apgultį. Tremtiniams Babilone Ezechielis iki šiol skelbė vieną žinią: Jeruzalė, jų mylimas miestas, bus paimtas ir sunaikintas. Dabar pranašas kalba apie nuosprendį toms pagoniškoms tautoms, kurios džiūgaus dėl Dievo tautos nelaimės. Kai Jeruzalė po aštuoniolikos mėnesių krinta, Ezechielis ima pranašauti, kaip šlovingai bus atkurtas tyras Dievo garbinimas.

Ezechielio 25—48 skyriuose gausu pranašysčių apie kaimynines Izraelio tautas ir Dievo tautos išvadavimą. * Visas pasakojimas sudėtas chronologiškai (išskyrus 29:17-20) ir temomis. Ezechielio knyga — Dievo įkvėpto Žodžio dalis, taigi jos žinia „gyva, veiksminga“ (Hebrajams 4:12).

„ŠALIS PASIDARĖ KAIP EDENO SODAS“

(Ezechielio 25:1—39:29)

Žinodamas, kaip tautos reaguos į Jeruzalės žlugimą, Jehova nurodo Ezechieliui pranašauti prieš Amoną, Moabą, Edomą, Filistiją, Tyrą ir Sidoną. Egiptas bus apiplėštas. „Egipto karalius faraonas ir jo gaujos“ palygintos su kedru, kurį pakirs „Babilono karaliaus kalavijas“ (Ezechielio 31:2, 3, 12; 32:11, 12).

Praėjus šešiems mėnesiams po Jeruzalės sunaikinimo 607 m. p. m. e., vienas pabėgėlis Ezechieliui praneša: „Miestas paimtas.“ Dabar pranašas tremtiniams ‘daugiau nebėra nebylys’ (Ezechielio 33:21, 22). Jam pavesta skelbti pranašystes apie teisingo garbinimo atkūrimą. Jehova paskirs ištremtiesiems „vieną ganytoją — savo tarną Dovydą“ (Ezechielio 34:23). Edomas pavirs tyrais, o Judo šalis taps „kaip Edeno sodas“ (Ezechielio 36:35, Jr). Jehova pažada apginti savo atsikūrusią tautą nuo Gogo antpuolio (Ezechielio 38:2).

Atsakymai į klausimus:

29:8-12. Kada Egiptas buvo negyvenamas 40 metų? Po Jeruzalės sunaikinimo 607 m. p. m. e. Judo likutis, nepaisydamas Jeremijo perspėjimo, bėgo į Egiptą (Jeremijo 24:1, 8-10; 42:7-22). Ten apsaugos nerado, nes tą šalį užėmė ir nukariavo Nebukadnecaras. Matyt, po to Egipto žemė liko negyvenama 40 metų. Nors apie tai pasaulio istorija nutyli, galime neabejoti, kad taip buvo, nes Jehovos pranašystės visada išsipildo (Izaijo 55:11).

29:18. Kaip „visų galvos nupliko, ir visų pečiai buvo nubrozdinti“? Tyro žemyninės dalies apsiaustis buvo tokia ilga ir sunki, kad nuolat šalmų trinamos Nebukadnecaro karių galvos nupliko, o benešiojant statybines medžiagas bokštams bei apgulos įtvirtinimams nusibrozdino pečiai (Ezechielio 26:7-12).

Ko pasimokome:

29:19, 20. Gelbėdamiesi tyriečiai įsikūrė saloje ir išsigabeno didumą turto, todėl iš Tyro karalius Nebukadnecaras beveik nieko nepešė. Nors šis pagoniškas valdovas buvo išdidus ir savanaudis, už paslaugą Jehova jam atsidėkojo: davė Egiptą kaip „atlyginimą jo kariuomenei“. Argi neturėtume ir mes, sekdami tikruoju Dievu, mokėti valdžiai mokesčius už jos teikiamas paslaugas? Tai — mūsų pareiga, nesvarbu, kokia ta valdžia būtų ir kam panaudotų mūsų pinigus (Romiečiams 13:4-7).

33:7-9. Šių laikų sargybinio klasė — pateptųjų likutis — bei jos draugai turi be paliovos skelbti gerąją naujieną apie Karalystę ir perspėti žmones apie artėjantį „didelį suspaudimą“ (Mato 24:21).

33:10-20. Būsime išgelbėti tik tada, jei vengsime blogų kelių ir paklusime Dievui. Galime neabejoti, Jehovos kelias yra teisingas.

36:20, 21. Būdami Jehovos tauta, bet nesilaikydami Jo nuostatų, izraelitai išniekino Dievo vardą tarp tautų. Niekada nepasidarykime tokie, kurie tik vadinasi Jehovos garbintojais.

38:1-23. Kokia paguoda žinoti, kad puolant Gogui iš Magogo Jehova apsaugos savo tautą! „Šio pasaulio kunigaikštis“ Šėtonas, Velnias, vardą Gogas gavo, kai buvo išmestas iš dangaus. Magogo kraštu vadinama erdvė apie žemę, kur dabar yra Šėtonas su savo demonais (Jono 12:31; Apreiškimo 12:7-12).

„ĮSIDĖK Į ŠIRDĮ VISA, KĄ TAU PARODYSIU“

(Ezechielio 40:1—48:35)

Nuo Jeruzalės sunaikinimo jau praėjo keturiolika metų (Ezechielio 40:1). Tremtis truks dar penkiasdešimt šešerius (Jeremijo 29:10). Dabar Ezechielis, kuriam arti penkiasdešimties, regėjime nukeliamas į Izraelio kraštą. Jam liepiama: „Žmogau, gerai įsižiūrėk, atidžiai įsiklausyk ir įsidėk į širdį visa, ką tau parodysiu“ (Ezechielio 40:2-4). Koks sujaudintas turi būti pranašas regėdamas vizijoje naują šventyklą!

Ta didinga šventykla turi šešerius vartus, trisdešimt valgomųjų, Šventąją, Šventų švenčiausiąją, medinį aukurą ir aukurą deginamosioms atnašoms. Iš šventyklos teka vanduo, kuris paskui virsta upe (Ezechielio 47:1). Regėjime Ezechielis dar mato, kaip giminėms padalijama žemė: kiekviena gauna dalį nuo rytinės ribos iki vakarinės, o žemės juosta tarp Judo ir Benjamino skiriama vadovybei. Toje juostoje stovi Jehovos šventykla ir miestas, vadinamas „Ten yra Jehova“ (Ezechielio 48:9, 10, 15; 48:35, NW).

Atsakymai į klausimus:

40:3—47:12. Ką vaizduoja regėjime matyta šventykla? Tokia milžiniška šventykla, kurią Ezechielis matė regėjime, niekada nebuvo pastatyta. Ji vaizdavo Dievo dvasinę šventyklą — tyrą Jehovos garbinimą mūsų dienomis (Ezechielio 40:2; Michėjo 4:1; Hebrajams 8:2; 9:23, 24). Šventyklos regėjimas pildosi „paskutinėmis dienomis“, kai kunigija yra apvaloma (2 Timotiejui 3:1; Ezechielio 44:10-16; Malachijo 3:1-3). Tačiau galutinai jis išsipildys rojuje. O anuomet žydų tremtiniams šis regėjimas teikė viltį, kad tyras garbinimas jų šalyje bus atkurtas ir kiekviena žydų šeima ten gaus paveldą.

40:3—43:17. Ką reiškė šventyklos matavimas? Jis reiškė, kad Jehova tikrai įgyvendins savo tikslą atkurti tyrą garbinimą.

43:2-4, 7, 9. Kas buvo „karalių lavonai“, kuriuos reikėjo pašalinti iš šventyklos? Tikriausiai tai stabai. Jeruzalės valdovai ir gyventojai suteršė Dievo šventyklą stabais ir juos tarytum padarė karaliais.

43:13-20. Ką Ezechielio vizijoje simbolizuoja aukuras? Jis simbolizuoja Dievo valią, susijusią su Jėzaus Kristaus išperkamąja auka. Dėl tos išpirkos Dievas pateptuosius laiko teisiais, o „milžiniškos minios“ narius — tyrais ir nesuteptais (Apreiškimo 7:9-14; Romiečiams 5:1, 2). Galbūt dėl to įvaizdinėje šventykloje, kitaip nei statytoje Saliamono, nėra „nuliedintos jūros“ — didžiulio baseino, kuriame prausdavosi kunigai (1 Karalių 7:23-26).

44:10-16. Ką vaizduoja kunigija? Ji simbolizuoja mūsų laikų pateptuosius krikščionis. Jie buvo apvalyti 1918-aisiais, kai Jehova atėjo į savo dvasinę šventyklą kaip „lydytojas bei valytojas“ (Malachijo 3:1-5). Tie, kurie buvo dvasiškai tyri ar atgailavo, galėjo tęsti savo garbingą tarnystę. Ir toliau jie turėjo saugotis ‘nesusiteršti šiuo pasauliu’, kad būtų pavyzdys „milžiniškai miniai“, kurią vaizdavo nekunigiškos giminės (Jokūbo 1:27; Apreiškimo 7:9, 10).

45:1; 47:13—48:29. Ką simbolizuoja „kraštas“ ir žemės padalijimas? Kraštas simbolizuoja Dievo tautos veiklos sritį. Jehovos garbintojas, kad ir kur jis būtų, visada liks tame atkurtame krašte, kol garbina Dievą tyrai. Regėjimas apie žemės padalijimą galutinai išsipildys naujajame pasaulyje, kai kiekvienas ištikimasis gaus žemėje paveldą, arba vietą (Izaijo 65:17, 21).

45:7, 16. Ką reiškia, kad tauta turėjo aukoti kunigams ir „kunigaikščiui“ (Brb)? Kalbant apie dvasinę šventyklą, tai pirmiausia reiškia dvasinę paramą ir bendradarbiavimą.

47:1-5. Ką simbolizuoja Ezechielio matytos upės vanduo? Jis vaizduoja visas gyvybę teikiančias dvasines Jehovos dovanas, taigi ir Kristaus Jėzaus išperkamąją auką bei žinias apie Dievą, randamas Biblijoje (Jeremijo 2:13; Jono 4:7-26; Efeziečiams 5:25-27). Regėtoji upė vis gilėja, kad būtų aprūpinti nauji žmonės, stojantys tikrųjų garbintojų pusėn (Izaijo 60:22). Per Tūkstantmetį ši gyvybės vandens upė tekės ypač galingai, nes bus atvertos „knygos“ ir pažinimas vis didės (Apreiškimo 20:12; 22:1, 2).

47:12. Ką vaizduoja vaisius nešantys medžiai? Tie medžiai vaizduoja visas Dievo dvasines dovanas, padėsiančias žmonėms atgauti tobulybę.

48:15-19, 30-35. Ką Ezechielio vizijoje reiškia miestas? Kadangi miestas yra „nešventoje“ (Vl) vietoje, jis turi simbolizuoti kažką, kas yra žemėje. Miestas, matyt, reiškia žemišką vadovybę, kuri tarnaus teisiems žmonėms, sudarysiantiems „naują žemę“ (2 Petro 3:13). Vartai kiekvienoje pusėje rodo, jog miestas atviras visiems. Taip ir Dievo tautos prižiūrėtojai bendruomenės nariams turi būti prieinami.

Ko pasimokome:

40:14, 16, 22, 26. Šventyklos prieangių sienos, išpuoštos palmių raižiniais, rodo, jog ten įžengti gali vien teisieji (Psalmyno 92:13 [92:12, Brb]). Mūsų garbinimas Jehovai priimtinas tik tada, jei gyvename dorai.

44:23. Kokie dėkingi turime būti už šių dienų kunigų klasės tarnystę! „Ištikimas ir protingas vergas“ pačiu laiku aprūpina dvasiniu maistu, kuris padeda atskirti, kas Jehovos akyse tyra ir kas ne (Mato 24:45, Jr).

47:9, 11. Viena svarbiausių simbolinio vandens ypatybių — pažinimas, teikiantis dvasinę sveikatą. Kas to vandens geria, dvasiškai atgyja (Jono 17:3). O kurie nenori gyvybės vandens gerti, bus ‘palikti druskai’ — sunaikinti visiems laikams. Kaip tad svarbu uoliai stengtis ‘be iškraipymų skelbti tiesos žodį’! (2 Timotiejui 2:15)

‘Pašventinsiu savo didį vardą’

Pašalinus paskutinį Dovydo linijos karalių, Dievas leido, kad praeitų daug laiko, kol „ateis turintis teisę valdyti“ kaip karalius. Tačiau Dievas neatsisakė sandoros su Dovydu (Ezechielio 21:27, Brb; 2 Samuelio 7:11-16). Ezechielio pranašystėje Jehova kalba apie „savo tarną Dovydą“, kuris taps „ganytoju“ ir „karaliumi“ (Ezechielio 34:23, 24; 37:22, 24, 25). Tai ne kas kitas kaip Karalystę gavęs Jėzus Kristus (Apreiškimo 11:15). Per tą Mesijo Karalystę Jehova ‘pašventins savo didį vardą’ (Ezechielio 36:23).

Visi niekinantys Dievo šventą vardą netrukus bus sunaikinti. Tačiau kurie tą vardą gerbia šlovindami Jehovą taip, kaip jam priimtina, gyvens amžinai. Tad labai vertinkime gyvybės vandenį, taip gausiai besiliejantį šiandien, ir tegu teisingai garbinti Jehovą mums bus svarbiausia gyvenime!

[Išnaša]

^ pstr. 2 Pirmoji Ezechielio knygos pusė (1:1—24:27) aptariama straipsnyje „Ezechielio knygos apžvalga (1 dalis)“ 2007 m. liepos 1 d. Sargybos bokšto numeryje.

[Iliustracija 9 puslapyje]

Ezechielio regėta didingoji šventykla

[Iliustracija 10 puslapyje]

Ką vaizduoja Ezechielio matyta gyvybės upė?

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.