Nuostabi mūsų žemė

ASTRONOMŲ akimis, neužmatomuose bekraštės visatos toliuose Žemė tėra kruopelytė. Tačiau tai vienintelė vieta kosmose, kur egzistuoja gyvybė. Tik Žemėje palankios sąlygos jai tarpti.

Maža to, gyventi šioje žavioje planetoje gera. Argi nedžiugina žvarbią dieną šilti saulutės spinduliai? O kas iš mūsų nesigėrėjo įspūdingais saulėtekiais ir saulėlydžiais? Žinoma, Saulė ne vien sužadina malonius pojūčius. Be jos tiesiog neišgyventume.

Žemė bei kitos planetos, veikiamos Saulės gravitacijos jėgõs, milijonus metų sukasi nenukrypdamos nuo savo orbitų. Kaip sužinojome dar mokykloje, visa Saulės sistema skrieja aplink mūsų galaktikos, Paukščių Tako, centrą. Pati Saulė tėra paprasta žvaigždė, kurių Paukščių Take per šimtą milijardų.

Paukščių Takas yra viena iš maždaug 35 galaktikų, susitelkusių į mažą spiečių, arba grupę. Didesni spiečiai apima tūkstančius galaktikų. Mūsų Saulės sistema greičiausiai nebūtų tokia stabili, jei priklausytų labai dideliam ir tankiam galaktikų telkiniui. Kaip teigia Giljermas Gonsalesas ir Džei Ričardsas, panašių sričių, „tinkamų sudėtingoms gyvybės formoms egzistuoti“, kosmose mažai (The Privileged Planet).

Ar gyvybė šioje puikioje planetoje — aklo atsitiktinumo vaisius, padarinys „didžiojo sprogimo“? O gal yra kitas, prasmingesnis paaiškinimas?

Dauguma žmonių mano, jog mūsų žemiškieji namai kaip tik pritaikyti gyvybei. * Prieš šimtmečius vienas hebrajų poetas atkreipė dėmesį į žemę ir dangų. Jis rašė: „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, kas tas žmogus?“ (Psalmyno 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]). Šis poetas tikėjo, kad turi būti Kūrėjas. Ar protinga daryti tokią išvadą šiame mokslo amžiuje?

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 3 puslapyje]

„Žvelgiant iš kosmoso, Žemė tamsiame fone švyti tarsi žydras brangakmenis“ (The Illustrated Science Encyclopedia—Amazing Planet Earth).

[Šaltinio nuoroda]

Žemės rutulys: U.S. Fish & Wildlife Service, Washington, D.C./NASA