Sekite Jehovos kantrybės pavyzdžiu

„Viešpats negaišta ištesėti pažado, [...] bet jis yra jums kantrus“ (2 PETRO 3:9, Jr).

1. Kokią neprilygstamą dovaną Jehova siūlo žmonėms?

JEHOVA siūlo mums tai, ko negali pasiūlyti niekas kitas ir kas yra be galo trokštama, vertinga, bet už jokius pinigus neįperkama nei užsitarnaujama. Jis siūlo amžinojo gyvenimo dovaną. Daugumai iš mūsų tai reikš gyvenimą žemės rojuje (Jono 3:16). Kiek džiaugsmo suteiks ši dovana! Praeityje liks visa, kas kėlė liūdesį: karai, smurtas, skurdas, nusikalstamumas, ligos, net mirtis. Rūpestinga valdžia — Dievo Karalystė — laiduos žmonėms visišką taiką ir vienybę. Kaip trokštame to rojaus! (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Apreiškimo 21:4, 5)

2. Kodėl Jehova dar nevykdo nuosprendžio Šėtono pasauliui?

² Jehova irgi labai laukia meto, kai atkurs žemėje rojų. Juk jis myli teisumą ir teisingumą (Psalmyno 33:5). Dievui nemalonu matyti pasaulį, abejingą arba net priešišką jo teisingiems principams, atmetantį jo valdžią ir persekiojantį jo tarnus. Tačiau esama svarių priežasčių, kodėl Aukščiausiasis dar nepakilo sugedusiam Šėtono pasauliui vykdyti nuosprendžio. Yra principinių klausimų, tarp jų ir toks: ar Dievas visa valdo teisėtai? Kol į juos bus atsakyta, Jehova rodo vieną itin patrauklią, daugeliui trūkstamą savybę — kantrumą.

3. a) Ką reiškia graikiškas ir hebrajiškas žodžiai, Biblijoje išversti „kantrybė“? b) Kokius klausimus aptarsime?

³ Graikiškosiose Biblijos knygose žodis, paprastai verčiamas „kantrybė“, tiesiogiai reiškia „dvasios ilgybę“. Tiek graikų, tiek hebrajų kalboje „kantrybė“ suprantama kaip pakantumas, neskubėjimas pykti. Kuo ši Jehovos savybė mums naudinga? Ko galime pasimokyti iš Jehovos ir jo ištikimų tarnų kantrybės bei susivaldymo? Iš kur žinome, kad Jehovos kantrumas nėra beribis? Aptarkime.

Jehovos kantrybė

4. Ką apaštalas Petras rašė apie Jehovos kantrybę?

⁴ Apaštalas Petras apie Jehovos kantrybę rašė: „Mylimieji, vienas dalykas neturi likti jūsų nepastebėtas: viena diena pas Viešpatį yra kaip tūkstantis metų, ir tūkstantis metų — kaip viena diena. Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Petro 3:8, 9). Atkreipkime dėmesį į du čia paminėtus dalykus, padedančius suvokti, kokia yra Jehovos kantrybė.

5. Kokią įtaką Jehovos požiūris į laiką daro jo veiksmams?

⁵ Pirma, Jehovos požiūris į laiką kitoks nei mūsų. Jam, amžinajam, tūkstantis metų — kaip viena diena. Sykiu Dievas ir nedelsia, nors laikas jo neriboja ir nespaudžia.  Būdamas beribės išminties, Jehova puikiai žino, kada geriausia veikti visų labui, ir kantriai laukia to meto. Tačiau nemanykime, kad dabar Jehova abejingai žiūri į savo tarnų vargus ir kančias. Juk jis yra širdingiausio gailestingumo Dievas, meilės įsikūnijimas (Luko 1:78; 1 Jono 4:8). Jehova gali atitaisyti — visiškai ir amžiams — bet kokią žalą, padarytą per tą laiką, kol leidžia keroti blogiui (Psalmyno 37:10).

6. Ko nedera manyti apie Dievą ir kodėl?

⁶ Aišku, nelengva laukti, ko labai trokšti (Patarlių 13:12). Pavyzdžiui, jei žmogus neskuba tesėti pažado, kitiems gal atrodo, kad savo duotą žodį jis laužo. Nederėtų taip manyti apie Dievą. Jeigu jo kantrybę laikytume delsimu, laikui bėgant mus greit apimtų abejonės, slogios mintys, dvasinis snaudulys. Gal nutiktų dar blogiau: mus suvedžiotų tie, dėl kurių perspėjo apaštalas Petras, — netikintys šaipūnai. Pajuokdami jie sako: „Kur jo pažadėtas atėjimas? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios“ (2 Petro 3:4).

7. Kas bendra tarp Jehovos kantrybės ir jo troškimo, kad žmonės atgailautų?

⁷ Antra, ką byloja Petro žodžiai, — Jehova kantriai laukia norėdamas, kad visi atsiverstų. Tiems, kurie yra užsispyrę ir nepalieka klystkelio, jis įvykdys nuosprendį. Bet Dievas džiaugiasi ne kai nedorėliai žūsta, o kai atgailauja, pasuka teisinga kryptimi ir lieka gyvi (Ezechielio 33:11). Todėl jis rodo kantrybę ir siunčia savo tarnus skelbti gerosios naujienos po visą pasaulį, kad žmonės ne pražūtų, o gyventų.

8. Kaip Dievas rodė kantrybę Izraelio tautai?

⁸ Apie Dievo kantrybę byloja ir tai, kaip jis elgėsi su senovės Izraelio tauta. Šimtus metų jis pakentė jų neklusnumą. Per savo pranašus Jehova ne kartą skatino izraelitus: „Gręžkitės nuo savo nedorų kelių ir laikykitės mano įsakymų ir mano įstatų — viso Įstatymo, kurį daviau jūsų protėviams ir siunčiau jums per savo tarnus pranašus.“ Kuo tai baigėsi? Deja, žmonės „nenorėjo klausyti“ (2 Karalių 17:13, 14).

9. Kodėl galima sakyti, kad Jėzus rodė tokį pat kantrumą kaip jo Tėvas?

 ⁹ Galiausiai Jehova pasiuntė savo Sūnų, ir šis nepailsdamas įtikinėjo žydus susitaikyti su Dievu. Jėzus rodė tokį pat kantrumą kaip jo Tėvas. Aiškiai žinodamas turėsiąs netrukus mirti, Jėzus sielojosi: „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmuši akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!“ (Mato 23:37). Tokius graudžius žodžius galėjo ištarti rūpestingas, kantrus draugas, o ne griežtas, pasirengęs bausti teisėjas. Jėzus, kaip ir jo dangiškasis Tėvas, norėjo, kad žmonės atsiverstų ir išvengtų nuosprendžio. Kai kurie Jėzaus perspėjimo paklausė ir išsisaugojo nuo baisios pražūties, ištikusios Jeruzalę 70 m. e. m. (Luko 21:20-22).

10. Kuo mums naudinga Dievo kantrybė?

¹⁰ Argi ne nuostabu, kad Dievas toks kantrus? Nors pasaulis maištingas, Jehova leido mums, milijonams žmonių, pažinti jį ir įgyti išgelbėjimo viltį. „Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu“, — rašė Petras bendratikiams (2 Petro 3:15). Ar nesame dėkingi Jehovai, kad per jo kantrybę galime būti išgelbėti? Ar neprašome maldoje, kad Jehova ir toliau būtų kantrus su mumis, tarnaujančiais jam diena iš dienos? (Mato 6:12)

11. Ką esame linkę daryti žinodami Jehovos kantrumo priežastį?

¹¹ Suprasdami, kodėl Dievas yra kantrus, patys kantriai lauksime jo išgelbėjimo ir niekada nemanysime, jog savo pažadus ištesėti jis delsia (Raudų 3:26). Vis melsdami Dievo Karalystės, neabejojame, jog Dievas žino, kada geriausia atsakyti į šį prašymą. Norime sekti Jehova ir rodyti tokią kantrybę kaip jis bendratikiams ir visiems, kam skelbiame gerąją naujieną. Kaip ir jis, trokštame, kad nė vienas nepražūtų, bet kad atsiverstų ir drauge su mumis gautų amžinojo gyvenimo dovaną (1 Timotiejui 2:3, 4).

Pranašų kantrybė

12, 13. Kaip Jokūbo 5:10 užrašyti žodžiai apie kantrybę tinka pranašui Izaijui?

¹² Apmąstydami Jehovos kantrybę, imame dar labiau ją branginti ir, be to, atsiranda didesnis noras šią savybę ugdytis. Mums, netobuliems žmonėms, būti kantriems nelengva, bet įmanoma. Mokomės iš senovėje gyvenusių Dievo tarnų. Kristaus mokinys Jokūbas rašė: „Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu“ (Jokūbo 5:10). Kaip paguodžia ir padrąsina mintis, kad kiti atlaikė tokius pat sunkumus, kokių ir mums pasitaiko!

¹³ Štai pranašu tarnaujančiam Izaijui tikrai reikėjo kantrybės. Pats Jehova jam apie tai kalbėjo: „Eik ir pasakyk šiai tautai: ‘Vis girdėsite ir girdėsite, bet nesuprasite, vis matysite ir matysite, bet niekada nepažinsite!’ Atbukink širdį šios tautos; jų ausys tokios kurčios, jų akys tokios aklos, jog jie negali pamatyti akimis nei išgirsti ausimis, nei suprasti širdimi, kad sugrįžtų ir būtų pagydyti“ (Izaijo 6:9, 10). Abejingiems žmonėms Izaijas kantriai skelbė perspėjimus ne mažiau kaip 46 metus! Būdami kantrūs, ir mes nepaliaujamai garsinsime gerąją naujieną, net jeigu daugelis jos nenorės klausytis.

14, 15. Kas padėjo Jeremijui ištverti persekiojimus ir nenusiminti?

¹⁴ Žinia, pranašams teko ne tik pakęsti aplinkinių abejingumą, bet ir ištverti  persekiojimus. Jeremiją buvo įrakinę į šiekštą, kalino, net įmetė į vandens talpyklą (Jeremijo 20:2; 37:15; 38:6). Pranašą kamavo ne kas kitas, o jo paties tautiečiai — žmonės, kuriems jis norėjo padėti. Bet Jeremijas negiežė apmaudo, nekeršijo. Šis vyras kantriai viską kentė ištisus dešimtmečius.

¹⁵ Persekiojimas bei pašaipa neprivertė Jeremijo nutilti, neprivers ir mūsų. Aišku, kaip ir jis, kartais galbūt jausimės prislėgti. Taip jautėsi ir Jeremijas. „Viešpaties žodis tapo man plūdimu ir kasdienėmis patyčiomis, — rašė pranašas. — Aš galvojau: ‘Nebeminėsiu Jo ir nebekalbėsiu Jo vardu.’“ Kaip buvo paskui? Ar Jeremijas daugiau nebeskelbė žinios? Štai ką pats sakė: „Jo žodis mano širdyje buvo tarsi ugnis, uždaryta mano kauluose, aš stengiausi susilaikyti, bet negalėjau“ (Jeremijo 20:8, 9, Brb). Atkreipk dėmesį: kai pranašas galvodavo apie pajuoką, prarasdavo džiaugsmą. O kai mąstydavo, kokia nuostabi ir svarbi jo žinia, vėl imdavo džiaugtis. Maža to, Jehova „tarsi galingas gynėjas“ būdavo greta, kad Jeremijas jaustųsi tvirtas ir uoliai, ryžtingai skelbtų jo žodį (Jeremijo 20:11).

16. Kaip, skelbdami gerąją naujieną, galime išsaugoti džiaugsmą?

¹⁶ Ar pranašas džiaugėsi savo darbu? Be abejonės! Jis sakė Jehovai: „Tavo žodžiais maitinuosi. Tavo žodis džiugina mane, jis yra mano širdies linksmybė; aš vadinuosi Tavo vardu, Viešpatie“ (Jeremijo 15:16, Brb). Jeremijas džiaugėsi garbe atstovauti tikrajam Dievui ir nešti jo žinią. Ir mūsų jausmai tokie pat. Kaip ir angelai danguje, džiaugiamės dar todėl, kad visame pasaulyje daugybė žmonių priima Karalystės žinią, atgailauja ir stoja į amžino gyvenimo kelią (Luko 15:10).

„Jobo ištvermė“

17, 18. Kaip Jobas ištvėrė ir kuo viskas baigėsi?

¹⁷ Paminėjęs senovės pranašų pavyzdį Jokūbas toliau kalbėjo: „Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11). Graikiškas žodis, čia išverstas „ištvermė“, turi panašią prasmę kaip ir kitas žodis, „kantrybė“, prieš tai Jokūbo pavartotas 10-oje eilutėje. Apie šių dviejų graikiškų žodžių reikšmės atspalvius vienas biblistas rašė: „Pirmuoju pasakoma, kad esi kantrus, kai kas nors užgauliai su tavim elgiasi, o antruoju, — kad narsiai atsilaikai slegiamas sunkumų.“

¹⁸ Jobas patyrė didelių nelaimių: prarado turtą, vaikus, susirgo skausminga liga. Negana to, šį vyrą neteisingai apkaltino, esą Jehova jį baudžia. Jobas liejo savo  skausmą, sielvartavo, kad taip nutiko, ir, galima sakyti, netgi skelbėsi teisesnis už Dievą (Jobo 35:2). Vis dėlto tikėjimo neprarado, Dievo nepaliko. Priešingai, negu buvo numatęs Šėtonas, jis Jehovos nekeikė (Jobo 1:11, 21). Kuo viskas baigėsi? Jehova „laimino vėlesnį Jobo gyvenimą labiau negu jo pradžią“ (Jobo 42:12). Jehova išgydė šį žmogų, davė jam dvigubai daugiau turto, apdovanojo puikiu, laimingu gyvenimu draugėje su artimaisiais. Iki galo viską ištvėręs Jobas dar geriau suvokė, koks yra Jehova.

19. Ko mus pamoko kantriojo ir ištvermingojo Jobo pavyzdys?

¹⁹ Ko mus pamoko kantriojo ir ištvermingojo Jobo pavyzdys? Kaip ir šis patriarchas, galbūt esame sekinami ligos ar kitų vargų. Kartais ne visai suprantame, kodėl Jehova leidžia patirti išmėginimą. Bet aišku viena: jeigu liksime jam ištikimi, būsime palaiminti. Jehova tikrai atlygina tiems, kurie jo visa širdimi ieško (Hebrajams 11:6). Jėzus pasakė: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 10:22; 24:13).

Jehovos diena ateis

20. Kodėl galime neabejoti, kad Jehovos diena ateis?

²⁰ Jehova kantrus, bet ir teisingas, tad nepakęs blogio amžinai. Jo kantrumas nėra beribis. Petras rašė: „[Dievas] nepagailėjo senojo pasaulio.“ Anas bedievių pasaulis buvo užtvindytas vandeniu, tik Nojus su šeima palikti gyvi. Jehova taip pat siuntė pražūtį Sodomos ir Gomoros miestams paversdamas juos pelenais. Tos bausmės — „pavyzdys ateities bedieviams“. Todėl galime nėmaž neabejoti: „Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena ateis“ (2 Petro 2:5, 6; 3:10).

21. Kaip galime rodyti kantrybę ir ištvermę ir ką aptarsime kitame straipsnyje?

²¹ Taigi sekime Jehovos kantrumo pavyzdžiu — padėkime kitiems suprasti, kaip svarbu atgailauti, kad nepražūtų. Mokykimės iš pranašų ir kantriai skelbkime gerąją naujieną, net jeigu aplinkiniai abejingi. Ir dar: jei kaip Jobas ištveriame mėginimus, žinokime, kad Jehova už ištikimybę dosniai atlygins. Visapusiškai galime džiaugtis darbuodamiesi Jehovai ir matydami, kaip jis laimina savo tarnų pastangas paskelbti gerąją naujieną plačiajame pasaulyje. Tai aptarsime kitame straipsnyje.

Ar atsimeni?

• Kodėl Jehova yra kantrus?

• Ko pasimokome iš kantrių pranašų pavyzdžio?

• Kokia buvo Jobo ištvermė ir kuo jam viskas baigėsi?

• Iš kur žinome, kad Jehovos kantrumas nėra beribis?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jėzus rodė tokį pat kantrumą kaip jo Tėvas

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Kaip Jehova atlygino Jeremijui už kantrybę?

[Iliustracijos 21 puslapyje]

Kaip Jehova atlygino Jobui už ištvermę?