Svarelis, liudijantis Biblijos istoriškumą
Svarelis, liudijantis Biblijos istoriškumą
KARALIAUS Sauliaus dienomis galąsti metalinių įrankių izraelitai turėdavo eiti pas filistinų kalvius. Tai jiems „atsieidavo pima už noragus bei kauptukus ir už tris iešmus bei kirvius ir jaučių akstino pritaisymą“. (1 Samuelio 13:21, Jr; išnaša)
Hebrajiškas žodis pim, šioje eilutėje transkribuojamas „pima“, Rašte paminėtas tik kartą. Kas tai? Atsakymo nežinota iki pat 1907-ųjų, kai kasinėjant senovinį Gezero miestą buvo atrasta pirmoji tokia akmeninė „pima“. Iki tol perteikti savo kalba 1 Samuelio 13:21, kur pavartotas žodis pim, Biblijos vertėjams būdavo nelengva. Pavyzdžiui, viename 1905 metų lietuviškame leidime ši eilutė išversta taip: „Ir ašmenys dalgių, ir kirvių, ir šakių ir tešlyčių buvo atšipę, ir akstinų viršus atbukęs.“
Mokslininkai šiandien žino, kad „pima“ buvo apytikriai 7,82 gramo svorio matas, atitinkantis maždaug du trečdalius šekelio, pagrindinio hebrajų svorio vieneto. Filistinai už įrankių paaštrinimą imdavo iš izraelitų „pimą“ sidabro. Matuoti svorį šekeliais liautasi 607 m. p. m. e. žlugus Judo karalystei ir jos sostinei Jeruzalei. Tad kaip „pima“ liudija apie hebrajiškojo teksto istoriškumą?
Kai kurių mokslininkų tvirtinimu, Hebrajiškųjų raštų tekstai, įskaitant Samuelio pirmą knygą, priskirtini helenizmo-romėniškajam laikotarpiui, tai yra antrajam—pirmajam a. p. m. e. Teigiama, kad „jie... ‘neistoriniai’, neperteikia beveik jokių naudingų duomenų apie ‘biblinį’ ar ‘senovės Izraelį’, kuris tėra dabartinių žydų bei krikščionių fantazijos vaisius“.
Tačiau apie „pimą“, paminėtą 1 Samuelio 13:21, Artimųjų Rytų archeologijos bei antropologijos profesorius Viljamas Deveras sako: „[Ji] negali būti ‘išgalvota’ rašytojų, gyvenusių helenizmo-romėniškuoju laikotarpiu, nes tada šis svorio matas jau buvo išnykęs ir užmirštas keletą šimtmečių. Todėl ši Biblijos eilutė... nebuvo suprantama iki XX amžiaus pradžios, kol archeologai neatrado svarelių su hebrajišku įrašu pim.“ Profesorius tęsia: „Jei biblinės istorijos tėra helenizmo-romėniškuoju laikmečiu ‘išgalvoti pasakojimai’, kaip hebrajiškoje Biblijoje atsidūrė šis fragmentas? Kai kas gali sakyti, kad pim — ‘tik maža detalė’. Tiesa, bet juk ‘istoriją ir sudaro detalės’.“
[Iliustracija 29 puslapyje]
Svarelis, vadinamas „pima“, atitiko du trečdalius šekelio