Kūrinija skelbia Dievo šlovę!
Kūrinija skelbia Dievo šlovę!
„Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą.“ (PSALMYNO 19:2 [19:1, Brb])
1, 2. a) Kodėl žmogus negali regėti Dievo šlovės tiesiogiai? b) Kaip 24 vyresnieji šlovina Dievą?
„MANO veido negali pamatyti, nes žmogus negali pamatyti mane ir likti gyvas.“ (Išėjimo 33:20) Taip Jehova perspėjo Mozę. Žmogus, sukurtas iš trapių medžiagų, negali išlikti gyvas, išvydęs Dievo šlovę. Tačiau apaštalui Jonui buvo duotas įspūdingas Jehovos ir Jo garbingo sosto regėjimas. (Apreiškimo 4:1-3)
2 Skirtingai nei žmonės, ištikimi Jehovai dvasiniai kūriniai gali žiūrėti į jo veidą. Tarp šių Jonas regėjo „dvidešimt keturis vyresniuosius“, vaizduojančius 144000 pateptųjų. (Apreiškimo 4:4; 14:1-3) Kaip jie reaguoja matydami Dievo šlovę? Apreiškimo 4:11 parašyti jų žodžiai: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“
Kodėl jie „nepateisinami“
3, 4. a) Kodėl tikėti Dievą nėra nemoksliška? b) Dėl kokios priežasties kai kas netiki, jog Dievas yra?
3 Ar širdis skatina tave šlovinti Dievą? Didžioji dauguma nelinkusi to daryti, kai kas net neigia Dievą esant. Štai vienas astronomas rašė: „Bene Dievas stebuklingai sukūrė kosmosą mūsų gerovei?. . Svaiginanti mintis. Deja, aš manau, jog tai iliuzija... Kad viską padarė Dievas — ne paaiškinimas.“
4 Mokslo galimybės ribotos — jis pajėgia išaiškinti tik tai, ką žmogus gali tiesiogiai stebėti ir tyrinėti. Visa kita vien teorijos bei spėlionės. „Dievas yra dvasia“, tad moksliniais metodais neištiriamas. (Jono 4:24) Užtat neigti Dievo egzistavimą kaip nemokslišką įsitikinimą — įžūlu. Mokslininkas Vincentas Vigelzvertas iš Kembridžo universiteto padarė išvadą, kad patys moksliniai metodai remiasi „tikėjimu“. Kaip? „Jie paremti tvirtu įsitikinimu, kad gamtos reiškiniai valdomi ‘fizikinių dėsnių’.“ Taigi ar tas, kuris atmeta tikėjimą Dievu, neiškeičia vieno tikėjimo į kitą? O kiti netiki tiesiog dėl to, kad sąmoningai atsisako pripažinti tiesą. Psalmininkas rašė: „Nedorėlis iš pasipūtimo nieko netyrinėja; jis tik tvirtina: ‘Nėra Dievo.’“ (Psalmyno 10:4, NW)
5. Kodėl tie, kas netiki Dievo, nepateisinami?
5 Manyti, kad Dievas yra — ne aklas tikėjimas, nes apie tai byloja daugybė įrodymų. (Hebrajams 11:1) Astronomas Alanas Sandeidžas pasakė: „Visai neįtikėtina, kad tokia tvarka [visatoje] atsirado iš chaoso. Turėjo būti kažkoks tvarkos bei organizuotumo šaltinis. Dievas man paslaptis, bet jis ir yra būties stebuklo paaiškinimas — kodėl visa atsirado.“ Apaštalas Paulius Romos krikščionims kalbėjo, kad Dievo „neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie [netikintieji] nepateisinami“. (Romiečiams 1:20) Nuo „pasaulio sukūrimo“ — ypač nuo tada, kai buvo sukurti protu apdovanoti žmonės, gebantys įžvelgti esant Dievą — tapo akivaizdu, jog yra Kūrėjas, turintis beribę galią, Dievas, vertas mūsų atsidavimo. Todėl tie, kurie nepripažįsta šlovingojo Dievo, nepateisinami. O kaip kūrinija liudija apie savo Kūrėją?
Visata skelbia Dievo šlovę
6, 7. a) Kaip dangūs skelbia Dievo šlovę? b) Kodėl dangūs pripildė liudijimu visą žemę?
6 Psalmyno 19:2 (19:1, Brb) kalbama: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą.“ Dovydas suprato, kad žvaigždės ir planetos, spindinčios „dangaus skliaute“, arba erdvėje, yra akivaizdus Dievo šlovės įrodymas. Šis psalmininkas tęsia: „Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai.“ (Psalmyno 19:3 [19:2, Brb]) Kasdien ir kasnakt dangūs byloja apie Dievo išmintį ir kuriamąją galią. Jie tarsi pasakoja, koks šlovingas Dievas.
7 Tačiau kad išgirstume šį liudijimą, reikia įžvalgos. Dangūs liudija „be jokio kalbesio ir be jokių žodžių“, bet taip veiksmingai, kad „žinia skamba visoje žemėje, jų žodžiai girdėti iki pat pasaulio pakraščių“. (Psalmyno 19:4, 5 [19:3, 4, Brb]) Savo bebalsiu liudijimu dangūs išties pripildė visą žemę.
8, 9. Kokių yra įdomių duomenų apie Saulę?
8 Toliau Dovydas kalba apie kitą Jehovos kūrinijos stebuklą: „Danguose jis pastatė palapinę saulei. Lyg nuotaka ji išeina iš už savo jungtuvių užuolaidos ir lyg galiūnė džiugiai bėga savo keliu. Iš vieno dangaus skliauto galo ji pradeda žygį, o jos kelias veda prie kito galo; nuo jos kaitros pasislėpti niekas negali.“ (Psalmyno 19:5-7 [19:4-6, Brb])
9 Saulė tėra vidutinio dydžio žvaigždė. Tačiau nepaprasta; skriejančios aplink ją planetos atrodo lyg nykštukės. Vienoje enciklopedijoje rašoma, kad šios žvaigždės masė — „2 milijardai milijardų milijardų tonų“, tai yra 99,9 procento visos Saulės sistemos masės! Dėl šviesulio traukos Žemė sukasi orbitoje 150 milijonų kilometrų atstumu nenutoldama ir nepriartėdama. Tik pusė milijardosios Saulės energijos dalies pasiekia mūsų planetą, bet jos pakanka gyvybei palaikyti.
10. a) Kaip Saulė išlenda iš savo „palapinės“ ir vėl joje pasislepia? b) Kaip ji bėga tarsi „galiūnė“?
10 Psalmininkas gieda apie Saulę simboliškai, kaip apie „galiūnę“, bėgančią per dieną nuo vieno horizonto prie kito, o naktį pasislepiančią „palapinėje“. Kai ši didelė žvaigždė panyra už horizonto, atrodo, kad nuėjo pailsėti į palapinę. O rytą pakyla švytėdama ‘lyg nuotaka, išeinanti iš už savo jungtuvių užuolaidos’. Piemenaudamas Dovydas patyrė, kokios žvarbios yra naktys. (Pradžios 31:40) Jis nepamiršo, kaip Saulės spinduliai bemat sušildydavo jį ir laukus aplinkui. Tikrai ši žvaigždė nepailsta sukdamasi iš Rytų į Vakarus, bet tarsi galiūnė visada pasiruošusi naujai kelionei.
Stulbinančios žvaigždės ir galaktikos
11, 12. a) Kuo nuostabus Biblijoje duotas žvaigždžių gausybės palyginimas su pajūrio smiltimis? b) Kokia milžiniška gali būti visata?
11 Dovydas plika akimi galėjo matyti tik keletą tūkstančių žvaigždžių. O jų, kaip rodo nauji tyrimai, moderniais teleskopais įžvelgiamoje visatoje yra 70 sekstilijonų — 7 su 22 nuliais! Tą milžinišką gausybę Jehova nurodė prilygindamas žvaigždes „pajūrio smiltims“. (Pradžios 22:17)
12 Ilgą laiką astronomai stebėjo „mažus, blausiai švytinčius neapibrėžtos formos ūkus“. Jie manė, kad tie „spiraliniai ūkai“ yra mūsų Paukščių Tako objektai. 1924-aisiais nustatyta, kad artimiausias ūkas, Andromeda — galaktika, esanti per du milijonus šviesmečių nuo mūsų! Mokslininkų paskaičiavimu, galaktikų yra milijardai ir kiekvienoje tūkstančiai — kai kuriose milijardai — žvaigždžių. Tačiau Jehova žino „žvaigždžių skaičių ir kiekvieną jų vadina vardu“. (Psalmyno 147:4)
13. a) Kuo nepaprasti žvaigždynai? b) Iš ko matyti, kad mokslininkai nežino „dangaus skliauto dėsnių“?
13 Jehova paklausė Jobo: „Argi gali surišti Sietyno grandines ar atrišti Šienpjovių virves...?“ (Jobo 38:31) Sietynas ir Šienpjoviai yra žvaigždynai — savitą struktūrą turintys žvaigždžių spiečiai. Nors spiečiuose žvaigždės gali būti nutolusios viena nuo kitos didžiuliais atstumais, jų santykinė padėtis, žiūrint iš Žemės, nesikeičia. Tokia tiksli tų šviesulių padėtis „padeda orientuotis jūrininkams, astronautams bei atpažinti žvaigždes“ (The Encyclopedia Americana). Tačiau niekas gerai nesuvokia, kas tos „grandinės“, kurios laiko žvaigždes draugėje. Mokslininkai vis dar negali atsakyti į klausimą, užrašytą Jobo 38:33: „Argi išmanai dangaus skliauto dėsnius...?“
14. Kokia prasme šviesos sklidimas yra paslaptis?
14 Mokslininkai negali atsakyti ir į kitą Jobui pateiktą klausimą: „Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa...?“ (Jobo 38:24, Brb) Vienas rašytojas tokį teiravimąsi apie šviesą pavadino „įžvalgiu šiuolaikišku moksliniu klausimu“. Kai kurie graikų filosofai manė, kad šviesą skleidžia žmogaus akys. Vėlesnių laikų mokslininkų nuomone, šviesa susideda iš smulkių dalelyčių. Kitų požiūriu, ji sklinda bangomis. Šiandien teigiama, kad šviesai būdingos ir bangų, ir dalelyčių savybės. Tačiau kokia šviesos prigimtis ir kaip ji „ateina“, vis dar iki galo neaišku.
15. Kaip ir Dovydui, kokios kyla mintys, kai mąstome apie visatą?
15 Visa tai apmąstančiam žmogui kyla tokios pat mintys kaip psalmininkui Dovydui: „Kai pažvelgiu į tavo dangų, tavo rankų darbą, į mėnulį ir žvaigždes, kurias tu pritvirtinai, kas tas žmogus, kad jį atmeni, kas tas mirtingasis, kad juo rūpiniesi?“ (Psalmyno 8:4, 5 [8:3, 4, Brb])
Žemė ir visa, kas joje, šlovina Jehovą
16, 17. Kaip „vandenyno gelmių“ gyvūnai šlovina Jehovą?
16 148 psalmėje minima, kaip dar kūrinija skelbia Dievo šlovę. Septintoje eilutėje rašoma: „Šlovinkite Viešpatį nuo žemės, didieji jūros gyvūnai ir vandenyno gelmės.“ „Vandenyno gelmės“ išties kupinos stebuklų, aukštinančių Dievo išmintį bei galią. Štai mėlynasis banginis vidutiniškai sveria 120 tonų — tolygu 30 dramblių! Vien jo širdis sveria daugiau nei 450 kilogramų ir po organizmą varinėja daugiau kaip 6000 litrų kraujo! Ar šie jūrų milžinai lėti, nerangūs vandenyje? Anaiptol. Pasak vieno leidinio, jie „skrodžia vandenynus“ įspūdingu greičiu (European Cetacean Bycatch Campaign). Duomenys, gauti iš palydovų, rodo, kad „vienas toks banginis per 10 mėnesių nuplaukė daugiau nei 16000 kilometrų“.
17 Delfinas afalina paprastai paneria į 45 metrų gylį, bet didžiausias užregistruotas jo rekordas — 547 metrai! Kaip žinduolis išgyvena tokiose gelmėse? Pasineriant jo širdies dūžiai suretėja ir kraujas nukreipiamas į širdį, plaučius bei smegenis. Be to, afalinos raumenyse yra tam tikra cheminė medžiaga, kaupianti deguonį. Šiauriniai jūrų drambliai bei kašalotai gali panirti dar giliau. „Jų plaučiai, užuot priešinęsi slėgiui, subliūkšta“, — rašoma žurnale Discover. Šie gyvūnai didumą būtino deguonies turi raumenyse. Akivaizdu, kad tokie kūriniai yra gyvas visagalio Dievo išminties įrodymas!
18. Kaip jūros vanduo liudija apie Jehovos išmintį?
18 Net jūros vanduo liudija apie Jehovos išmintį. „Vandenyno paviršiuje (iki 100 metrų gylio), kiekviename lašelyje gausu mikroskopinės floros, vadinamos fitoplanktonu“, — rašoma žurnale Scientific American. Šis „nematomas miškas“ valo mūsų orą pasisavindamas milijardus tonų anglies dvideginio. Fitoplanktonas pagamina daugiau nei pusę viso deguonies, kuriuo kvėpuojame.
19. Kaip ugnis ir sniegas vykdo Jehovos valią?
19 Psalmyno 148:8 sakoma: „Ugnie ir ledų kruša, sniege ir šalna, audros vėjau, vykdantis jo žodį.“ Taip, Jehova panaudoja ir šias gamtos jėgas savo valiai vykdyti. Vienas pavyzdys — ugnis. Anksčiau manyta, jog miškų gaisrai vien žalingi. Bet dabar tyrinėtojai nustatė, kad ekologiniu požiūriu jie naudingi: nebelieka senų ar džiūstančių medžių, geriau dygsta daugelis sėklų, susidaro maistingų medžiagų ir net sumažėja pavojus vėl kilti gaisrui. Sniegas irgi būtinas, nes drėkina ir tręšia dirvą, papildo vandeniu upes, apsaugo nuo sušalimo augalus bei gyvūnus.
20. Kuo naudingi kalnai ir medžiai?
20 „Kalnai ir visos kalvos, vaismedžiai ir visi kedrai“, — vardijama Psalmyno 148:9. Didingi kalnai byloja apie nuostabią Jehovos galybę. (Psalmyno 65:7 [65:6, Brb]) Taip pat žinoma ir jų praktinė nauda. „Visos didžiosios pasaulio upės teka nuo kalnų. Daugiau kaip pusė žemės gyventojų naudojasi gėlu vandeniu, kuris susikaupia kalnuose... Šie ‘vandentiekio bokštai’ tiesiog būtini žmonijos labui“, — praneša Berno Geografijos institutas (Šveicarija). Net paprastas medis šlovina savo Kūrėją. Pasak Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos darbuotojų, medžiai „visur svarbūs žmonių gerovei... Daugelis įvairiarūšių medžių yra ekonomikos pagrindas, nes iš jų gaunama mediena, vaisiai, riešutai, derva, sakai. Du milijardai žmonių naudoja kurui malkas“.
21. Paaiškink, kaip iš paprasto lapo matyti, kad jis buvo sukurtas.
21 Apie Kūrėjo išmintį galime spręsti iš medžio sandaros. Atkreipk dėmesį į paprastą lapą. Jį dengia plonytis vaško sluoksnis, padedantis išlaikyti drėgmę. Po juo viršutinėje lapo pusėje gausu ląstelių, turinčių chloroplastų. Juose yra chlorofilo, sugeriančio šviesos energiją. Vykstant fotosintezei lapai tampa „maisto gamyklomis“. Šaknų siurbiamas vanduo keliauja į lapus sudėtingu „vandentiekiu“. Lapo apatinėje pusėje tūkstančiai mažytėlaičių „sklendžių“, vadinamų žiotelėmis, atsidaro ir užsidaro absorbuojant anglies dvideginį. Šviesos energijos veikiami vanduo ir anglies dvideginis susijungia ir virsta angliavandeniais. Taip augalas pats pasigamina maisto. Ši „gamykla“ veikia be triukšmo ir labai gražiai atrodo. Ji neteršia aplinkos, priešingai — išskiria deguonį kaip šalutinį produktą!
22, 23. a) Kokios nepaprastos savybės būdingos kai kuriems paukščiams bei gyvūnams? b) Apie ką toliau bus kalbama?
22 „Laukiniai žvėrys ir galvijai, žemės šliužai ir padangių paukščiai“, — tęsiama Psalmyno 148:10. Daugelis gyvūnų ir paukščių turi nepaprastų savybių. Havajinis albatrosas gali įveikti didelius atstumus; kartą toks paukštis nuskrido 40000 kilometrų vos per 90 dienų. Dryžuotasis krūminukas nulekia nenutūpdamas iš Šiaurės Amerikos į Pietų Ameriką per 80 valandų. Kupranugaris laiko vandens atsargas ne kuproje, kaip įprasta manyti, o virškinimo trakte; taip organizmas ilgą laiką apsaugomas nuo dehidracijos. Nenuostabu, kad kurdami naujus mechanizmus bei medžiagas konstruktoriai atidžiai stebi gyvūnijos pasaulį. „Jei nori sukurti ką nors, kas našiai veiktų... ir nedarytų žalos aplinkai, — sako rašytoja Geil Klyr, — nusižiūrėk kokį gerą pavyzdį iš gamtos.“
23 Tikrai, kūrinija skelbia Dievo šlovę! Žvaigždėti dangūs, augalai, gyvūnai — visi savaip giria savo Kūrėją. O mes? Kaip galime drauge su gamta šlovinti Dievą?
Ar atsimeni?
• Kodėl tie, kas neigia Dievą, nepateisinami?
• Kaip žvaigždės ir planetos šlovina Dievą?
• Kaip jūrų ir sausumos gyvūnai liudija, jog yra meilingas Kūrėjas?
• Kaip gamtos jėgos vykdo Dievo valią?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 10 puslapyje]
Mokslininkų paskaičiavimu, žvaigždžių, kurias galima stebėti, yra 70 sekstilijonų!
[Šaltinio nuoroda]
Frank Zullo
[Iliustracija 12 puslapyje]
Afalina
[Iliustracija 13 puslapyje]
Snaigė
[Šaltinio nuoroda]
snowcrystals.net
[Iliustracija 13 puslapyje]
Havajinio albatroso jauniklis