Saugokimės apgaulės

„Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų... tuščia apgaule.“ (KOLOSIEČIAMS 2:8)

1—3. a) Kokie pavyzdžiai rodo, kad apgaulė apraizgė visas gyvenimo sritis? b) Kodėl nereikia stebėtis, kad pasaulyje klesti melas?

„KURIAM iš jūsų klientas niekada nepamelavo?“ Prieš kelerius metus vienas teisės profesorius to paklausė kolegų. Ir ką sužinojo? Jis pasakoja: „Iš tūkstančių teisininkų tik vienam neteko girdėti kliento melo.“ Kodėl? „Tas juristas ką tik buvo pradėjęs praktiką didelėje firmoje ir dar niekas į jį nesikreipė.“ Tai rodo apgailėtiną padėtį — šių dienų pasaulyje įprasta meluoti ir apgaudinėti.

² Apgaulė yra įvairialypė ir apraizgiusi beveik visas dabartinio gyvenimo sritis. Žiniasklaida pateikia daug tokių pavyzdžių. Štai tik keletas: politikai meluoja apie savo veiklą, finansininkai ir advokatai rodo didesnį bendrovių pelną, reklama mulkina vartotojus, žmonės apgaule stengiasi laimėti bylas prieš draudimo kompanijas. Klesti ir religinė apgavystė. Dvasininkai klaidina minias tikinčiųjų mokydami tokių neteisingų doktrinų kaip nemirtinga siela, ugninis pragaras bei Trejybė. (2 Timotiejui 4:3, 4)

³ Ar verta stebėtis visomis šiomis melagystėmis? Visai ne. Biblija apie „paskutines dienas“ perspėja: „Pikti žmonės ir apsimetėliai eis blogyn, klaidindami ir klaidinami.“ (2 Timotiejui 3:1, 13, Jr) Mums, krikščionims, reikia  būti budriems, kad klaidinančios idėjos neatitrauktų nuo tiesos. Tad kyla du klausimai: kodėl taip paplito apgaulė ir kaip saugotis, kad nebūtume suvedžioti?

Kodėl tiek daug apgaulės šiandien?

4. Kaip Biblija paaiškina, kodėl pasaulyje pilna apgaulės?

⁴ Biblijoje aiškiai pasakyta, kodėl šiame pasaulyje pilna apgaulės. Apaštalas Jonas rašė, kad „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“. (1 Jono 5:19) Tas „piktasis“ — Šėtonas Velnias. Jėzus apie jį pasakė: „[Jis] niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.“ Tad argi yra ko stebėtis, jog šis pasaulis atspindi savo valdovo dvasią, vertybes, klastingus bruožus? (Jono 8:44; 14:30; Efeziečiams 2:1-3)

5. Kaip šiuo pabaigos laiku Šėtonas neriasi iš kailio apgaudinėdamas ir į ką labiausiai jis taikosi?

⁵ Šiuo pabaigos laiku Šėtonas tiesiog neriasi iš kailio. Jis išmestas į žemę ir žino mažai beturįs laiko, todėl „kupinas baisaus įniršio“. Nusistatęs sunaikinti kuo daugiau žmonių, Velnias „suvedžioja visą pasaulį“. (Apreiškimo 12:9, 12, Brb) Jis ne retsykiais, o nepaliaujamai klaidina žmoniją. * Šėtonas naudojasi visokiausiomis apgaulėmis, gudrybėmis bei klastomis, kad tik apakintų netikinčiuosius ir neleistų jiems pažinti Dievo. (2 Korintiečiams 4:4) Šis apgavysčių meistras ypač pasiryžęs pražudyti tuos, kurie garbina Dievą „dvasia ir tiesa“. (Jono 4:24; 1 Petro 5:8) Visuomet atsiminkime: Šėtonas tvirtina galįs kiekvieną atitraukti nuo Dievo. (Jobo 1:9-12) Aptarkime kai kurias Šėtono „klastas“ ir kaip nuo jų apsisaugoti. (Efeziečiams 6:11)

Saugokis atskalūnų apgaulės

6, 7. a) Ką gali tvirtinti atskalūnai? b) Ką Šventasis Raštas sako apie tikruosius atskalūnų kėslus?

⁶ Dievo tarnams suvilioti Šėtonas seniai naudojasi atskalūnais. (Mato 13:36-39) Tokie asmenys gali tvirtinti, jog garbina Jehovą ir tiki Biblija, tačiau jie atmeta jo matomąją organizaciją. Kai kurie netgi vėl metėsi prie įžeidžiančių Dievą doktrinų, kurias propaguoja pasaulinė klaidatikystės imperija, „Didžioji Babelė“. (Apreiškimo 17:5; 2 Petro 2:19-22) Dievo įkvėpti Biblijos rašytojai rūsčiais žodžiais demaskuoja atskalūnų motyvus bei metodus.

⁷ Koks atsimetėlių tikslas? Dauguma jų nenurimsta palikę tikėjimą, kurį kadaise tikriausiai laikė teisingu. Dažniausiai jie nori drauge išsivesti ir kitus. Užuot išėję ir ieškoję sau mokinių, daug atskalūnų siekia „patraukti paskui save [Kristaus] mokinius“. (Apaštalų darbų 20:29, 30) Apie klaidinančius mokytojus apaštalas Paulius pabrėžtinai įspėjo: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepasigrobtų.“ (Kolosiečiams 2:8) Argi šiais žodžiais nepasakoma, ką mėgina daryti daugelis atskalūnų? Kaip nedorėlis pagrobia nieko neįtariančią auką iš šeimos, taip atsimetėliai vilioja patiklesnius susirinkimo narius norėdami išplėšti juos iš kaimenės.

8. Kuo naudojasi atskalūnai siekdami savo tikslo?

⁸ Kaip atskalūnai siekia savo tikslo? Paprastai jie iškraipo, nutyli tiesą arba tiesiog meluoja. Jėzus žinojo, kad jo mokinius persekios tie, kas ‘meluodami  kalbės apie juos visokį pikta’. (Mato 5:11, Jr) Tokie pagiežingi priešininkai šnekės netiesą, kad suvedžiotų ir kitus. Apaštalas Petras įspėjo, kad atskalūnai naudosis „suktais žodžiais“, skleis „apgaulingus mokymus“ (NW) ir ‘iškraipys Raštus’ siekdami savo tikslų. (2 Petro 2:3, 13; 3:16) Deja, atskalūnams pasiseka ‘sugriauti kai kurių tikėjimą’. (2 Timotiejui 2:18)

9, 10. a) Kaip saugotis, kad nebūtume suvedžioti atskalūnų? b) Kodėl nesutrinkame, jeigu Dievo tikslų supratimą reikia pakoreguoti?

⁹ Kaip gali saugotis, kad nebūtum suvedžiotas atskalūnų? Klausydamas patarimo iš Dievo Žodžio: „Aš raginu jus, broliai, vengti tų, kurie kelia nesutarimus bei papiktinimus, prieštaraudami mokslui, kurio jūs išmokote. Saugokitės jų!“ (Romiečiams 16:17) ‘Saugomės jų’ atmesdami jų samprotavimus, kad ir kaip jie būtų skleidžiami — žodžiu, per spaudinius ar internetą. Kodėl turime laikytis tokios pozicijos? Pirma, pats Dievo Žodis šito moko, ir žinome, kad Jehova visada nori mums tik gero. (Izaijo 48:17, 18)

¹⁰ Antra, mes mylime organizaciją, kuri išmokė vertingų tiesų, padėjusių visiškai atsiskirti nuo didžiosios Babelės. Sykiu pripažįstame, jog Dievo tikslų nesame perpratę iki galo; metams bėgant mūsų supratimas buvo koreguojamas. Ištikimi krikščionys yra nusiteikę laukti, kol Jehova padės visa geriau suprasti. (Patarlių 4:18) Nepaliksime organizacijos, kuria Dievas mielai naudojasi, nes aiškiai matome, kaip ją laimina. (Apaštalų darbų 6:7; 1 Korintiečiams 3:6)

Neapgaudinėkime patys savęs

11. Kodėl netobuli žmonės greit apsigauna?

¹¹ Netobulas žmogus gali greit apsigauti ir Šėtonas iškart tuo pasinaudoja. „Širdis yra klastingesnė už viską ir nenuspėjama“, — sakoma Jeremijo 17:9 (NW). Jokūbas irgi rašė: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas.“ (Jokūbo 1:14) Kuo nors susiviliojusi, mūsų širdis tarsi ragina nusidėti tikindama, kad tai malonu ir nežalinga. Toks požiūris apgaulingas, nes pasiduodami nuodėmei  galiausiai riedame į pražūtį. (Romiečiams 8:6, Brb)

12. Kaip galime apsigauti?

¹² Savęs apgaudinėjimas — tai pinklės, į kurias lengva įsipainioti. Mūsų klastinga širdis gali teisinti didelę asmenybės ydą arba sunkią nuodėmę. (1 Samuelio 15:13-15, 20, 21) Taip pat ji gali beatodairiškai ieškoti dingsties nesmerkti abejotino elgesio. Imkim pramogas — jų yra naudingų ir malonių. Tačiau filmuose, televizijos laidose, interneto tinklalapiuose pasaulis bruka daug nešvankių, amoralių dalykų. Nesunku įtikinti save, jog galime žiūrėti gėdingus reginius be jokios žalos. Kai kas net mano, kad tai, dėl ko sąžinė nepriekaištauja, nėra smerktina. Bet tokie ‘apgaudinėja patys save’. (Jokūbo 1:22)

13, 14. a) Kokie Rašto pavyzdžiai rodo, kad mūsų sąžinė ne visada yra patikimas vadovas? b) Kas padės nesuklaidinti savęs?

¹³ Kaip saugotis saviapgaulės? Pirmiausia nepamirškime, jog mūsų sąžinė ne visada patikima. Prisimink, kaip buvo su apaštalu Pauliumi: prieš tapdamas krikščionimi, jis persekiojo Kristaus mokinius.  (Apaštalų darbų 9:1, 2) Tada jo sąžinė, matyt, tylėjo. Akivaizdu, kad ji buvo nukreipta neteisinga linkme. „Taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo“, — sakė Paulius. (1 Timotiejui 1:13) Vadinasi, jei dėl kokių nors pramogų sąžinė mums nepriekaištauja, dar nereiškia, kad elgiamės teisingai. Tik sveika, deramai Dievo Žodžiu išugdyta sąžinė gali būti patikimas vadovas.

¹⁴ Kad patys savęs nesuklaidintume, įsidėmėkime keletą naudingų patarimų. Ištirk save maldingai. (Psalmyno 26:2; 2 Korintiečiams 13:5) Sąžininga savityra padės suprasti, kokį požiūrį ar elgesį būtina pakeisti. Klausyk, ką sako kiti. (Jokūbo 1:19) Kadangi savityra būna vienašališka, supratinga išklausyti objektyvią brandžių krikščionių nuomonę. Jei pastebi, kad tavo sprendimai ar poelgiai kelia įtarimą santūriems patyrusiems bendratikiams, pamąstyk, ar deramai išlavinai sąžinę, ar nesileidi suvedžiojamas širdies. Reguliariai stiprinkis Dievo Žodžiu ir juo pagrįstais leidiniais. (Psalmyno 1:2) Taip sugebėsi savo mintis, požiūrį ir jausmus suderinti su Dievo principais.

Saugokis Šėtono melagysčių

15, 16. a) Kokiomis melagystėmis Šėtonas stengiasi mus suvedžioti? b) Kaip apsisaugoti, kad nebūtume suklaidinti tokių melagysčių?

¹⁵ Šėtonas įvairiausiomis melagystėmis stengiasi mus suvedžioti. Jis mėgina įtikinti, kad materialinės vertybės teikia laimę ir pasitenkinimą, tačiau dažnai būna antraip. (Mokytojo 5:10-12) Velnias perša mintį, jog šis sugedęs pasaulis amžinas, nors aiškūs ženklai liudija apie jo „paskutines dienas“. (2 Timotiejui 3:1-5) Taip pat Šėtonas skleidžia idėją, kad nežalinga gyventi amoraliai, nors malonumų besivaikantys žmonės paprastai skina karčius vaisius. (Galatams 6:7) Kaip nesileisti suklaidinamiems tokių melagysčių?

¹⁶ Mokykis iš Biblijos pavyzdžių. Šventajame Rašte yra įspėjimų, kaip žmonės buvo suvedžioti Šėtono melo. Vieni pamėgo turtą, kiti nebekreipė dėmesio, kokiu laiku gyvena, dar kiti ištvirko — visa tai baigėsi blogai. (Mato 19:16-22; 24:36-42; Luko 16:14; 1 Korintiečiams 10:8-11) Mokykis iš dabartinių pavyzdžių. Apgailėtina, jog kai kurie krikščionys praranda budrumą ir mano, kad tarnaudami Dievui netenka kažko gero. Jie palieka tiesos kelią dėl vadinamųjų malonumų. Tačiau tokie asmenys stovi „ant slidaus šlaito“, nes anksčiau ar vėliau savo bedievišku elgesiu užsitrauks bėdą. (Psalmyno 73:18, 19) Būkime supratingi — mokykimės iš kitų klaidų. (Patarlių 22:3)

17. Kodėl Šėtonas skleidžia melą, kad Jehova mūsų nemyli ir nebrangina?

¹⁷ Šėtonas sėkmingai naudojasi dar ir kitokiu melu — neva Jehova mūsų nemyli ir nebrangina. Velnias tūkstančius metų tyrinėja netobulą žmoniją. Jis gerai žino, kad sunkumų slegiami galime dvasiškai nusilpti. (Patarlių 24:10, Skv) Todėl skleidžia melą, jog mes nieko verti Dievo akyse. Jei esame „parblokšti“ ir manome, kad Jehova nesirūpina mumis, galime nuleisti rankas. (2 Korintiečiams 4:9) O šito didysis Suvedžiotojas tik ir trokšta! Tad kaip atsilaikyti prieš tokį Šėtono melą?

18. Kaip Biblija tikina mus Jehovos meile?

¹⁸ Apmąstyk, kas Biblijoje sakoma apie Dievo meilę mums. Dievas savo Žodyje gyvais pavyzdžiais tikina, kad kiekvieną iš mūsų pastebi ir myli. Jehova  surenka mūsų ašaras į „odinę“, tai yra mato ir prisimena, kaip tu net iki ašarų grumiesi, kad liktum ištikimas. (Psalmyno 56:8, Brb) Jam aišku, kada tavo ‘širdis sudužusi’ (Brb), ir tokiu laiku jis yra arti tavęs. (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]) Jis žino kiekvieną smulkmeną apie tave, net suskaičiuoja „visus galvos plaukus“. (Mato 10:29-31) Svarbiausia, tavo labui Dievas „atidavė savo viengimį Sūnų“. (Jono 3:16; Galatams 2:20) Kartais sunku patikėti, kad tokie Rašto žodžiai taikomi ir tau. Tačiau privalu tikėti Jehovos žodžiu. Jis nori, kad neabejotume jo meile mums visiems ir kiekvienam atskirai.

19, 20. a) Kodėl svarbu atpažinti ir atmesti Šėtono melą, kad Jehova tavęs nemyli? b) Kaip vienas keliaujantysis prižiūrėtojas padeda prislėgtiesiems atsigauti?

¹⁹ Atpažink ir atmesk melą. Žinodamas, kad kas nors meluoja, gali apsisaugoti ir nebūti suklaidintas. Tad puiki apsauga yra ir supratimas, jog Šėtonas kiša mintį, neva Jehova tavęs nemyli. Perskaičiusi viename Sargybos bokšto straipsnyje perspėjimus apie Šėtono klastas, viena krikščionė pasakė: „Niekada nepagalvojau, kad Šėtonas pasinaudodamas mano jausmais mėgina palaužti dvasią. Tai suprasdama, stengiuosi atsikratyti tokių jausmų.“

²⁰ Štai ką pasakoja vienas keliaujantysis prižiūrėtojas iš Pietų Amerikos apie savo ganytojiškus aplankymus pas prislėgtus tikėjimo brolius bei seses. Jis tiesiog paklausia: „Ar tiki Trejybe?“ Bendratikis, aišku, atsako neigiamai, nes supranta, jog tai viena iš Šėtono melagysčių. Paskui prižiūrėtojas teiraujasi: „Ar tiki esant ugninį pragarą?“ Atsakymas vėl toks pat: „Žinoma, ne!“ Tada jis primena, kad yra dar vienas Šėtono melas, kurio iškart neįžvelgsi. Jis atverčia knygos Artinkimės prie Jehovos * 249 puslapį ir paskaito 21 pastraipą: joje kalbama apie tą melagystę — neva Jehova mūsų, kaip atskiro žmogaus, nemyli. Prižiūrėtojas sako, kad toks pokalbis padeda nuliūdusiems suprasti ir atmesti šį Šėtono melą.

Saugokis būti suklaidintas

21, 22. Kodėl mums ne paslaptis Šėtono klastos ir kam turime būti pasiryžę?

²¹ Šioms paskutinėms dienoms baigiantis reikia tikėtis, kad Šėtonas skleis dar daugiau melagysčių. Laimei, Jehova mums nušviečia Šėtono klastas. Biblijoje ir ja grindžiamuose „ištikimo ir protingo vergo“ leidiniuose aiškių aiškiausiai pranešama apie nedorą Velnio taktiką. (Mato 24:45, Jr) O jei esi perspėtas, nebūsi ir apgautas. (2 Korintiečiams 2:11)

²² Tad sergėkimės atskalūnų kalbų. Ryžtingai venkime subtilių pinklių — saviapgaulės. Atpažinkime ir atmeskime visas Šėtono melagystes. Taip išsaugosime ryšį su „tiesos Dievu“, kuris bjaurisi apgaule. (Psalmyno 31:5, Brb; Patarlių 3:32)

[Išnašos]

Ar atsimeni?

• Kodėl šiandien pasaulyje tiek daug apgaulės?

• Kaip nesileisti apgaunamiems atskalūnų?

• Kaip saugotis silpnybės apgaudinėti save?

• Kaip mums nesileisti suvedžiojamiems Šėtono melagysčių?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Neapsigauk rinkdamasis pramogas

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kad neapsigautum, maldingai ištirk save, išklausyk kitų nuomonę ir reguliariai sotinkis Dievo Žodžiu