Jie ieškojo siaurojo kelio

BEVEIK prieš 550 metų grupelės nominaliųjų krikščionių, gyvenančių Prahoje, Chelčicėje, Vilemove, Klatovuose bei kituose dabartinės Čekijos miestuose, paliko savo namus. Jos įsikūrė netoli Kunvaldo kaimo, šiaurrytinės Bohemijos slėnyje, statėsi būstus, dirbo žemę, skaitė Bibliją ir pasivadino Brolių vienybe (lotyniškai Unitas Fratrum).

Tai buvo įvairiausių sluoksnių žmonės: valstiečiai, didikai, studentai, turtuoliai ir vargšai, vyrai ir moterys, našlės, našlaičiai. Visi turėjo vieną troškimą. „Mes kreipėmės malda į Patį Dievą, — rašė jie, — prašydami apreikšti savo didingą valią visuose dalykuose. Norėjome eiti Jo keliais.“ Šitaip Brolių vienybė, arba čekų broliai (taip vėliau pavadinti), ieškojo „siauro kelio į gyvenimą“. (Mato 7:13, 14) Kokias Biblijos tiesas atskleidė jų tyrinėjimai? Kuo jų įsitikinimai skyrėsi nuo kitų tuometinių grupių? Ko galime pasimokyti iš tų žmonių?

Jokio smurto, jokių kompromisų

Atsirasti Brolių vienybei įtakos turėjo keli XV amžiaus vidurio religiniai judėjimai. Vienas iš jų — valdensai, susiformavęs XII šimtmetyje. Jo šalininkai iš pradžių atmetė pripažintą Vidurio  Europos religiją — Romos katalikybę, tačiau paskui vėl grįžo prie kai kurių jos mokymų. Kita įtakinga grupė — husitai, Jano Huso sekėjai. Nors išpažįstama daugumos čekų, ši religija vieninga nebuvo. Viena jos dalis vėlėsi į socialinius ginčus, kita per religiją siekė politinių tikslų. Be to, brolijai įtaką darė chiliastai ir Biblijos žinovai — tiek vietiniai, tiek atvykusieji iš užsienio.

Čekų biblistas ir reformatorius Petras Chelčickis (apie 1390—1460 m.) buvo susipažinęs su valdensų ir husitų doktrinomis. Husitus jis atmetė dėl to, kad šie griebėsi smurto, o valdensus — kad iškraipė mokymus. Chelčickis smerkė karą. Jo nuomone, krikščionys turi vadovautis „Kristaus įstatymu“, nesvarbu, kokios būtų pasekmės. (Galatams 6:2; Mato 22:37-39) Savo pažiūras 1440 metais Chelčickis išdėstė knygoje Sít Víry („Tikėjimo tinklas“).

Šio biblisto mokymai labai sudomino vieną jaunesnį jo amžininką, Gregorį iš Prahos. Uždegtas Chelčickio idėjų jis paliko husitus ir 1458-aisiais įtikino kai kurias buvusių husitų grupeles įvairiose Čekijos vietose palikti namus. Jo vadovaujami  šie bei kiti žmonės leidosi į Kunvaldo kaimą ir įkūrė naują religinę bendruomenę. Vėliau prie jų prisidėjo Čekijos bei Vokietijos valdensai.

Žvilgsnis į praeitį

Nuo 1464 iki 1467 metų nauja, bet auganti grupė Kunvaldo srityje rengė sambūrius, kuriuose priėmė keletą jų religinį judėjimą apibrėžiančių rezoliucijų. Visos buvo kruopščiai surašytos į knygas, išlikusias ir žinomas dabar kaip Acta Unitatis Fratrum (Brolių vienybės darbai). Tos knygos atveria langą į praeitį, nes iš jų paaiškėja, kuo brolija tikėjo. Jose yra laiškų, kalbų nuorašų, netgi disputų ištraukų.

Apie brolijos įsitikinimus Acta rašoma: „Mes pasiryžę skaityti vien Bibliją, ramiai, nuolankiai ir su kantrybe vadovautis mūsų Viešpaties bei jo šventųjų apaštalų pavyzdžiu, mylėti priešus, daryti ir linkėti jiems gera, už juos melstis.“ Iš raštų taip pat matyti, kad brolijos nariai  pradžioje skelbė. Eidavo po du. Sėkmingai lyg misionierės darbavosi ir moterys. Brolija nesikišo į politiką, nedavė priesaikos, netarnavo kariuomenėje, nenešiojo ginklo.

Vienybė išyra

Tačiau po kelių dešimtmečių Brolių vienybė nebepateisino savojo vardo. Dėl nesutarimų, kiek griežtai dera laikytis prisiimtų įsitikinimų, brolija suskilo. 1494 metais ji pasidalijo į dvi grupes — didžiąją ir mažąją. Didžioji į savo pirmykštes idėjas žiūrėjo atsainiai, bet Mažoji ragino laikytis tvirtai, nesikišti į politiką bei pasaulio reikalus. (Žiūrėk rėmelį „Apie Didžiąją grupę“.)

Pavyzdžiui, vienas Mažosios grupės narys rašė: „Vaikštantieji dviem keliais vargu ar liks su Dievu, jei aukojasi ir paklūsta Jam retai ir mažuose dalykuose, o  dideliuose elgiasi kaip patinka... Trokštame būt tik su tais, kurių protas nepaveiktas ir sąžinė tyra, kurie seka Viešpačiu Kristumi eidami siauruoju keliu ir kasdien neša savo kryžių.“

Mažosios grupės nariai šventąją dvasią laikė Dievo veikliąja jėga, jo „pirštu“. Išpirką suvokė kaip tobulo žmogaus Jėzaus atiduotą gyvybę už tai, ką prarado nusidėjęs Adomas. Negarbino Jėzaus motinos Marijos. Atgaivino mokymą, jog visi tikintieji turi būti kunigai be celibato įžado. Susirinkimo narius ragino viešai skelbti, o neatgailaujančius nusidėjėlius atskirdavo. Griežtai atsiribojo nuo karinės ir politinės veiklos. (Žiūrėk rėmelį „Kuo tikėjo Mažosios grupės nariai“.) Mažoji grupė laikė save tikrąja ankstyvosios Brolių vienybės sekėja, nes vadovavosi Acta rezoliucijomis.

Kritikuojama ir persekiojama

Mažoji grupė atvirai kaltino kitas religijas, tarp jų ir Didžiąją grupę. „Jūs liepiate krikštyti dar neturinčius tikėjimo mažus vaikus, — rašė jie apie tokias religijas, — taip sekdami pavyzdžiu vyskupo Dionisijaus, kuris neprotingų žmonių raginamas įvedė kūdikių krikštą... Panašiai vieni kitiems pritardami elgiasi beveik visi mokytojai ir teologai: Liuteris, Melanchtonas, Bucerusas, Korvinas, Jilešas, Bulingeris, ... Didžioji grupė.“

Nenuostabu, kad Mažoji grupė kentė persekiojimą. 1524 metais vieną iš jos vadovų, Janą Kalenecą, nuplakė ir kankino ugnimi. Vėliau trys nariai buvo sudeginti ant laužo. Mažoji grupė, atrodo, nustojo gyvavusi apie 1550 metus, mirus paskutiniam jos vadovui.

Vis dėlto grupės nariai turėjo įtakos viduramžių Europos religinei atmosferai. „Tikrasis pažinimas“, tiesa, dar nebuvo paplitęs, todėl jie nepajėgė išsklaidyti ilgametės dvasinės tamsos. (Danieliaus 12:4, NW) Tačiau stiprus jų troškimas ieškoti siaurojo kelio ir eiti juo, nepaisant priešiškumo, šių laikų krikščionims yra geras pavyzdys.

[Anotacija 13 puslapyje]

Nuo 1500 iki 1510 metų Bohemijoje (Čekija) buvo išspausdinta 60 knygų. Manoma, kad 50 iš jų išleido Brolių vienybės nariai

[Rėmelis 11 puslapyje]

Apie Didžiąją grupę

Kiek gyvavo Didžioji grupė? Mažajai grupei išnykus, veikė kaip religinis judėjimas, tebesivadinantis Brolių vienybe. Per laiką jos nariai nebesilaikė pradinių įsitikinimų. XVI amžiaus pabaigoje Brolių vienybė sudarė sąjungą su čekų utrakvistais, * kurie iš tikrųjų buvo liuteronai. Vis dėlto brolijos nariai liko aktyvūs: vertė ir spausdino Bibliją bei kitas religines knygas. Įdomu, kad jų pirmųjų leidinių antraštinius lapus puošė tetragrama — keturios hebrajiškos raidės, reiškiančios tikrinį Dievo vardą.

1620 metais Čekijos karalystę vėl užvaldė Romos katalikų bažnyčia. Dėl to daug Didžiosios grupės brolių paliko šalį ir tęsė veiklą užsienyje. Ten ši grupė vėliau pasivadino Moravijos bažnyčia (Moravija yra Čekijos dalis). Ji tebegyvuoja ir šiandien.

[Išnaša]

[Rėmelis 12 puslapyje]

Kuo tikėjo Mažosios grupės nariai

Šios citatos iš XV bei XVI amžiaus Acta Unitatis Fratrum raštų rodo, kokie buvo Mažosios grupės įsitikinimai. Teiginiai, parašyti jos vadovų, pirmiausia skirti Didžiajai grupei.

Trejybė. „Niekur Biblijoje nerasite, kad Dievas pasidalijęs į kažkokią Trejybę, tris vardais vadinamus asmenis, kaip įsivaizduoja žmonės.“

Šventoji dvasia. „Šventoji dvasia yra Dievo pirštas, Dievo dovana, arba guodėjas, Dievo Jėga, kurios Tėvas duoda tikintiesiems dėl Kristaus nuopelnų. Šventajame Rašte nesakoma, kad šventoji dvasia turi būti vadinama Dievu ar Asmeniu; to nepatvirtina nei apaštalų mokymai.“

Kunigystė. „Jie klaidingai suteikia jums „kunigo“ titulą; jeigu ne tonzūra ir patepimas, būtumėte paprasčiausi pasauliečiai. Šventasis Petras ragina visus krikščionis būti kunigais: Esate šventa kunigystė, atnašaujate dvasines aukas. (1 Petro 2)“

Krikštas. „Viešpats Kristus pasakė apaštalams: Eikite į pasaulį, skelbkite Evangeliją visai kūrinijai, tiems, kurie įtikės. (Morkaus 16 skyrius) Tik vykdydami šį priesaką ir pasikrikštiję jie gali būti išgelbėti. O jūs liepiate krikštyti dar neturinčius tikėjimo mažus vaikus.“

Neutralumas. „Jūs laikote priimtinu tai, ką pirmieji jūsų broliai laikė peiktina ir netyra: tarnauti kariuomenėje, žudyti ar vaikščioti apsikarsčius ginklais... Kaip ir kiti mokytojai, jūs, regis, tik kaire akimi žvelgiate į pranašų žodį, kuris sako: Taip jis sulaužė galingą lanką, skydus, kalavijus, visus karo ginklus. (Psalmyno 75 [76, BD]) Ir vėl: Niekas nekenks ir nežudys mano šventame kalne, nes Viešpaties žemė bus pilna Dievo pažinimo, ir taip toliau. (Izaijo 11 skyrius)“

Skelbimas. „Gerai žinome, kad pradžioje moterys patraukė prie atgailos daugiau žmonių nei visi kunigai drauge su vyskupu. O dabar dvasininkai patogiai įsitaisė savo vietose bei paskirtose klebonijose. Kaip apmaudu! Eikite į platų pasaulį. Skelbkite... visai kūrinijai.“

[Žemėlapiai 10 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

VOKIETIJA

LENKIJA

ČEKIJOS RESPUBLIKA

BOHEMIJA

Elbė

PRAHA

Vltava

Klatovai

Chelčicė

Kunvaldas

Vilemovas

MORAVIJA

Dunojus

[Iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

Kairėje: Petras Chelčickis; žemiau: „Tikėjimo tinklo“ puslapis

[Iliustracija 11 puslapyje]

Gregoris iš Prahos

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Visi paveikslai: S laskavým svolením knihovny Národního muzea v Praze, C̆esko