Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ar skaitei paskutinius Sargybos bokšto numerius? Tuomet pamėgink atsakyti į šiuos klausimus:

Kiek skyrių yra Michėjo knygoje, kada ji parašyta ir kokia buvo ano meto padėtis?

Michėjo knyga susideda iš septynių skyrių. Pranašas Michėjas parašė ją aštuntajame šimtmetyje p. m. e., kai Dievo sandoros tauta buvo pasidalijusi į dvi karalystes — Izraelį ir Judą (8/15, p. 9).

Ko, pasak Michėjo 6:8, Dievas reikalauja iš mūsų?

Mes turime „rodyti teisingumą“. Dievo poelgiai yra teisingumo etalonas, todėl privalome vadovautis sąžiningumo bei doros principais. Jis liepia ‘mylėti ištikimą meilę’. Krikščionys rodo ištikimą meilę padėdami kitiems, pavyzdžiui, ištiktiems stichinių nelaimių. „Kukliai vaikščioti su“ Jehova mums reiškia pripažinti savo galimybių ribas ir juo pasitikėti (8/15, p. 20—22).

Ką daryti krikščioniui, netekusiam darbo?

Išmintinga būtų įvertinti savo gyvenseną. Gal įmanoma kai ką supaprastinti: persikelti į mažesnį būstą arba atsisakyti kurių nors daiktų. Tikrai svarbu liautis nerimavus dėl kasdienių poreikių ir pasitikėti, kad Jehova mus aprūpins. (Mato 6:33, 34) (9/1, p. 14—15)

Ko turime nepamiršti duodami ir gaudami vestuvių dovanas?

Nebūtina duoti ir nereikia tikėtis brangių dovanų. Svarbiausia yra dovanotojo širdies nuostata. (Luko 21:1-4) Nemeilinga pagarsinti davėjo vardą. Tai gali sukelti keblumų. (Mato 6:3) (9/1, p. 29)

Kodėl reikia melstis be paliovos?

Nuolatinė malda gali sutvirtinti mūsų santykius su Dievu ir padėti ištverti sunkius išmėginimus. Maldos gali būti trumpos arba ilgos, atsižvelgiant į poreikius ir aplinkybes. Malda ugdo tikėjimą ir padeda įveikti problemas (9/15, p. 15—18).

Kaip reikėtų suprasti 1 Korintiečiams 15:29, kur, pasak kai kurių vertimų, rašoma apie ‘krikštijimąsi vietoj mirusiųjų’?

Apaštalas Paulius turėjo omeny, jog pateptieji krikščionys krikštijasi, arba yra panardinami, tam, kad gyventų kaip Kristus — pasirengę mirti dėl ištikimybės Dievui. Paskui, kaip ir Jėzus, jie bus prikelti dvasinėmis būtybėmis (10/1, p. 29).

kur žinome, kad tapti krikščionimi reiškia daugiau nei vengti blogybių, išvardytų 1 Korintiečiams 6:9-11?

Vardydamas ydas, apaštalas Paulius neapsiribojo tik tokiomis blogybėmis kaip ištvirkavimas, stabmeldystė bei girtuokliavimas. Rodydamas, kad dar gali reikėti daugiau keistis, kitoje eilutėje jis tęsė: „Viskas man valia! Bet ne viskas naudinga!“ (10/15, p. 18—19)

Kokias atsimeni moteris, kurios seniau džiugino Dievo širdį?

Dvi pribuvėjos, Šifra ir Pūva, nepakluso faraonui ir nežudė izraelitų naujagimių. (Išėjimo 1:15-20) Kanaanietė paleistuvė Rahaba paslėpė du Izraelio žvalgus. (Jozuės 2:1-13; 6:22, 23) Nuovoka padėjo Abigailei išgelbėti daugelį ir sulaikyti nuo kraujo kaltės Dovydą. (1 Samuelio 25:2-35) Jos yra pavyzdys moterims šiandien (11/1, p. 8—11).

Kaip galėjo, pasak Teisėjų 5:20, „žvaigždės iš dangaus“ kovoti su Sisera?

Vienų nuomone, čia kalbama apie Dievo paramą, kitų — apie angelų pagalbą, meteoritų lietų arba Siseros pasitikėjimą astrologų pranašystėmis. Kadangi Biblijoje apie tai smulkiai nerašoma, šis pasakymas tikriausiai reiškia, jog Izraelio armijai Dievas kažkaip padėjo (11/15, p. 30).

Nors pasaulyje paplitęs abejingumas religijai, kodėl tiek daug žmonių vis dar rodo tikį Dievą?

Kai kurie lanko bažnyčią ieškodami dvasinės ramybės. Kiti viliasi amžinojo gyvenimo po mirties, dar kiti — sveikatos, turtų, sėkmės. Kai kur žmonės stengiasi užpildyti dvasinę tuštumą, atsiradusią kapitalistinei ideologijai pakeitus komunistinę pasaulėžiūrą. Žinodamas tokias priežastis, krikščionis gali užvesti prasmingus pokalbius (12/1, p. 3).