Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skelbdamas ruošk mokinius

Skelbdamas ruošk mokinius

Skelbdamas ruošk mokinius

„Išgirdę [Apolą] kalbant, Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią.“ (APAŠTALŲ DARBŲ 18:26)

1. Nors Apolas „kalbėjo su užsidegimu“, ko dar jam reikėjo?

PRISCILĖ ir Akvilas, pirmojo amžiaus krikščionių pora, stebėjo, kaip Apolas kalba Efezo sinagogoje. Raiškiais, įtikinamais žodžiais jis prikaustė susirinkusiųjų dėmesį. Šis vyras „kalbėjo su užsidegimu“ ir „rūpestingai mokė apie Jėzų“. Tačiau buvo matyti, kad jis „tepažinojo Jono krikštą“. Tai, ko Apolas mokė apie Jėzų, buvo tiesa, bet nepakankama. Apolui reikėjo daugiau žinių apie Jėzaus Kristaus vaidmenį įgyvendinant Jehovos tikslus. (Apaštalų darbų 18:24-26)

2. Kokios nelengvos užduoties ėmėsi Priscilė ir Akvilas?

2 Priscilė ir Akvilas nedelsdami ėmėsi padėti Apolui „laikytis visko“, ką Kristus įsakė. (Mato 28:19, 20) Rašte paminėta, kad sutuoktiniai Apolą „pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią“. Tačiau kai kurie krikščionys, ko gero, nebūtų norėję Apolo mokyti žinodami tam tikras aplinkybes. Kokias? Ir ko mes pasimokome iš Priscilės ir Akvilo, kurie noriai aiškinosi Raštą su Apolu? Kaip šis istorinis pranešimas paskatina stengtis pradėti Biblijos studijas?

Būk dėmesingas žmonėms

3. Ar Apolo išmanymas sutrukdė Priscilei ir Akvilui jį mokyti?

3 Apolas, žydų tėvų sūnus, matyt, išaugo Aleksandrijoje. Tuomet miestas buvo Egipto sostinė, aukštojo mokslo centras, garsus savo didžiule biblioteka. Čia gyveno nemažai žydų, tarp jų ir mokslininkų. Todėl būtent šiame mieste padarytas Hebrajiškųjų raštų vertimas į graikų kalbą, pavadintas Septuaginta. Nenuostabu, kad Apolas ‘puikiai išmanė Raštus’. Akvilas ir Priscilė siuvo palapines. Ar dėl Apolo iškalbingumo sutuoktiniai jautėsi per menki jį mokyti? Ne. Meilės skatinami, jie sutelkė dėmesį į Apolo asmenybę, jo poreikius ir tai, kaip galėtų padėti.

4. Kur ir kaip Apolas susilaukė reikiamos pagalbos?

4 Kad ir koks iškalbus buvo Apolas, jį reikėjo mokyti. To negalėjo duoti joks universitetas, o tik krikščionių susirinkimo bendratikiai. Apolui buvo naudinga tiksliau suvokti, ką Dievas padarė žmonijai išgelbėti. Priscilė ir Akvilas „pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią“.

5. Ką galima pasakyti apie Priscilės ir Akvilo dvasingumą?

5 Priscilė ir Akvilas buvo labai dvasingi, tvirto tikėjimo krikščionys ir, be abejo, ‘visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie juose gyvenančią viltį’ — turtuoliui, vargšui, mokytam ar vergui. (1 Petro 3:15) Akvilas su žmona gebėjo ‘tiksliai perteikti tiesos žodį’. (2 Timotiejui 2:15, Brb) Matyt, jiedu rimtai tyrinėjo Raštą. Apolą stipriai paveikė mokymas, pagrįstas Dievo Žodžiu — ‘gyvu, veiksmingu’, paliečiančiu pačias širdies kerteles. (Hebrajams 4:12)

6. Iš kur žinome, kad Apolas vertino suteiktą paramą?

6 Apolas žavėjosi savo mokytojų pavyzdžiu ir pagerino mokinių ruošimo įgūdžius. Jis puikiai naudojosi įgytomis žiniomis skelbdamas gerąją naujieną visiems, pirmiausia žydams. Juos Apolas ypač mokėdavo įtikinti tiesa apie Kristų. ‘Puikiai išmanydamas Raštus’, jis tautiečiams įrodydavo, kad visi senovės pranašai laukė ateinant Kristaus. (Apaštalų darbų 18:24) Biblijoje sakoma, jog vėliau Apolas nuvyko į Achają, kur „buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiems. Mat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Mesiją“. (Apaštalų darbų 18:27, 28)

Sek kitų mokytojų pavyzdžiu

7. Kaip Akvilas ir Priscilė tapo įgudusiais mokytojais?

7 O kaip Akvilas ir Priscilė tapo įgudusiais Dievo Žodžio mokytojais? Jiems labai padėjo ne tik uolus Rašto studijavimas, sueigų lankymas, bet ir glaudus bendravimas su apaštalu Pauliumi. Jis Korinte pusantrų metų gyveno pas Priscilę ir Akvilą. Visi drauge siuvo palapines. (Apaštalų darbų 18:2, 3) Įsivaizduok, kokie turiningi buvo jų pokalbiai apie Raštą ir kaip Pauliaus dėka augo Akvilo ir Priscilės dvasingumas. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas“, — sakoma Patarlių 13:20. Tinkama draugija padėjo jiems išsiugdyti puikius dvasinius įpročius. (1 Korintiečiams 15:33)

8. Ko pasimokė Priscilė ir Akvilas stebėdami Pauliaus tarnystę?

8 Girdėdami Paulių skelbiantį Karalystę, Priscilė ir Akvilas galėjo semtis patirties iš puikaus mokytojo. Apaštalų darbų knygoje rašoma, jog „kiekvieną šabą Paulius kalbėdavo [Korinto] sinagogoje, įtikinėdamas žydus ir graikus“. Paskui, atvykus Silui ir Timotiejui, apaštalas „atsidėjo vien žodžio tarnystei, liudydamas žydams, kad Jėzus yra Mesijas“. Priscilė ir Akvilas pastebėjo, kad mažai kam iš sinagogos lankytojų tesidomint Paulius persikėlė skelbti žodį į palankesnę vietą — į vienus namus šalia sinagogos. Čia jam pavyko padėti „sinagogos vyresniajam“ Krispui tapti Kristaus mokiniu. Priscilė ir Akvilas tikriausiai matė, kad tai buvo svarbus laimėjimas, vėliau davęs dar daugiau vaisių toje vietovėje. Sakoma, kad „Krispas su visais savo namais įtikėjo Viešpatį. Ir daugelis korintiečių klausydamiesi Pauliaus priėmė tikėjimą ir pasikrikštijo“. (Apaštalų darbų 18:4-8)

9. Ką Priscilė ir Akvilas darė matydami Pauliaus pavyzdį?

9 Iš Pauliaus pavyzdžio lauko tarnyboje mokėsi kiti Karalystės skelbėjai, tarp jų ir Priscilė bei Akvilas. Apaštalas ragino krikščionis: „Sekite mano pavyzdžiu, kaip ir aš seku Kristumi!“ (1 Korintiečiams 11:1) Sekdami Pauliumi, Priscilė ir Akvilas padėjo Apolui nuodugniau suvokti krikščionių mokymus. O šis perdavė tai kitiems. Priscilė ir Akvilas tikriausiai ruošė mokinius Romoje, Korinte, Efeze. (Apaštalų darbų 18:1, 2, 18, 19; Romiečiams 16:3-5)

10. Ką iš Apaštalų darbų 18 skyriaus galima pritaikyti mokinių ruošimo darbe?

10 Ko pasimokome aptardami Apaštalų darbų 18 skyrių? Kaip Akvilas ir Priscilė sėmėsi patirties iš Pauliaus, taip ir mes galime lavinti įgūdžius ruošdami mokinius pagal sumanių Dievo Žodžio mokytojų pavyzdį. Bendraukime su tais, kurie ‘atsideda žodžio tarnystei’ ir ‘nuodugniai liudija’ kitiems. (Apaštalų darbų 18:5; Kingdom Interlinear Translation) Galime stebėti, kaip jie paliečia žmonių širdis įtikinamais argumentais. Tokie įgūdžiai padės mums ruošti mokinius. Asmeniui, studijuojančiam Bibliją su mumis, pasiūlykime pasikviesti ir šeimyniškius ar kaimynus. Taip pat verta paklausti, gal kas iš jo pažįstamų norėtų studijuoti Bibliją. (Apaštalų darbų 18:6-8)

Ieškok progų ruošti mokinius

11. Kur galima rasti naujų mokinių?

11 Paulius ir jo bendratikiai stengdavosi surasti būsimus mokinius skelbdami po namus, turgavietėse, keliaudami — žodžiu, visur. Ar būdamas uolus Karalystės skelbėjas ir trokšdamas ruošti mokinius negalėtum išplėsti savo lauko tarnystę? Ar išnaudoji visas progas ieškoti vertų žmonių ir jiems skelbti Dievo Karalystę? Kaip mūsų bendratikiai, gerosios naujienos skelbėjai, randa naujų mokinių? Pirmiausia pasidomėkime, kaip sekasi liudyti telefonu.

12—14. Papasakok iš savo patirties arba remdamasis pastraipose minėtais pavyzdžiais, kaip naudinga liudyti telefonu.

12 Brazilijoje liudydama tiesą po namus, krikščionė Marija * įteikė traktatą vienai jaunai moteriai, išeinančiai iš daugiabučio. Marija paklausė to paties, kas užrašyta ano leidinuko viršelyje: „Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie Bibliją?“ Moteris atsakė: „Labai. Bet aš esu mokytoja ir visą laiką atima pamokos.“ Skelbėja pasakė galinti aptarinėti Biblijos temas telefonu. Pašnekovė davė jai savo numerį ir dar tą patį vakarą buvo pradėtos studijos telefonu iš brošiūros Ko Dievas reikalauja iš mūsų?  *

13 Visalaikė skelbėja Etiopijoje liudydama telefonu sunerimo išgirdusi ragelyje triukšmą. Su ja kalbėjęs vyriškis paprašė paskambinti vėliau. Per antrą pokalbį jis atsiprašė ir pasakė, kad prieš tai ji pataikiusi į patį šeimyninio kivirčo įkarštį. Mūsų sesė pasinaudojo proga priminti, kad išmintingi Biblijos patarimai padeda išspręsti šeimos problemas. Ji pridūrė, jog daugeliui pravertė Jehovos liudytojų išleista knyga Šeimos laimės raktas. Knyga buvo nunešta vyriškiui, o sesė jam paskambino po kelių dienų. Žmogus sušuko: „Ši knyga išgelbėjo mano santuoką!“ Pasirodo, šeimos galva, surinkęs visus namiškius, skaitydavo puikias mintis iš tos knygos. Buvo pradėtos namų Biblijos studijos ir netrukus vyras ėmė reguliariai lankyti krikščionių sueigas.

14 Danijoje viena Karalystės skelbėja, pradėjusi Biblijos studijas telefonu, pasakoja: „Tarnybos prižiūrėtojas paskatino mane liudyti telefonu. Iš pradžių nedrįsau manydama: ‘Tai ne man.’ Tačiau sykį sukaupusi drąsą paskambinau vienu numeriu. Atsiliepė Sonia ir po trumpo pokalbio sutiko, kad perduočiau jai biblinės literatūros. Vieną vakarą mums kalbantis apie kūrimą ji panoro knygos „Kaip atsirado gyvybė — evoliucionavo ar buvo sukurta?“ * Pasakiau, jog geriausia būtų susitikti ir tai aptarti. Ji priėmė pasiūlymą. Atėjusi radau ją pasiruošusią studijoms ir nuo tada studijuojame kiekvieną savaitę.“ Sesė tęsia: „Daugelį metų meldžiau Biblijos studijų, bet nesitikėjau, kad jas pavyks pradėti liudijant telefonu.“

15, 16. Kokių papasakotum atsitikimų, rodančių, kiek daug būna progų pradėti Biblijos studijas?

15 Daug kas puikiai taiko patarimą liudyti, kur tik yra žmonių. Viena krikščionė iš Jungtinių Valstijų pasistatė automobilį aikštelėje šalia prekinio furgono. Kai ten sėdinti moteris į ją pažiūrėjo, sesuo pradėjo pasakoti apie mūsų biblinio mokymo darbą. Moteris pasiklausė, išlipo iš furgono, priėjo prie skelbėjos mašinos ir tarė: „Džiaugiuosi, kad sustojote šnektelėti su manimi. Jau seniai nebegaunu jūsų biblinės literatūros. Be to, vėl noriu studijuoti Bibliją. Ar padėsite man?“ Taip mūsų sesė puikiai pasinaudojo proga pasidalyti gerąja naujiena.

16 O štai kaip sekėsi Jungtinėse Valstijose mūsų sesei, atėjusiai į slaugos namus. Ji užkalbino vieną administratorių ir pasisiūlė pasirūpinti dvasiniais gyventojų poreikiais. Liudytoja pridūrė galinti vesti savaitines Biblijos studijas visiems, kas tik jų panorės. Administratorius leido užeiti pas gyventojus. Netrukus su 26 asmenimis ji vedė Biblijos studijas triskart per savaitę. Vienas iš studijuotojų pajėgia reguliariai lankyti sueigas.

17. Ko galima imtis norint užmegzti Biblijos studijas?

17 Kai kurie Karalystės skelbėjai tiesiai pasiūlo Biblijos studijas ir sulaukia teigiamo atsakymo. Vieną rytmetį susirinkimas, kuriame yra 105 skelbėjai, ėmėsi siūlyti Biblijos studijas kiekvienam namuose sutiktam žmogui. Aštuoniasdešimt šeši asmenys dalyvavo lauko tarnyboje ir per dvi valandas buvo pradėta 15 Biblijos studijų.

Toliau ieškok vertų žmonių

18, 19. Kokio svarbaus Jėzaus nurodymo reikia nepamiršti ir ką turime būti pasiryžę daryti?

18 Būdamas Karalystės skelbėjas, tikriausiai norėsi pritaikyti straipsnyje duotus patarimus. Aišku, skelbti reikia atsižvelgiant į vietos papročius. Svarbiausia, nepamirškime Jėzaus nurodymo ieškoti vertų žmonių ir padėti jiems tapti mokiniais. (Mato 10:11; 28:19)

19 Todėl stenkimės ‘tiksliai perteikti tiesos žodį’. Tai darykime įtikinamais argumentais, tvirtai pagrįstais Raštu. Šitaip paliesime imlių žmonių širdis ir paskatinsime juos veikti. Melsdamiesi ir pasitikėdami Jehova, kai kuriems padėsime tapti Jėzaus Kristaus mokiniais. Kokia tai palaiminga veikla! Tad ‘uoliai stenkimės pasirodyti Dievui tinkami’, visada šlovindami Jehovą kaip veiklūs Karalystės skelbėjai, turintys tikslą ruošti mokinius. (2 Timotiejui 2:15, Brb)

[Išnašos]

^ pstr. 12 Vardas pakeistas.

^ pstr. 12 Išleido Jehovos liudytojai.

^ pstr. 14 Išleido Jehovos liudytojai. Nėra lietuvių kalba, bet galima gauti anglų, rusų bei kitomis kalbomis.

Ar atsimeni?

• Kodėl Apolui turėjo būti plačiau išaiškintas Dievo kelias?

• Kaip Priscilė ir Akvilas mokėsi iš apaštalo Pauliaus?

• Ko pasimokei iš Apaštalų darbų 18 skyriaus apie mokinių ruošimo darbą?

• Kaip gali rasti progų ruošti mokinius?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Priscilė ir Akvilas „nuodugniau išaiškino [Apolui] Dievo kelią“

[Iliustracija 20 puslapyje]

Apolas išmoko ruošti mokinius

[Iliustracija 21 puslapyje]

Paulius skelbė, kur tik nukeliaudavo

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Ieškok progų skelbti