Šlovink Jehovą sueigose

KRIKŠČIONIŲ sueigos yra meilinga Jehovos priemonė palaikyti savo tarnus dvasiškai stiprius. Reguliariai jose dalyvaudami rodome dėkingumą už Jehovos dovanas. Be to, galime ‘skatinti [bendratikius] mylėti ir daryti gerus darbus’, nes tai reikšmingas būdas parodyti meilę. (Hebrajams 10:24; Jono 13:35) Tačiau kaip galėtume paskatinti brolius sueigose?

Viešai reikškime mintis

Karalius Dovydas apie save rašė: „Skelbsiu tavo vardą broliams ir seserims, šlovinsiu tave jų sueigose. Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje!“ „Tau dėkosiu dideliame susirinkime, girsiu tave minioje.“ „Skelbiau teisumą didelėje minioje, lūpų neužčiaupiau.“ (Psalmyno 22:23, 26 [22:22, 25, Brb]; 35:18, Brb; 40:9, Brb)

 Apaštalo Pauliaus dienomis krikščionys, susirinkę garbinti, panašiai išreikšdavo tikėjimą Jehova ir kalbėjo apie jo šlovę. Taip jie drąsino vienas kitą ir skatino mylėti bei daryti gerus darbus. Nuo Dovydo ir Pauliaus laikų praėjo jau daug amžių, ir mes iš tiesų ‘įžvelgiame besiartinančią [Jehovos] dieną’. (Hebrajams 10:24, 25) Griūvančios Šėtono sistemos sunaikinimas arti ir daugėja sunkumų. Tad mums kaip niekad reikia ištvermės. (Hebrajams 10:36) O kas gi paskatins ištverti, jeigu ne bendratikiai?

Šiandien, kaip ir anksčiau, mums sudarytos sąlygos viešai išreikšti tikėjimą susirinkime. Viena galimybė — atsakinėti į klausimus, auditorijai užduodamus sueigose. Niekada nemenkinkime tokių komentarų vertės. Pavyzdžiui, duodami pasiūlymų, kaip įveikti problemas arba jų išvengti, stipriname bendratikių ryžtą laikytis Biblijos principų. Paaiškindami nurodytas, bet nepacituotas Rašto eilutes arba išsakydami mintis, kurias įsidėmėjome tyrinėdami, paskatinsime kitus ugdytis gerus studijavimo įpročius.

Suprasdami komentarų naudą sau ir kitiems, visi Jehovos liudytojai turėtų stengtis įveikti drovumą bei uždarumą. Ypač svarbu, kad sueigose komentuotų ir vyresnieji bei tarnybiniai padėjėjai, nes savo atsakymais ir reguliariu dalyvavimu sueigose jie turi rodyti pavyzdį. Tačiau kaip pasitobulinti, jeigu ši krikščioniškos veiklos sritis sunkoka?

Kaip pasitobulinti

Turėk omenyje Jehovą. Štai kaip galimybę komentuoti vertina sesuo, gyvenanti Vokietijoje: „Tai mano atsakas į Šėtono mėginimus trukdyti Dievo tarnams išreikšti savo tikėjimą.“ Neseniai pasikrikštijęs to paties susirinkimo brolis sako: „Komentavimą dažnai miniu savo maldose.“

Gerai pasiruošk. Jeigu neišanalizuosi informacijos iš anksto, komentuoti bus sunku ir tavo atsakymai bus ne tokie naudingi. Patarimų, kaip komentuoti per susirinkimo sueigas, yra leidinyje Lavink mokymo įgūdžius Teokratinės tarnybos mokykloje, 70 puslapyje. *

Nusistatyk tikslą bent kartą pakomentuoti kiekvienoje sueigoje. Tai reiškia paruošti keletą atsakymų, nes kuo dažniau kelsi ranką, tuo didesnė tikimybė, jog studijų  vadovas pakvies. Gali netgi susitarti su juo iš anksto, į kuriuos klausimus esi pasirengęs atsakyti. Tai ypač padeda, jeigu tik pradedi komentuoti per sueigas. „Dideliame susirinkime“ gali būti nedrąsu pakelti ranką, todėl žinodamas, jog tai tavo pastraipa ir kad sueigos vadovas dairysis tavo rankos, būsi paskatintas komentuoti.

Neatidėliok. Sunki užduotis nepalengvės atidėliojama. Verta pradėti komentuoti nuo pat sueigos pradžios. Pats stebėsiesi, jog sykį įsidrąsinęs atsakyti, daug laisviau komentuosi antrą ir trečią kartą.

Pasirink sėdimą vietą salėje. Kai kuriems lengviau komentuoti sėdint Karalystės salės priekyje. Ten mažiau kas blaško dėmesį ir studijų vadovui lengviau pastebėti pakeltą ranką. Stenkis kalbėti taip, kad visi girdėtų, ypač jei susirinkime nėra mikrofonų.

Atidžiai klausykis. Tada nepakartosi to, kas jau buvo pasakyta. Be to, kitų komentarai gali priminti tau Rašto eilutę ar dalyką, kuriuo galėsi pratęsti ką tik išreikštą mintį. Kartais aptariamus punktus tiktų pailiustruoti trumpu atveju iš patirties. Tokie komentarai labai vertingi.

Mokykis atsakyti savais žodžiais. Citata iš studijuojamo straipsnio galima teisingai atsakyti į klausimą — tai geras būdas pradėti komentuoti. Tačiau kalbėdamas savais žodžiais parodai, jog supranti mintį. Mūsų leidinių nereikia nuskaityti. Jehovos liudytojai ne vien kartoja kas rašoma jų straipsniuose.

Laikykis temos. Atsakymai, nesusiję su tema arba atitraukiantys dėmesį nuo pagrindinių minčių, yra netinkami. Komentarai turėtų būti susiję su nagrinėjamu klausimu — tada praturtins dvasingą pokalbį nagrinėjama tema.

Stenkis padrąsinti. Viena svarbi komentarų paskirtis — drąsinti kitus, tad privalome vengti sakyti tai, kas prislėgtų. Be to, neanalizuok pastraipos taip išsamiai, kad kitiems neliktų ko pridurti. Ilgi ir sudėtingi atsakymai užgožia esmę. Trumpi komentarai gali būti labai veiksmingi, be to, jie paskatins ir kitus trumpai komentuoti.

Studijų vadovo atsakomybė

Skatinti komentuoti itin atsakingas studijų vadovas. Jis nuoširdžiai domisi kiekvienu atsakymu — atidžiai klausosi ir maloniai žvelgia į komentuotoją, užuot užsiėmęs kuo kitu. Būtų nekas, jeigu vadovas nenugirstų komentaro ir be reikalo pakartotų, kas buvo ką tik kalbėta, arba užduotų klausimą, į kurį jau buvo atsakyta.

Taip pat nemalonu, jeigu vadovas vis pakartoja komentarą kitais žodžiais, tarsi  parodydamas, jog atsakymas ne visai tikslus. Daug geriau, jei savo komentarais jis paskatina dalyvius išsamiau apsvarstyti reikšmingą mintį. „Kaip tai taikytina mūsų susirinkime?“ arba „Kuri pastraipoje nurodyta Rašto eilutė palaiko, kas buvo pasakyta?“ — tokie klausimai skatina pateikti konstruktyvius, vertingus komentarus.

Žinoma, naujus mūsų sueigų lankytojus ir droviuosius dera ypač pagirti, kai jie atsako į klausimą. Vadovas gali padaryti tai asmeniškai, po studijų, kad neglumintų žmogaus ir turėtų progą duoti tinkamų pasiūlymų.

Jeigu kas nors dominuoja pašnekesyje, kitiems kalbėti nesinori. Tada pašnekovai nemato reikalo reikšti nuomonę. Jie tik nenoromis klausosi, o gal ir visai nesiklauso. Taip pat būtų, jeigu vadovas dominuotų studijose pernelyg daug komentuodamas. Tiesa, kartais jis gali papildomais klausimais paskatinti dalyvius apmąstyti nagrinėjamą mintį ir išreikšti savo nuomonę. Tačiau ir tai reikėtų daryti saikingai.

Studijų vadovui nebūtina pakviesti tą, kuris pirmasis pakelia ranką. Kitiems nukristų ūpas komentuoti, jeigu nespėtų sudėlioti minčių. Truputį palaukęs, vadovas galės pakviesti tą, kuris dar nekomentavo. Be to, jis turėtų būti įžvalgus ir nekviesti mažamečių atsakinėti į klausimus, kurių šie nepajėgūs suprasti.

O ką daryti, jeigu atsakymas klaidingas? Studijų vadovas turėtų vengti sugluminti komentuotoją. Net ir neteisinguose atsakymuose dažniausiai būna dalis tiesos. Taktiškai paminėdamas teisingąjį atsakymo aspektą, perfrazuodamas klausimą ar užduodamas papildomą, studijų vadovas ištaisys padėtį, kad komentuotojas nesutriktų.

Kad visi noriai dalyvautų, geriau neužduoti bendro pobūdžio klausimų, pavyzdžiui: „Gal dar kas turi kokią mintį?“ Klausimas „Kas dar nekomentavo? Tai paskutinė galimybė!“ gal ir geranoriškas, tačiau vargu ar paskatins asmenį atvirai išsakyti požiūrį. Nedera duoti bendratikiams dingsties jaustis kaltiems, kad dar nekomentavo. Verčiau skatinti juos dalytis žiniomis iš meilės. Be to, kviečiant ką nors komentuoti geriau nepridurti: „Paskui išklausysime brolį..., o paskui sesę...“ Pirma vadovas turi išklausyti atsakymą ir paskui nuspręsti, ar reikia papildymų.

Komentuoti — garbė

Lankyti krikščionių sueigas yra būtina mūsų dvasingumui palaikyti. Komentuoti jose — garbė. Jeigu stengiamės šiuo ypatingu būdu šlovinti Jehovą susirinkime, tai sekame Dovydo pavyzdžiu ir atsakingai žiūrime į Pauliaus patarimą. Dalyvaudami sueigose parodome, kad mylime savo bendratikius ir kad priklausome dideliam Jehovos susirinkimui. Kurgi kitur galėtume būti ‘vis aiškiau įžvelgdami besiartinančią dieną’? (Hebrajams 10:25)

[Išnaša]

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Krikščionių sueigose svarbu ir klausytis, ir komentuoti

[Iliustracija 21 puslapyje]

Studijų vadovas nuoširdžiai domisi kiekvienu atsakymu