Kokia bebūtų vaikystė, galima tapti doru žmogumi

NIKOLAS turėjo polinkį maištauti nuo pat ankstyvos vaikystės. * Laikui bėgant dėl vidinės įtampos jis pradėjo piktnaudžiauti narkotikais bei alkoholiu. Nikolas aiškina: „Mano tėvas buvo alkoholikas ir sukėlė daug kančių mano seseriai bei man.“

Žiūrint iš šalies, Melindos tėvai buvo gerbiami, tikintys žmonės. Tačiau jie buvo religiniai fanatikai. „Kai kurie jų garbinimo įpročiai žeidė ir palaužė mano dvasią dar vaikystėje, — sielojasi Melinda, kuriai dabar eina ketvirta dešimtis, ir priduria: — Kiek tik prisimenu, mane visados lydėjo beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmas.“

Kas galėtų paneigti, kad daugelio vaikystė temdoma smurto, užgauliojimų, tėvų aplaidumo bei kitų neigiamų veiksnių? Nelaimingos vaikystės žaizdos gali būti gilios. Tačiau ar dėl to žmogus visam laikui turėtų prarasti galimybę priimti Dievo Žodžio tiesą ir rasti laimę? Ar gali Nikolas ir Melinda, nepaisant jų auklėjimo, tapti dorais žmonėmis? Pirmiausia apsvarstykime Judo karaliaus Jošijo pavyzdį.

Biblijos pavyzdys

Septintajame šimtmetyje p. m. e. Jošijas valdė Judą 31 metus (659—629 m. p. m. e.). Po tėvo nužudymo Jošijui sėdus į sostą, padėtis Jude buvo labai bloga. Jude bei Jeruzalėje knibždėte knibždėjo Baalo garbintojų, kurie prisiekinėjo svarbiausiam amonitų dievui Malkamui. Pasak tų laikų Dievo pranašo Sofonijo, Judo kunigaikščiai buvo „riaumojantys liūtai“, o teisėjai — „vakaro vilkai“. Todėl šalyje klestėjo smurtas ir apgaulė. Daugelis manė širdyje: „Viešpats nedarys gero, bet nedarys nė pikto“ (Sofonijo 1:3—2:3; 3:1-5).

Koks valdovas buvo Jošijas? Biblijos metraštininkas Ezra rašo: „[Jošijas] darė, kas dora Viešpaties akyse, ir ėjo savo protėvio Dovydo pėdomis, nenukrypdamas nei į dešinę, nei į kairę“ (2 Metraščių 34:1, 2). Aišku, Jošijas sėkmingai darė tai, kas teisu Dievo akyse. Tačiau kokia buvo jo šeimos biografija?

Ugdanti ar žeidžianti vaikystė?

667-aisiais m. p. m. e., kai gimė Jošijas, jo tėvui Amonui buvo tik 16 metų ir Judą valdė Jošijo senelis Manasas. Jis buvo vienas iš blogiausių kada nors Judą valdžiusių karalių. Statydamas aukurus Baalui, „jis padarė daug pikta Viešpaties akyse“: atidavė ugniai savo sūnus, užsiėmė kerėjimais, būrimu, spiritizmu ir praliejo daugybę nekalto kraujo. Be to, Manasas padarė stabą — šventąjį stulpą — ir atnešė jį į Jehovos namus. Jis suvedžiojo Judą ir Jeruzalę ‛elgtis nedoriau negu tautos, kurias Viešpats buvo sunaikinęs izraelitų labui’ (2 Metraščių 33:1-9).

Manasas buvo toks nedoras, kad Jehova leido jį surakinti grandinėmis ir nuvesti į Babiloną, vieną iš Asirijos valdovo karališkųjų miestų. Būdamas nelaisvėje  Manasas atgailavo, nusižemino ir maldavo Jehovos atleidimo. Dievas išgirdo jo malonės prašymą ir sugrąžino jam karaliaus valdžią Jeruzalėje. Tuomet Manasas ėmėsi kai kurių pertvarkymų ir tai davė gerų rezultatų (2 Metraščių 33:10-17).

Kokį poveikį Manaso nedorybės bei vėlesnė atgaila padarė jo sūnui Amonui? Jis pasuko labai blogais keliais. Kai Manasas atgailavo ir stengėsi apvalyti tautą nuo paties įvestų bjaurasčių, Amonas į tai neatsiliepė. Jis paveldėjo sostą būdamas 22 metų ir „darė, kas nedora Viešpaties akyse, kaip jo tėvas Manasas buvo daręs“. Užuot nusižeminęs prieš Jehovą, „Amonas tyčia didino savo kaltę“ (2 Metraščių 33:21-23). Jam tapus Judo karaliumi, Jošijas buvo vos šešerių metų. Kokia slegianti turėjo būti Jošijo vaikystė!

Dvejus metus trukęs nedoras Amono valdymas baigėsi, nes jo tarnai surengė sąmokslą ir jį nužudė. Tačiau tos šalies žmonės susidorojo su sąmokslininkais ir karaliumi paskelbė Amono sūnų Jošiją (2 Metraščių 33:24, 25).

Nepaisant žalingos aplinkos ankstyvoje vaikystėje, Jošijas darė tai, kas buvo gera Jehovos akyse. Jo valdymas buvo toks sėkmingas, kad Biblijoje rašoma: „Iki jo nebuvo kito karaliaus, kaip jis atsidavusio Viešpačiui visa savo širdimi, visa savo gyvastimi ir visomis savo jėgomis, pagal visą Mozės Įstatymą, nei po jo neatsirado nė vieno tokio kaip jis“ (2 Karalių 23:19-25).

Koks padrąsinantis Jošijo pavyzdys tiems, kuriems galbūt teko iškęsti siaubingą vaikystę! Ko galime pasimokyti iš šio pavyzdžio? Kas Jošijui padėjo pasirinkti teisingą kelią ir išlikti jame?

 Stenkis pažinti Jehovą

Ankstyvoje vaikystėje Jošijui teigiamos įtakos turėjo jo atgailaujantis senelis Manasas. Biblijoje nėra rašoma, kiek artimi buvo jų santykiai ir kiek metų buvo Jošijui, kai Manasas pradėjo gyventi teisingai. Kadangi žydų šeimose įprasta glaudžiai bendrauti, tikriausiai Manasas, stengdamasis apsaugoti savo vaikaitį nuo supančios sugedusios aplinkos, diegė į jo širdį pagarbą tikrajam Dievui Jehovai bei jo žodžiui. Kai kurios tiesos sėklos, kurias Manasas sugebėjo pasėti Jošijo širdyje, bei galbūt kitokia teigiama įtaka galų gale davė rezultatų. Aštuntaisiais karaliavimo Jude metais 15-metis Jošijas pradėjo ieškoti Jehovos ir vykdyti jo valią (2 Metraščių 34:1-3).

Kai kam vieninteliai žmonės, su kuriais vaikystėje teko turėti dvasinį ryšį, buvo kas nors iš tolimų giminaičių, pažįstamų arba kaimynų. Tačiau jei pasėtos sėklos brandinamos, vėliau jos gali duoti gerų vaisių. Anksčiau paminėta Melinda turėjo pagyvenusį kaimyną, kuris reguliariai atnešdavo į jos namus Sargybos bokšto bei Atsibuskite! žurnalus. Su meile prisimindama šį žmogų, ji sako: „Didžiausią įspūdį darė tai, kad mano kaimynas nešvęsdavo švenčių. Man tai buvo svarbu, nes Visų šventųjų bei kai kurios kitos šventės mano tėvų garbinime buvo progos atlikti tam tikras apeigas.“ Praėjus dešimtmečiui, kai viena draugė pakvietė Melindą į krikščionių sueigą Karalystės salėje, ji prisiminė šį kaimyną ir mielai priėmė kvietimą. Tai padėjo jai surasti tiesą.

Būkite nuolankūs Dievui

Jošijo valdymas pasižymėjo didžiulėmis religinėmis reformomis Jude. Po šešerių metų kampanijos prieš stabmeldystę ir Judo apvalymo Jošijas ėmėsi atnaujinti Jehovos namus. Darbui pasistūmėjus į priekį, vyriausiasis kunigas Hilkijas rado vertingą daiktą — „Jehovos įstatymo knygos“ originalą! Hilkija patikėjo šį sensacingą radinį raštininkui Šafanui ir šis pranešė karaliui apie viską, kas nuveikta. Ar dėl tokių pasiekimų 25 metų Jošijas pasikėlė į puikybę? (2 Metraščių 34:3-18; NW)

„Išgirdęs Įstatymo žodžius, — rašo Ezra, — karalius persiplėšė drabužius.“ Tai buvo nuoširdi sielvarto išraiška, nes jis suprato, kad jo protėviai laikėsi ne visų Dievo įsakymų. Koks nuolankumas! Karalius nedelsdamas įgaliojo penketą vyrų teirautis Jehovos per pranašę Huldą. Delegacija grįžo su atsakymu: ‛Už neklusnumą Viešpaties įstatymui užeis nelaimė. Kadangi tu, karaliau Jošijau, nusižeminai, būsi paimtas į savo kapą ramybėje ir jos nematysi’ (2 Metraščių 34:19-28). Jehovai patiko Jošijo nuostata.

Kad ir kokia būtų mūsų kilmė, mes taip pat galime nusižeminti prieš tikrąjį Dievą Jehovą ir rodyti pagarbą jam bei jo Žodžiui, Biblijai. Pradžioje paminėtas Nikolas taip ir darė. Jis sako: „Nors mano gyvenimas dėl piktnaudžiavimo narkotikais bei girtuokliavimo buvo chaotiškas, domėjausi Biblija ir troškau turėti gyvenimo tikslą. Galų gale susipažinau su Jehovos liudytojais, pakeičiau savo gyvenimą ir priėmiau tiesą.“ Taip, kad ir kokioje aplinkoje gyventume, galime būti pagarbūs Dievui bei jo Žodžiui.

Kuo mums naudingi Jehovos potvarkiai

Jošijas didžiai gerbė ir Jehovos pranašus. Jis ne tik teiravosi pranašės Huldos, didelę įtaką jam darė ir kiti jo dienų pranašai. Pavyzdžiui, tiek Jeremijas, tiek Sofonijas uoliai viešai smerkė Judo stabmeldystę. Aišku, klausydamasis jų skelbiamos žinios  Jošijas būdavo paskatintas tęsti kampaniją prieš klaidingą garbinimą! (Jeremijo 1:1, 2; 3:6-10; Sofonijo 1:1-6)

„Šeimininkas“, Jėzus Kristus, paskyrė savo pateptųjų sekėjų grupę — „ištikimą ir protingą vergą“ — teikti dvasinį maistą tinkamu metu (Mato 24:45-47; Jr). Per biblinius leidinius bei susirinkimą vergo klasė atkreipia dėmesį į Rašto patarimus ir nurodo, kaip juos taikyti kasdien. Kaip tinkama mums pasinaudoti šiuo Jehovos duotu kanalu, per kurį jis padeda įveikti bet kokias giliai įsišaknijusias nuostatas! Nikolas nuo vaikystės labai nemėgo vyresnybės. Net tada, kai pažino tiesą iš Dievo Žodžio, šis nusistatymas jam trukdė daugiau tarnauti Jehovai. Pakeisti požiūrį nebuvo lengva. Tačiau laikui bėgant tai padaryti pavyko. Kaip? „Dviejų supratingų vyresniųjų dėka, — aiškina Nikolas, — pripažinau savo problemą ir ėmiau taikyti jų meilingus, Raštu pagrįstus patarimus.“ Jis priduria: „Nors kartais dar suliepsnoja nedidelis apmaudas, dabar aš valdau savo maištingą prigimtį.“

Melinda, priimdama svarbius gyvenimo sprendimus, irgi kreipiasi patarimo į vyresniuosius. Kovojant su vaikystėje atsiradusiu beviltiškumo ir menkavertiškumo jausmu ypač neįkainojama pagalba jai yra įvairūs Sargybos bokšto bei Atsibuskite! straipsniai. Ji sako: „Kartais straipsnyje yra tik pastraipa arba vienas sakinys — tik gabalėlis, kuris man aktualus. Kad galėčiau lengvai susirasti tokius straipsnius, maždaug prieš devynerius metus pradėjau juos segti į aplanką.“ Šiuo metu trijuose aplankuose jau yra kokie 400 straipsnių!

Ne, dėl nenusisekusio šeimos gyvenimo žmonės neturi visą laiką jaustis aukomis. Jehovos padedami jie gali klestėti dvasiškai. Kaip geras auklėjimas negarantuoja, kad asmuo laikysis dorumo, taip ir sunki vaikystė nekliudo žmogui tapti dievobaimingam.

Po to, kai atnaujinant šventyklą buvo rasta Įstatymo knyga, Jošijas „padarė sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų; visa širdimi ir visa siela“ (2 Metraščių 34:31, Brb). Jis nedvejojo dėl savo apsisprendimo iki paskutinio atodūsio. Melinda ir Nikolas taip pat pasiryžo likti ištikimi Jehovai Dievui ir tapti dorais žmonėmis. Tu irgi gali ryžtis likti artimas Dievui ir jam ištikimai tarnauti. Sėkme gali neabejoti, juk Jehova žada: „Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Izaijo 41:10, 13).

[Išnaša]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Nors Jošijo vaikystė buvo labai niūri, jis troško pažinti Jehovą ir gyveno dorai

[Iliustracija 28 puslapyje]

Vyresnieji gali padėti įveikti giliai įsišaknijusią nuostatą

[Iliustracija 28 puslapyje]

„Sargybos bokštas“ ir „Atsibuskite!“ gali padėti išlikti doram