1. Kaip vienas Jėzaus pagydytas samarietis išreiškė dėkingumą?

TŲ DEŠIMTIES vyrų padėtis buvo apgailėtina. Jie sirgo raupsais, ir ateitis jiems nieko gero nežadėjo. Bet vieną dieną jie iš tolo pamatė Jėzų – didį Mokytoją. Vyrai buvo girdėję, kad Jėzus gydo visokias ligas, ir neabejojo, kad gali išgydyti ir juos. Tad ėmė šaukti: „Jėzau, Vadove, pagailėk mūsų!“ Ir Jėzus tą dešimtuką pagydė nuo raupsų. Visi jie, aišku, jautė jam didelį dėkingumą. Tačiau iš jų atsirado tik vienas, kuris kai ką svarbaus padarė: atėjo ir Jėzui padėkojo. Pagydytasis samarietis iš širdies garsiu balsu šlovino Dievą (Lk 17:12–19).

2, 3. a) Kodėl kartais dėkingumo neparodome? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

² Kaip tas samarietis, mes norime geradariui padėkoti. Bet kartais galime pamiršti savo dėkingumą išreikšti žodžiais ar darbais.

³ Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl dėkingumas tokia svarbi savybė. Iš Biblijoje aprašytų pavyzdžių pasimokysime, kaip būti dėkingiems. Matysime ir kaip pasireiškia nedėkingumas. Paskui pakalbėsime, kaip konkrečiai dėkingumą parodyti.

4, 5. Kodėl dėkingumą turėtume išreikšti?

⁴ Pirmiausia dėkingumo galime pasimokyti iš paties Jehovos. Norėdamas atsidėkoti jis savo tarnams dosniai atlygina (2 Sam 22:21; Ps 13:6; Mt 10:40, 41).  Šventasis Raštas mus ragina: „Imkite pavyzdį iš Dievo, kaip mylimi vaikai“ (Ef 5:1). Jehova, mūsų Dievas, yra dėkingas Dievas, ir tai svarbiausia paskata mums būti dėkingiems.

⁵ Dėkingumą turėtume rodyti dar dėl vienos priežasties. Dėkingumas – tarsi skanus patiekalas: smagiau yra, kai ne pats vienas valgai, o pasidaliji su kitais. Taigi nors gera yra pačiam sulaukti padėkos ir įvertinimo, dar džiugiau yra matyti, kaip tavo padėka pakylėja kitą žmogų. Jam tampa akivaizdu, kad jo pagalbą, paslaugą ar palaikymą tu labai vertini. Tada ir jūsų draugystės saitai stiprėja.

6. Kas yra bendra tarp padėkos ir auksinio obuolio?

⁶ Padėka turi didelę vertę. Biblijoje rašoma: „Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle“ (Pat 25:11, Brb). Įsivaizduok, kaip gražiai atrodytų iš aukso padirbtas obuolys, aptaisytas sidabru! Ir koks jis būtų vertingas! Tikriausiai tokia dovana tave labai nudžiugintų. Lygiai tokia pat vertinga yra tavo padėka. Dar reikia pridurti, kad obuolys iš aukso yra patvarus dirbinys – laikas jam nekenkia. Taip ir su tavo parodytu dėkingumu: žmogus, ko gero, jį prisimins ir brangins visą gyvenimą.

7. Kaip, pasak Psalmyno 69:31 (69:30, Brb), dėkingumą išreiškė Dovydas ir kiti psalmių rašytojai?

⁷ Praeityje dėkingumą rodė daugybė Dievo tarnų. Vienas iš jų – Dovydas. (Perskaityk Psalmyno 69:31 [69:30, Brb].) Jehovai jis buvo labai dėkingas. Visas Dovydo gyvenimas byloja, kad svarbiausia jam buvo tarnauti Dievui.  Šventyklos statybai jis paaukojo nepaprastai daug lėšų. Asafo palikuoniai savo dėkingumą išsakė psalmių – gyriaus giesmių – žodžiais. Štai vienoje psalmėje jie dėkoja Dievui ir pripažįsta, kad jo darbai nuostabūs (Ps 75:2 [75:1, Brb]). Ir Dovydas, ir Asafo palikuoniai visaip stengėsi atsidėkoti Jehovai už gausias dovanas. O ką iš dėkingumo stengsiesi daryti tu?

8, 9. a) Kaip dėkingumą savo bendratikiams išreiškė apaštalas Paulius? b) Kaip broliai ir sesės, reikia manyti, dėl to jautėsi?

⁸ Apaštalas Paulius irgi buvo dėkingas žmogus. Tai bylojo gražūs jo atsiliepimai apie tikėjimo brolius ir seses. Jis visada dėkojo už juos Dievui savo maldose. Dėkingumą išreiškė ir rašydamas jiems laiškus. Romiečiams 16:1–15 Paulius vardais pamini 27 bendratikius. Sveikindamas Priską ir Akvilą jis priduria, kad jiedu yra už jį „guldę galvas“, o apie Febę sako, kad ji „yra pagelbėjusi daugeliui“, taip pat ir jam. Tiems uoliems broliams ir sesėms, savo mylimiems draugams, Paulius negailėjo pagyrimo žodžių.

⁹ Apaštalas puikiai suprato, kad jo bendratikiai tėra netobuli žmonės, tačiau laiško romiečiams pabaigoje jis kalba apie juos vien tai, kas gera. Įsivaizduokime, kokie pakylėti jautėsi tie broliai ir sesės, kai Pauliaus laiškas buvo garsiai perskaitytas jų bendruomenei! Jų draugystės su Pauliumi saitai, be abejo, dar labiau sutvirtėjo. O tu ar nepamiršti padėkoti savo bendruomenės nariams už jų padrąsinančius žodžius ir gerus darbus?

10. Ko mes pasimokome iš to, kaip Jėzus išreiškė padėką kai kurioms bendruomenėms?

¹⁰ Jėzus kai kurioms Mažosios Azijos bendruomenėms perdavė padėką už tai, ką jos nuveikė. Pavyzdžiui, į Tiatyrų bendruomenę jis kreipėsi tokiais žodžiais: „Žinau tavo darbus, tavo meilę, tikėjimą, tarnystę ir ištvermę ir kad pastaruoju metu tavo darbų daugiau negu pirma“ (Apr 2:19). Jėzus ne vien paminėjo, kiek daug jie nuveikė, bet ir pagyrė už dorybes, kurios skatino juos daryti gera. Nors kai kuriuos Tiatyrų bendruomenės narius Jėzui teko sudrausti, savo laišką jis pradėjo ir užbaigė teigiama gaida (Apr 2:25–28). Tik pagalvok, kokią valdžią Jėzus turi: jis – visų bendruomenių galva! Dėkoti už tai, kad atliekame jo pavestą darbą, jis neprivalo, vis dėlto padėkoja. Kokį gražų pavyzdį jis rodo vyresniesiems!

11. Kaip, pagal Hebrajams 12:16, Ezavas žiūrėjo į šventus dalykus?

¹¹ Kai kurie Biblijoje aprašyti žmonės dėkingumo, deja, neparodė. Vienas iš jų buvo Ezavas. Tėvai nuo mažumės jį mokė gerbti ir mylėti Jehovą, tačiau šventų dalykų jis nevertino. (Perskaityk Hebrajams 12:16.) Kada tai paaiškėjo? Kai nė nesudvejojęs už dubenį viralo pardavė pirmagimystę savo jaunesniam broliui Jokūbui (Pr 25:30–34). Vėliau jis labai gailėjosi taip padaręs, bet skųstis, kad negavo pirmagimiui skirto palaiminimo, jis neturėjo teisės, nes savo pirmagimystės nevertino.

12, 13. a) Iš ko buvo matyti, kad izraelitams stinga dėkingumo? b) Kuo tai baigėsi?

 ¹² Izraelitai už daug ką turėjo būti dėkingi Jehovai. Egiptiečiams, jų engėjams, Dievas siuntė dešimt bausmių ir po to tautą išlaisvino iš vergijos. Paskui, gelbėdamas izraelitus nuo pražūties, Jehova visą Egipto kariuomenę paskandino Raudonojoje jūroje. Kupini dėkingumo žmonės pergalės giesme šlovino Dievą. Ar tokie dėkingi jie ir liko?

¹³ Vos susidūrę su naujais sunkumais, izraelitai užmiršo, kiek daug Jehova dėl jų buvo padaręs, ir pristigo dėkingumo (Ps 106:7). Parašyta, kad „visa izraelitų bendrija murmėjo prieš Mozę ir Aaroną“, o tai buvo tas pat, kas murmėti prieš patį Jehovą (Iš 16:2, 8). Jis buvo nusivylęs, kad žmonės tokie nedėkingi. Vėliau savo pranašystėje Jehova pasakė, kad visa ana izraelitų karta, išskyrus Jozuę ir Kalebą, mirs dykumoje (Sk 14:22–24; 26:65). Dabar pažiūrėkime, kaip galime sekti straipsnyje minėtais gerais, o ne blogais pavyzdžiais.

14, 15. a) Kaip sutuoktiniai gali rodyti vienas kitam dėkingumą? b) Kaip tėvai gali mokyti savo vaikus dėkingumo?

¹⁴ Šeimos nariams. Jei namuose netrūksta dėkingumo, visi jaučiasi gerai. Kuo dažniau sutuoktiniai vienas kitam dėkoja, tuo labiau jų tarpusavio ryšys tvirtėja ir tuo lengviau jiems būna atleisti klaidas. Vyras, dėkingas savo žmonai, ne tik atkreipia dėmesį į jos gerus žodžius ir darbus, bet ir už juos pagiria (Pat 31:10, 28). O žmona irgi visada randa, už ką sutuoktiniui padėkoti.

¹⁵ Tėvai, kaip galite mokyti savo vaikus būti dėkingus? Nepamirškite, kad vaikas elgsis ir kalbės kaip jūs. Taigi rodykite sektiną pavyzdį – padėkokite vaikui už jo pagalbą. Tegu žino, kad padėka turi kilti iš širdies ir kad jo geri žodžiai daug gali. Štai ką pasakoja sesė vardu Kleri: „Būdama 32-ejų, mūsų mama netikėtai liko viena ir jai teko auginti tris vaikus – mane ir du brolius. Kai pati sulaukiau tokio amžiaus, supratau, kaip sunku jai turėjo  būti anuomet. Nuoširdžiai padėkojau jai už tai, kad dėl manęs ir mano brolių taip aukojosi. Neseniai mama pasakė, kad tuos žodžius labai vertina, dažnai prisimena ir kad jie kaskart praskaidrina jai dieną.“

16. Kaip dėkingumo žodžiai gali kitus sustiprinti? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁶ Bendratikiams. Išreikšdami dėkingumą savo broliams ir sesėms, pakeliame jiems dvasią. Vienoje bendruomenėje 28-erių metų vyresnysis vardu Chorchė sunkiai susirgo. Ištisą mėnesį jo nebuvo Karalystės salėje. Sveikatai šiek tiek pasitaisius jis vėl pradėjo lankyti sueigas, bet sakyti kalbų nebepajėgė. Brolis prisimena: „Jaučiausi niekam vertas, nes buvau ligotas, silpnas ir nebegalėjau bendruomenėje imtis atsakingų užduočių. Kartą po sueigos vienas brolis man pasakė: „Noriu padėkoti už tai, kad mūsų šeimai rodei puikų pavyzdį. Nė neįsivaizduoji, kaip tavo kalbos pastaraisiais metais mums patikdavo! Jos labai stiprino mūsų tikėjimą.“ Aš taip susijaudinau, kad akys pritvino ašarų. Jo žodžiai buvo kaip tik tai, ko man reikėjo.“

17. Koks yra vienas būdas, pasak Kolosiečiams 3:15, atsidėkoti Jehovai už jo dosnumą?

¹⁷ Mūsų dosniajam Dievui. Jehova tiekia mums apsčiai dvasinio maisto. Kiek naudingų pamokymų girdime per sueigas, randame leidiniuose ir mūsų svetainėse! Argi nėra buvę taip, kad, klausydamasis kokios kalbos, skaitydamas tą ar kitą straipsnį arba žiūrėdamas mūsų internetinės televizijos laidą, pagalvojai: „Tai būtent man“? Kaip gali atsidėkoti Jehovai? (Perskaityk Kolosiečiams 3:15.) Viena, tai maldoje visada tarti „ačiū“ už šias puikias dovanas (Jok 1:17).

18. Kaip galime rodyti dėkingumą už tai, kad turime Karalystės salę?

¹⁸ Dėkingumą Jehovai rodome ir tada, kai jo garbinimo vietoje palaikome švarą ir tvarką. Savo Karalystės salę reguliariai valome, prižiūrime, taip pat saugome ir atsakingai naudojame čia esančius elektroninius įrenginius. Jei tinkamai rūpinsimės sale, ilgiau ja naudosimės ir rečiau teks ją remontuoti.  Šitaip taupome lėšas, o tai leidžia statyti naujas Karalystės sales arba renovuoti esamas.

19. Ko mus pamoko vieno rajono prižiūrėtojo ir jo žmonos patirtis?

¹⁹ Tiems, kurie dėl mūsų daug darbuojasi. Mūsų padėkos žodžiai gali žmogų labai padrąsinti. Tada sunkumai, kuriuos patiria, jam gal nebeatrodys tokie nepakeliami. Tai pailiustruoja vieno rajono prižiūrėtojo ir jo žmonos patirtis. Sykį žiemą po ilgos tarnybos dienos jiedu grįžo namo labai pavargę. Buvo taip šalta, kad sesė nuėjo miegoti nenusivilkusi palto. Rytmetį ji pasakė vyrui nebeturinti jėgų tęsti keliaujamojo darbo. Tą pačią dieną iš filialo atėjo jai adresuotas laiškas. Sesė šiltais žodžiais buvo giriama už savo tarnystę ir ištvermę. Laiške dar buvo paminėta, kad broliai gerai žino, kaip nelengva jai kas savaitę keltis vis kitur. Vyras sako: „Tas pagyrimas ją taip sujaudino, kad ji niekada daugiau nebesakė norinti nutraukti šį darbą. Tiesą sakant, net mane padrąsindavo nepasiduoti, kai norėdavau šią tarnybą baigti.“ Pora lankė bendruomenes beveik 40 metų.

20. Ką turime daryti kasdien ir kodėl?

²⁰ Dėkingumą rodykime kasdien. Mūsų nuoširdus žodis ar geradarystė gal padės žmogui ištverti dar vieną dieną šiame nedėkingame pasaulyje. Be to, rodydami dėkingumą stipriname tarpusavio draugystę, kuri galės tęstis per visus amžius. Svarbiausia, būdami dėkingi sekame savo dosnaus ir dėkingo dangiškojo Tėvo, Jehovos, pavyzdžiu.