1, 2. a) Kaip Jehova palaikė ryšį su žmonėmis praeityje ir kaip mums kalba šiais laikais? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

JEHOVA labai nori palaikyti ryšį su žmonėmis. Praeityje savo mintis jis apreikšdavo per pranašus, angelus ir savo Sūnų, Kristų Jėzų (Am 3:7; Gal 3:19; Apr 1:1). Šiandien jis mums kalba per Bibliją. Dievas ją davė, kad suprastume, kaip jis mąsto ir kaip įgyvendina savo sumanymus.

² Įsidėmėtina, kad Jėzui būnant žemėje Jehova pats tris kartus prabilo iš dangaus. Dabar aptarkime, ką jis sakė, ką svarbaus iš tų žodžių suprantame ir kodėl verta į juos įsiklausyti.

3. a) Ką, remiantis Morkaus 1:9–11, Jehova pasakė Jėzui pasikrikštijus? b) Ką svarbaus iš tų žodžių suprantame?

³ Perskaityk Morkaus 1:9–11. Čia aprašytas pirmasis atvejis, kai Dievas prabilo iš dangaus. Jėzui pasikrikštijus, Jehova tarė: „Tu esi mano mylimasis Sūnus. Tavimi aš džiaugiuosi.“ Šilti Tėvo žodžiai, bylojantys apie jo meilę ir pasitikėjimą, be abejo, palietė Jėzui širdį. Iš šių žodžių suprantame tris svarbius dalykus apie Jėzų. Pirma, jis yra Dievo Sūnus. Antra, Jehova savo Sūnų myli. Ir trečia, savo Sūnumi Jehova džiaugiasi. Aptarkime tuos tris dalykus išsamiau.

4. Kodėl Jehova Jėzui per krikštą pasakė „tu esi mano mylimasis Sūnus“?

 ⁴ „Tu esi mano mylimasis Sūnus.“ Prieš ateidamas į žemę, Jėzus gyveno danguje ir buvo vienas iš Dievo sūnų. Per krikštą gavęs šventąją dvasią, jis tapo Jehovos pateptuoju Sūnumi. Šis patepimas rodo, kad Jėzus įgijo viltį sugrįžti pas Tėvą į dangų ir ateityje būti paskirtas Karaliumi ir Vyriausiuoju Kunigu (Lk 1:31–33; Hbr 1:8, 9; 2:17). Taigi Jehovos žodžiai „tu esi mano mylimasis Sūnus“ turi iš tiesų didelę reikšmę (Lk 3:22).

5. Kaip, sekdami Jehova, galime rodyti kitiems meilę?

⁵ „Tu esi mano mylimasis Sūnus.“ Šitaip Jehova išreiškė savo Sūnui meilę ir prielankumą (Jn 5:20). Sekdami jo pavyzdžiu, nepraleidžiame progos tarti kitiems gerą žodį. Juk ir patys jaučiamės pakylėti, kai artimas žmogus parodo mums meilę ir pelnytai pagiria. Meilės ir gero žodžio reikia bendruomenės broliams ir sesėms, taip pat šeimos nariams. Kitus pagirdami sustipriname jų tikėjimą ir ryžtą ištikimai tarnauti Jehovai. Pagyrimas būtinas ir vaikams. Jeigu tėvai nestokoja meilės ir nepamiršta atžalų nuoširdžiai pagirti, šie jaučiasi įvertinti ir laimingi.

6. Kodėl neabejojame, kad Jėzus išpildys visus Dievo pažadus?

⁶ „Tavimi aš džiaugiuosi.“ Jehovai tikrai buvo dėl ko džiaugtis. Jis neabejojo, kad Jėzus ištikimai vykdys jo valią, savo Sūnumi pasitikėjo. Mes irgi galime būti visiškai tikri, kad Jėzus  išpildys visus iki vieno Dievo pažadus (2 Kor 1:20). Kai apmąstome, kaip Jėzus vykdė Jehovos valią, jaučiame dar stipresnę paskatą iš jo mokytis ir sekti jo pavyzdžiu. Kaip Jehova pasitikėjo Jėzumi, taip pasitiki ir mumis – neabejoja, kad eisime jo Sūnaus pėdomis (1 Pt 2:21).

7. a) Kada dar, kaip rašoma Mato 17:1–5, Jehova prabilo iš dangaus? b) Ką jis pasakė?

⁷ Perskaityk Mato 17:1–5. Antrą kartą Jehova prabilo iš dangaus per Jėzaus atsimainymą. Jėzus tąsyk buvo pasikvietęs Petrą, Jokūbą ir Joną ant aukšto kalno. Ten apaštalai išvydo kai ką įspūdingo. Jėzaus veidas skaisčiai sušvito, drabužiai ėmė žvilgėti. Šalia jo atsirado du vyrai, panašūs į Mozę ir Eliją, ir kalbėjosi su Jėzumi apie artėjančią jo mirtį ir prikėlimą. Nors apaštalai iš pradžių buvo užsnūdę, ėmus dėtis tokiems dalykams miegai kaipmat išsilakstė (Lk 9:29–32). Tada visus apdengė šviesus debesis ir iš to debesies nuskambėjo paties Dievo balsas. Jehova savo meilę Sūnui išreiškė panašiai kaip ir anuomet per jo krikštą. Dievas tarė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš džiaugiuosi.“ Tik šįkart pridūrė: „Klausykite jo.“

8. Kokį poveikį Jėzaus atsimainymas padarė jam pačiam ir mokiniams?

⁸ Šis įvykis leido akies krašteliu pamatyti, koks šlovingas ir galingas Jėzus bus ateityje, kai taps Dievo Karalystės Karaliumi. Žinodamas, kad netrukus turės daug iškentėti ir numirti, Kristus, be abejonės, buvo labai pastiprintas. Jo atsimainymas sustiprino ir mokinių tikėjimą: jų irgi laukė dideli išbandymai ir ne vieneri metai sunkaus darbo. Net praėjus maždaug trims dešimtmečiams, tas reginys vis dar buvo gyvas Petro atmintyje, ir apie jį apaštalas rašė savo bendratikiams (2 Pt 1:16–18).

9. Kokių pamokymų Jėzus davė savo mokiniams?

⁹ „Klausykite jo.“ Akivaizdu: Jehova nori, kad laikytumės visko, ką jo Sūnus prisakė. Būdamas žemėje Jėzus kalbėjo apie daugelį svarbių dalykų. Pavyzdžiui, jis su meile mokė savo sekėjus, kaip skelbti gerąją naujieną, nuolat primindavo, kad būtina budėti (Mt 24:42; 28:19, 20). Taip pat jis ragino mokinius iš visų jėgų stengtis įeiti pro siaurąsias duris ir nepasiduoti, kad ir kaip sunku būtų (Lk 13:24). Dar Jėzus pabrėžė, kaip svarbu vieniems kitus mylėti, būti vieningiems ir laikytis jo įsakymų (Jn 15:10, 12, 13). Kokie geri pamokymai! Šiandien jie tokie pat aktualūs kaip ir anuomet.

10, 11. Iš ko matysis, kad klausome Jėzaus?

¹⁰ Jėzus sakė: „Kiekvienas, kuriam tiesa svarbi, klauso mano balso“ (Jn 18:37). Jėzaus balso klausome, jei esame vieni kitiems pakantūs ir mielai atleidžiame (Lk 17:3, 4; Kol 3:13). Mūsų klusnumas Jėzui matysis ir iš to, kad uoliai skelbiame gerąją naujieną „tiek palankiu, tiek sunkiu metu“ (2 Tim 4:2).

¹¹ Jėzus dar kalbėjo: „Manosios avys klauso mano balso“ (Jn 10:27). Kristaus sekėjai ne vien žino, ką jis yra pasakęs, bet ir jo žodžių laikosi. Jie nesileidžia  užvaldomi nerimo dėl visokių gyvenimo rūpesčių (Lk 21:34). Visų svarbiausia jiems yra paklusti Jėzaus priesakams – net ir tuomet, kai tai yra labai nelengva. Daug mūsų bendratikių patiria didelių išmėginimų: yra persekiojami dėl savo tikėjimo, skursta, kenčia nuo stichinių nelaimių. Bet jie lieka ištikimi Jehovai. Tokius žmones Jėzus patikina: „Kas pripažįsta mano įsakymus ir jų laikosi, tas mane myli. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas“ (Jn 14:21).

12. Kaip dar galime parodyti klusnumą Jėzui?

¹² Klusnumą Jėzui galime parodyti ir bendradarbiaudami su tais, kuriuos jis paskyrė prižiūrėti krikščionių bendruomenę (Hbr 13:7, 17). Pastaraisiais metais mūsų organizacijoje įvyko daug pokyčių: ėmėme taikyti naujus evangelizacijos metodus ir tarnyboje naudotis naujomis priemonėmis, taip pat pasikeitė šiokiadienio sueigos programa, Karalystės salių statybos, renovavimo ir priežiūros tvarka. Broliai, kuriems organizacijoje pavestos atsakingos pareigos, mumis nuoširdžiai rūpinasi, viską daro mūsų labui, pačiu laiku duoda reikalingų nurodymų. Už tai esame jiems labai dėkingi. Neabejokime, kad Jehova laimins mūsų pastangas paklusti tų brolių vadovavimui.

13. Kodėl verta klausyti Jėzaus?

¹³ Klausyti Jėzaus žodžių išties verta. Savo mokiniams jis pažadėjo: „Jūs rasite sau atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mt 11:28–30). Dievo Žodyje užrašyti keturių evangelistų pasakojimai apie Jėzaus gyvenimą ir tarnybą mus atgaivina, sustiprina, paprotina (Ps 19:7; 23:3). Pasak paties Jėzaus, „laimingi tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“ (Lk 11:28).

14, 15. a) Kokiomis aplinkybėmis Jehova prabilo iš dangaus trečią kartą, kaip rašoma Jono 12:27, 28? b) Kodėl galime sakyti, kad Jehovos žodžiai Jėzų paguodė ir pastiprino?

¹⁴ Perskaityk Jono 12:27, 28. Evangelijoje pagal Joną aprašytas trečias atvejis, kai Jehova prabilo iš dangaus.  Likus kelioms dienoms iki mirties Jėzus atkeliavo į Jeruzalę švęsti savo paskutinės Paschos. Jis sakė: „Mano siela sunerimusi.“ Tada Jehovą meldė: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ Dievas iš dangaus jam atsakė: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu.“

¹⁵ Tuo metu Jėzų slėgė didžiulė įtampa ir atsakomybės našta: jis žinojo, kad netrukus bus negailestingai nuplaktas, pasmerktas žiauriai mirčiai ir kad per visas tas kančias turės likti ištikimas Jehovai (Mato 26:38). Užvis svarbiau jam buvo pašlovinti savo Tėvo vardą. Apkaltintas piktžodžiavimu prieš Dievą, Jėzus nerimavo, kad mirdamas kaip piktžodžiautojas užtrauks Jehovai negarbę. Todėl tai, ką Jehova tąsyk pasakė, Jėzų turėjo nuraminti, paguosti ir įkvėpti jėgų pakelti būsimus išbandymus. Jis galėjo būti visiškai tikras, kad Jehovos vardas bus pašlovintas. Tą dieną Jėzus, matyt, buvo vienintelis supratęs iš dangaus nuskambėjusius žodžius. Bet Jehova pasirūpino, kad jie būtų užrašyti ir kad šiandien juos suprastume mes visi (Jn 12:29, 30).

16. Dėl ko kartais nerimaujame?

¹⁶ Mes, kaip Jėzus, galbūt irgi patiriame neteisybę. Priešininkai neretai kaltina mus nebūtais dalykais, skleidžia  apie mus visokias išgalvotas istorijas. Labai nenorime, kad tokios melagystės juodintų Jehovos vardą ir jo organizaciją. Bet neturėtume dėl to pernelyg nerimauti. Dievo žodžiai, anuomet pasigirdę iš dangaus, mus nuramina ir suteikia paguodos. Kaip sakoma Biblijoje, „Dievo ramybė, viršijanti žmogaus supratimą“, per Kristų Jėzų saugo mūsų širdį ir protą (Fil 4:6, 7). Neabejokime, Jehova būtinai pašlovins savo vardą. Valdant Dievo Karalystei bus atitaisyta visa žala, kurią jo ištikimiems tarnams padarė Šėtonas ir šis nedoras pasaulis (Ps 94:22, 23; Iz 65:17).

17. Kaip šiandien pildosi žodžiai iš Izaijo 30:21?

¹⁷ Jehova mums kalba ir šiandien. (Perskaityk Izaijo 30:21.) Tiesa, negirdime jo balso iš dangaus. Jo žodžiai surašyti Biblijoje – knygoje, kurioje randame daug vertingų pamokymų. Be to, Jehovos dvasios padedamas, „ištikimas prievaizdas“ nuolat tiekia mums apsčiai dvasinio maisto (Lk 12:42). Mūsų tikėjimą stiprina įvairūs spaudiniai, straipsniai interneto svetainėje, filmai, garso įrašai ir kita.

18. Kodėl verta apmąstyti Jehovos žodžius?

¹⁸ Mūsų atmintyje visada teišlieka žodžiai, kuriuos Jehova iš dangaus pasakė savo Sūnui. Tai, ką Dievas kalba mums per Bibliją, tesustiprina mūsų tikėjimą, kad viskas yra jo rankose ir kad galiausiai jis atitaisys Šėtono ir jo valdomo pasaulio padarytą žalą. Visada būkime pasiryžę atidžiai klausyti Jehovos balso. Jei taip darysime, pakelsime visus sunkumus tiek dabar, tiek ateityje. Biblijoje rašoma: „Jums reikia ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta“ (Hbr 10:36).