1. Koks šiandien yra daugelio žmonių požiūris į darbą?

KOKS požiūris į darbą vyrauja ten, kur gyveni? Kai kuriose šalyse žmonės šiandien dirba kaip niekad daug. Jie tiek užsiėmę, kad neberanda laiko nei pailsėti, nei pabūti su šeima, nei pamąstyti apie gyvenimo prasmę (Mok 2:23). Bet yra ir tokių, kurie dirbti nemėgsta ir ieško dingsčių nuo darbo išsisukti (Pat 26:13, 14).

2, 3. Iš ko suprantame, kad Jehovai ir Jėzui patinka darbuotis?

² Taigi vieni žmonės dirba per daug, kiti apskritai darbo kratosi. O ką šiuo atžvilgiu būtų galima pasakyti apie Jehovą ir Jėzų? Jehovai, be abejo, patinka darbuotis. Jėzus sakė: „Mano Tėvas darbuojasi iki šiolei, darbuojuosi ir aš“ (Jn 5:17). Tik pagalvokime, kiek daug Jehova padarė – sukūrė visas dvasines esybes ir neaprėpiamą visatą. Mūsų gražioji planeta – irgi jo rankų darbas. Ne veltui psalmininkas rašė: „Kiek daug tavų darbų, Jehova! Visus juos išmintingai padarei. Žemėj pilna tavo kūrinių“ (Ps 104:24).

³ Kai Tėvas „ruošė dangų“, šalia kaip tikras meistras darbavosi jo Sūnus (Pat 8:27–31). Tėvo pavestą darbą Jėzus su visu stropumu dirbo ir po daugelio amžių atėjęs į žemę. Kaip rašoma Biblijoje, tas darbas jam buvo tarsi maistas. Visa, ką Jėzus darė, aiškiai liudijo, kad jį atsiuntė Dievas (Jn 4:34; 5:36; 14:10).

4. Kokios išvados neturėtume daryti? Prašom paaiškinti.

 ⁴ Jeigu Jehova ir Jėzus tiek daug darbuojasi, ar tai reiškia, kad ir mes turėtume dirbti be atvangos? Daryti tokią išvadą nebūtų teisinga. Jehova niekada nepavargsta ir atgauti jėgų jam nereikia. O kaip tada suprasti Biblijos žodžius, kad sukūręs dangų ir žemę Jehova ilsėjosi? (Iš 31:17) Jis, galima sakyti, padarė pertrauką ir gėrėjosi savo kūryba. Laiko poilsiui skirdavo ir Jėzus. Nors žemėje darbavosi negailėdamas savęs, jis rasdavo laiko atsikvėpti ir pasisvečiuoti pas draugus (Mt 14:13; Lk 7:34).

5. Ką daugeliui būna nelengva suderinti?

⁵ Biblija ragina Dievo tarnus būti darbščius, netinginiauti (Pat 15:19). Dirbti, pavyzdžiui, turime, kad išlaikytume šeimą. Be to, visiems Kristaus mokiniams patikėtas evangelizacijos darbas. Tačiau reikia ir pailsėti. Tiesa, suderinti darbą, evangelizacijos tarnybą ir poilsį ne visada lengva. Kaip žinoti, kiek laiko derėtų skirti kokiai nors veiklai, o kiek poilsiui?

6. Ką apie Jėzaus požiūrį į darbą ir poilsį suprantame iš to, kas rašoma Morkaus 6:30–34?

⁶ Labai svarbu, kad mūsų požiūris į darbą būtų teisingas. Dievas įkvėpė karalių Saliamoną parašyti: „Viskam yra metas, laikas kiekvienam dalykui.“ Saliamonas paminėjo metą sodinti, statyti, verkti, juoktis, šokti (Mok 3:1–8). Kaip matome, žmogaus gyvenime darbas ir poilsis eina greta vienas kito. Jėzus turėjo teisingą požiūrį į šiuos du dalykus. Kodėl galima taip sakyti? Sykį, kai apaštalai grįžo iš evangelizacijos kelionės, Jėzus matė, kad jiems reikia poilsio. Žmonėms vis ateinant ir išeinant, apaštalai „neturėjo laiko nė pavalgyti“, tad Jėzus paragino: „Eime vieni į nuošalią vietą truputį pailsėti.“ (Perskaityk Morkaus 6:30–34.) Nors jis su savo mokiniais negalėjo ilsėtis, kada panorėjęs, tąsyk suprato, kad visiems būtina atsikvėpti.

7. Kodėl verta pasigilinti į nuostatus dėl šabo?

⁷ Mums visiems kartais reikia atitrūkti nuo kasdienių darbų, atgauti jėgas. Ne be reikalo senovėje Dievas savo tautai buvo liepęs kas savaitę švęsti šabą. Nors Mozės Įstatymui nesame pavaldūs, į nuostatus dėl šabo verta pasigilinti. Tai padės įvertinti, ar mūsų požiūris į darbą ir poilsį yra teisingas.

8. Kam, remiantis Išėjimo 31:12–15, buvo skirta šabo diena?

⁸ Biblijoje rašoma, kad po šešių kūrimo dienų Dievas žemėje nieko daugiau nebekūrė (Pr 2:2). Tačiau Jehovai patinka darbuotis. Jis turi daug kitokio darbo ir „darbuojasi iki šiolei“ (Jn 5:17). Kadangi Jehova pats šešias dienas dirbo, o septintąją ilsėjosi, panašiai liepė daryti ir izraelitams. Septintą savaitės dieną jie nedirbo ir šventė šabą. Jehova pasakė, kad šabas yra jo sandoros su Izraeliu ženklas, ir pridūrė: „Šešias dienas galite dirbti, tačiau septintoji bus šabas, visiškas poilsis. Ši diena Jehovai šventa.“ (Perskaityk Išėjimo 31:12–15.) Draudimas dirbti galiojo visiems, įskaitant vaikus ir vergus; ilsėtis turėjo net gyvuliai (Iš 20:10).  Žmonės tą dieną galėjo skirti savo pačių ir šeimos dvasingumui stiprinti.

9. Koks buvo kai kurių požiūris į šabą Jėzaus laikais?

⁹ Šabo diena Dievo tautai turėjo teikti atgaivą. Deja, Jėzaus laikais religiniai vadovai buvo prigalvoję griežtų taisyklių, kas per šabą leistina, o kas ne. Jie tvirtino, kad šabo dieną skinti varpas ar gydyti ligonį yra šiurkštus įstatymo pažeidimas (Mk 2:23–27; 3:2–5). Dievas, žinoma, nebūtų to draudęs, ir Jėzus savo klausytojams aiškiai davė tai suprasti.

10. Ko, remiantis Mato 12:9–12, Jėzus mokė apie šabą?

¹⁰ Jėzus ir jo mokiniai per šabą ilsėjosi, nes buvo pavaldūs Mozės Įstatymui. * Tačiau Jėzus mokė ir savo darbais parodė, kad šabo laikytis reikia protingai ir kad tą dieną padaryti ką nors gera ar žmogui pagelbėti nėra nusižengimas. Jis tiesiai pasakė: „Daryti gera per šabą leistina.“ (Perskaityk Mato 12:9–12.) Taigi, Dievo Sūnus nemanė, kad geradarystė ar pagalba artimui yra šabo įstatymo pažeidimas. Jis gerai suprato, dėl ko tas įstatymas izraelitams duotas: per šabą jiems buvo liepta ilsėtis nuo kasdienių darbų, kad galėtų garbinti Dievą. Šeima, kurioje Jėzus augo, šabo dieną būtent tą ir darė – užsiėmė dvasine veikla. Iš kur tai  žinome? Biblijoje sakoma: „Jėzus atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Kaip buvo pratęs daryti šabo dieną, jis nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti“ (Lk 4:15–19).

11. Kokį pavyzdį Jėzui parodė Juozapas?

¹¹ Mokydamas Jėzų dailidės amato, Juozapas, be abejo, padėjo jam suprasti, koks yra Dievo požiūris į darbą (Mt 13:55, 56). Jėzus matė, kaip Juozapas ištisas dienas sunkiai dirba, kad išlaikytų gausią šeimą. Savo mokiniams vėliau jis sakė: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“ (Lk 10:7). Taip, Jėzus žinojo, ką reiškia sunkiai dirbti.

12. Ką apie Pauliaus požiūrį į darbą suprantame iš pastraipoje nurodytų Biblijos eilučių?

¹² Sunkiai dirbti teko ir apaštalui Pauliui. Aišku, svarbiausias apaštalo darbas buvo skelbti apie Jėzų ir skleisti jo mokymus, bet reikėjo ir užsidirbti pragyvenimui. Laiške tesalonikiečiams Paulius rašė, kad „dieną ir naktį“ plūkėsi ir vargo, nenorėdamas niekam tapti „brangiai atsieinančia našta“ (2 Tes 3:8; Apd 20:34, 35). Čia apaštalas tikriausiai turėjo omenyje palapinių dirbimą, nes tuo metu buvo apsistojęs Korinte pas Akvilą su Priscile ir kartu su jais užsiėmė tuo amatu. O kaip suprasti, kad Paulius plūkėsi „dieną ir naktį“? Tai nereiškia, kad jis darbavosi be atvangos. Nuo darbo jis atsitraukdavo, pavyzdžiui, per šabą. Tą dieną apaštalas skelbdavo gerąją naujieną žydams, mat jie irgi per šabą nedirbo (Apd 13:14–16, 42–44; 16:13; 18:1–4).

13. Ko galime pasimokyti iš apaštalo Pauliaus?

¹³ Apaštalas Paulius paliko mums sektiną pavyzdį. Nors turėjo rūpintis pragyvenimu, „švento darbo“ skelbti Dievo gerąją naujieną jis neapleido (Rom 15:16; 2 Kor 11:23). Pasak paties apaštalo, kartu su Akvilu ir Priscile jis dirbo „Kristaus Jėzaus pavestą darbą“ (Rom 16:3). Uoliai skelbti gerąją naujieną Paulius skatino ir kitus (Rom 12:11). Korintiečius jis net ragino būti „pertekusius Viešpaties darbo“ (1 Kor 15:58; 2 Kor 9:8). Jehova įkvėpė apaštalą užrašyti tokį principą: „Kas nenori dirbti, tenevalgo“ (2 Tes 3:10).

14. Kaip reikėtų suprasti Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 14:12?

¹⁴ Jėzus išpranašavo, kad jo sekėjai darys darbus, didesnius už jo. (Perskaityk Jono 14:12.) Ar jis norėjo pasakyti, kad gebėsime daryti stebuklus? Ne. Tie žodžiai veikiau reiškia, kad Jėzaus sekėjai evangelizacijos ir jo mokinių ruošimo darbą dirbs didesnėje teritorijoje, gerąja naujiena pasidalys su kur kas daugiau žmonių ir šia veikla užsiims ilgesnį laikotarpį negu jis. Išties, evangelizacijos ir Kristaus mokinių ruošimo darbas dabar, paskutinėmis dienomis, yra pats svarbiausias.

15. Apie ką vertėtų pagalvoti ir kodėl?

¹⁵ Pamąstyk, kokia yra tavo kaip darbuotojo reputacija. Ar bendradarbiai pasakytų, kad esi stropus? Ar darbą atlieki laiku ir kokybiškai? Jei taip, darbdavys, ko gero, tavimi pasitikės. Taip pat kolegos mieliau klausysis, kai skelbsi jiems gerąją naujieną. O kaip su evangelizacijos ir Kristaus mokinių  ruošimo darbu? Ar esi uolus? Ar iš anksto apgalvoji, kaip užkalbinsi žmogų tarnyboje? Ar nedelsdamas aplankai tuos, kurie susidomėjo? Ar stengiesi išbandyti visus evangelizacijos metodus? Jei taip, tarnyba tikriausiai teiks tau pasitenkinimą.

16. Kokią vietą poilsiui skyrė Jėzus su apaštalais ir kokią skiria daugelis šiandien?

¹⁶ Jėzus su savo mokiniais skirdavo laiko truputį pailsėti. O ką galima pasakyti apie daugelį jo amžininkų ir apie daugelį žmonių, gyvenančių šiais laikais? Jie panašūs į turtuolį iš vieno Jėzaus palyginimo. Tasai sakė: „Galiu ilsėtis, valgyti, gerti ir linksmintis“ (Lk 12:19; 2 Tim 3:4). Turtuolio širdis geidė vien ilsėtis ir pramogauti. O Jėzui su apaštalais malonumai gyvenime nebuvo svarbiausi.

17. Kam mes naudojame laisvalaikį?

¹⁷ Jėzaus pavyzdžiu mes sekame, jei laisvalaikiu ne vien ilsimės, bet ir skelbiame gerąją naujieną, lankome bendruomenės sueigas. Ruošti Kristaus mokinius ir lankyti sueigas, kaip suprantame, yra labai svarbu, todėl darome viską, kad tie šventi dalykai neliktų nuošaly (Hbr 10:24, 25). Net ir atostogaudami savo dvasinės veiklos įpročių neapleidžiame – kad ir kur būtume, lankome sueigas ir ieškome progų pasikalbėti su kuo nors apie Bibliją (2 Tim 4:2).

18. Kodėl galima sakyti, kad mūsų Karalius yra supratingas?

¹⁸ Labai džiaugiamės, kad mūsų Karalius Jėzus Kristus yra supratingas ir padeda ugdytis teisingą požiūrį į darbą ir poilsį (Hbr 4:15). Jis žino, kad mums reikia ir užsidirbti pragyvenimui, ir pailsėti. Taip pat žino, kad jėgas atgausime dalyvaudami Kristaus mokinių ruošimo darbe. Kitame straipsnyje pakalbėsime apie tai, ką Jėzus padarė, kad galėtume išsivaduoti iš slegiančios vergystės.