1, 2. Koks pavyzdys padeda suprasti, kad žmogus gali pasikeisti į gera?

TONIS augo be tėvo. Mokslai vidurinėje jam nerūpėjo ir jaunuolis svarstė, gal išvis juos mesti. Savaitgalius Tonis dažniausiai leisdavo kino salėje arba su draugais. Jis nebuvo koks mušeika ar narkomanas. Tiesiog gyvenime neturėjo jokio tikslo. Taip pat abejojo, ar egzistuoja Dievas. Vieną dieną jis sutiko Jehovos liudytojų porą. Jis papasakojo jiems savo abejones, uždavė įvairių klausimų. Liudytojai davė Toniui dvi brošiūras: Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai ir Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo?

² Aplankę Tonį antrą kartą, sutuoktiniai pastebėjo, kad brošiūros gerokai apglamžytos, užlankstytais kampais, mat Tonis jas ne sykį skaitė ir atidžiai tyrinėjo. Tonio nuomonė apie Kūrėją buvo pasikeitusi. Jis pasakė: „Dabar suprantu, kad Dievas turi egzistuoti.“ Jaunuolis sutiko studijuoti Bibliją ir pamažu ėmė keisti savo požiūrį į gyvenimą. Iš prasto moksleivio jis greitai tapo vienu geriausių mokykloje. Tokie pokyčiai nustebino ir mokyklos direktorių. Žinodamas apie Tonio naująjį tikėjimą, jis paklausė: „Tavo požiūris labai pasikeitė, o ir pažymiai gerokai pasitaisė – ar tai dėl to, kad bendrauji su Jehovos  liudytojais?“ Tonis atsakė „taip“ ir pasinaudojo proga direktoriui paliudyti. Vaikinas sėkmingai baigė vidurinę ir šiandien tarnauja reguliariuoju pionieriumi ir bendruomenės patarnautoju. Ir koks Tonis laimingas turėdamas nuostabų Tėvą, Jehovą! (Ps 68:6 [68:5, Brb])

3. Ką jaunuoliams pataria Jehova?

³ Iš Tonio pavyzdžio akivaizdu, kad jūs, jaunuoliai, Jehovai labai rūpite. Jis nori, kad jūsų gyvenimas būtų laimingas. Todėl savo Žodyje jis pataria: „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis“ (Mok 12:1). Aišku, šiame pasaulyje tai ne visada lengva. Bet tikrai įmanoma. Dievo padedami jūs galite prasmingai nugyventi tiek jaunystės metus, tiek ir visą likusį gyvenimą. Pažiūrėkime, ko šiuo klausimu galime pasimokyti iš to, kaip izraelitai užėmė Pažadėtąją žemę ir kaip Dovydas įveikė Galijotą.

4, 5. Ko pasimokome iš to, kaip izraelitai užėmė Pažadėtąją žemę ir kaip Dovydas įveikė Galijotą? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁴ Prisiminkime, ką Jehova paliepė izraelitams, kai jie artinosi prie Pažadėtosios žemės. Gal lavinti kovos įgūdžius ir mokytis kariauti? Ne (Įst 28:1, 2). Jis ragino tautą paklusti jo įsakymams ir visiškai juo pasitikėti (Joz 1:7–9). Žmogišku požiūriu tai galbūt atrodė nelogiška. Bet žinome, kad prieš Kanaano gyventojus kovojo pats Jehova ir dovanojo savo tautai pergalę po pergalės (Joz 24:11–13). Taigi klusnumas Jehovai tuomet buvo išties svarbiau už gebėjimą naudotis ginklu. Aišku, kad Dievui paklustume, mums reikia tikėjimo, bet jeigu Jehova tikime, viskas visada išeina į gera. Tai – nekintama tiesa.

⁵ Dabar kitas epizodas iš Dievo tautos istorijos. Galijotas buvo beveik trijų metrų ūgio galiūnas, gerai ginkluotas karys (1 Sam 17:4–7). Prieš jį stovėjo Dovydas. Visa, ką šis turėjo, buvo svaidyklė ir tvirtas tikėjimas savo Dievu Jehova. Tiems, kas tokio tikėjimo neturėjo, Dovydas, matyt, atrodė visiškas kvailys. Bet kaip jie klydo! Kvailio vietoje tąsyk liko milžinas Galijotas (1 Sam 17:48–51).

6. Apie ką dabar pakalbėsime?

⁶ Ankstesniame straipsnyje aptarėme, ką turėtume daryti, kad būtume iš tiesų laimingi: sotintis dvasiniu maistu, draugauti su tais, kurie myli Jehovą, užsibrėžti prasmingus tikslus ir vertinti Dievo teikiamą laisvę. Dabar pakalbėkime apie šiuos keturis dalykus plačiau, remdamiesi tuo, kas rašoma 16-oje psalmėje.

7. a) Kaip apibūdintum dvasingą žmogų? b) Apie kokią „dalį“ Dovydas kalbėjo ir kaip jis jautėsi ją turėdamas?

⁷ Dvasingas žmogus tiki Dievu ir stengiasi turėti tokį kaip jo požiūrį. Jis nori, kad Dievas jam vadovautų, ir yra pasiryžęs tam vadovavimui paklusti (1 Kor 2:12, 13). Geras pavyzdys buvo Dovydas. Savo psalmėje jis rašė: „Viešpatie, tu man skirtoji dalis ir mano taurė“ (Ps 16:5). Toji „dalis“ – tai artimas Dovydo ryšys su Jehova, pas kurį jis ieškojo užuovėjos (Ps 16:1). Kaip jis jautėsi turėdamas tokią „dalį“? „Džiūgauja visa mano gyvastis“, – giedojo jis. Draugystė su Jehova Dovydui teikė užvis daugiausia džiaugsmo. (Perskaityk Psalmyno 16:9, 11.)

8. Ką gali daryti, kad tavo gyvenimas būtų laimingas ir prasmingas?

⁸ Toks džiaugsmas, kokį patyrė Dovydas, nepasiekiamas tiems, kas susitelkia  į turtą ir malonumus (1 Tim 6:9, 10). Vienas brolis iš Kanados sako: „Tikrą laimę teikia ne tai, ką iš gyvenimo gauname, o tai, ką patys duodame visų gerų dovanų Davėjui – Jehovai“ (Jok 1:17). Taigi tavo gyvenimas bus prasmingas ir kupinas pasitenkinimo, jeigu stiprinsi pasitikėjimą Dievu ir jam tarnausi. O ką galėtum daryti, kad tavo pasitikėjimas Jehova augtų? Būtina, taip sakant, praleisti su juo kuo daugiau laiko: skaityti jo Žodį, stebėti kūriniją, mąstyti apie jo asmenybę, pavyzdžiui, apie tai, kaip stipriai jis tave myli (Rom 1:20; 5:8).

9. Ką gali daryti, kad Dievo Žodis tave formuotų?

⁹ Savo meilę Jehova parodo ir tėviškai sudrausmindamas. Dovydas Dievo auklybą mielai priėmė. Jis rašė: „Šlovinsiu Jehovą, kuris pamokymų man teikia. Štai mano mintys net nakčia mane pataiso“ (Ps 16:7, NW). Jis stengėsi mąstyti Dievo mintimis ir leido joms keisti jį į gera. Jeigu ir tu taip darysi, tavo meilė Dievui ir troškimas jam paklusti augs. Be to, tapsi brandžiu krikščioniu. Sesė vardu Kristin sako: „Kai tyrinėju Bibliją ir apmąstau tai, ką perskaitau, atrodo, kad Jehova visa tai užrašė būtent man!“

10. Kokios žinios prieinamos dvasingam žmogui ir ką gera, pasak Izaijo 26:3, jos suteikia?

¹⁰ Verta dėmesio ir tai, kad dvasingam žmogui prieinamos ypatingos žinios ir įžvalga. Pavyzdžiui, jam ne paslaptis, kaip Jehova žiūri į dabartinę pasaulio santvarką ir kokią ateitį jai yra numatęs. Kodėl Dievas atskleidžia tokius dalykus? Nes nori, kad gerai suprastume, kas gyvenime svarbiausia, protingai apsispręstume ir nesibaimintume ateities. (Perskaityk Izaijo 26:3.) Džošua iš Jungtinių Valstijų sako: „Artimas ryšys su Jehova padeda nepamiršti, kas gyvenime iš tiesų svarbu, o kas – nelabai.“ Kokie teisingi žodžiai! Jei nusistatysi teisingus prioritetus, jausi, kad gyveni ne veltui.

11. Ką Dovydas rinkosi į draugus?

¹¹ Perskaityk Psalmyno 16:3. Dovydas gerai žinojo, kur galima rasti tikrų draugų. Didžiausias malonumas jam buvo bendrauti su tais, kurie myli Jehovą. Psalmėje tokie žmonės pavadinti „ištikimaisiais“, kituose vertimuose – „šventaisiais“. Tai reiškia, kad jie stengėsi gyventi dorai ir Dievo požiūriu buvo tyri. Panašiai apie savo draugus atsiliepė kitas psalmininkas: „Esu pagarbiai tavęs bijančiųjų bičiulis, visų tų, kurie laikosi tavo įsakų“ (Ps 119:63). Kaip jau minėjome aname straipsnyje, gerų draugų tu irgi rasi tarp tų, kas myli Jehovą ir jam paklūsta. Tokie žmonės gali būti paties įvairiausio amžiaus.

12. Kodėl Dovydas ir Jehonatanas buvo tokie geri draugai?

¹² Dovydas nemanė, kad gerų draugų ras tik tarp bendraamžių. Ar pameni vieną jam ypač brangų bičiulį, Jehonataną? Iš visų Biblijoje aprašytų draugysčių, jųdviejų yra viena gražiausių. Bet ar žinojai, kad Jehonatanas buvo maždaug 30 metų vyresnis už Dovydą? Kodėl juos jungė toks stiprus ryšys? Jie abu tvirtai tikėjo Jehova, vienas kitą gerbė ir vertino geras vienas kito savybes, pavyzdžiui, drąsą, kurios labai reikėjo kovojant su Dievo tautos priešais (1 Sam 13:3; 14:13; 17:48–50; 18:1).

13. Kaip galėtum išplėsti savo draugų ratą?

¹³ Kaip Dovydui ir Jehonatanui, mums irgi didžiausias malonumas draugauti su tais, kurie myli Jehovą ir rodo tikėjimą juo. Kira, jau ilgą laiką ištikimai tarnaujanti Dievui, sako: „Susidraugavau su įvairiausios kilmės ir kultūros žmonėmis iš viso pasaulio.“ Jeigu priimsi į draugų ratą  bendratikius iš visokių kraštų, dar aiškiau pamatysi, kaip Dievo Žodis ir šventoji dvasia mus suvienija.

14. a) Kas padės tau užsibrėžti prasmingus tikslus? b) Ką tavo bendratikiai sako apie dvasinių tikslų siekimą?

¹⁴ Perskaityk Psalmyno 16:8. Dovydui svarbiausia gyvenime buvo tarnauti Dievui. Tu irgi džiaugsiesi prasmingu gyvenimu, jei visų pirma stengsiesi vykdyti Jehovos valią ir užsibrėždamas siekius pagalvosi, ko jis iš tavęs tikisi. Brolis vardu Stivenas sako: „Kai nusistatau tikslą, jį pasiekiu ir apžvelgęs nueitą kelią matau, kokią pažangą padariau, apima geras jausmas.“ Iš Vokietijos kilęs jaunas brolis, dabar tarnaujantis kitoje šalyje, sako: „Senatvėje nenoriu apgailestauti, kad gyvenau vien dėl savęs.“ Turbūt sutinki su šiais bendratikių pasisakymais. Jei taip, savo gabumus ir įgūdžius panaudok Jehovos šlovei ir kitų labui (Gal 6:10). Užsibrėžk teokratinius tikslus ir prašyk Jehovą, kad padėtų tau juos pasiekti. Jis su malonumu į tokias maldas atsako (1 Jn 3:22; 5:14, 15).

15. Kokių tikslų galėtum užsibrėžti? (Žiūrėk rėmelį „ Keletas teokratinių tikslų“.)

¹⁵ O kokių konkrečių tikslų galėtum siekti? Gal norėtum savais žodžiais komentuoti per sueigas, gal tarnauti pionieriumi arba darbuotis Betelyje. Geras tikslas būtų išmokti užsienio kalbą ir skelbti gerąją naujieną kitakalbiams. Visalaike tarnyba užsiėmęs jaunuolis Barakas sako: „Kas rytą prabudęs žinau, kad Jehovos tarnybai atiduodu visas jėgas. Jokia kita veikla nesuteikia tiek daug laimės.“

16. Kaip Dovydas žiūrėjo į Jehovos įsakymus ir kodėl?

¹⁶ Perskaityk Psalmyno 16:2 (NW) *, 4. Kaip jau aptarėme praeitame straipsnyje, vadovaudamiesi teisingais Dievo principais mes tampame iš tikro laisvi. Išmokstame mylėti tai, kas gera, ir neapkęsti to, kas bloga (Am 5:15). Tokį požiūrį turėjo ir Dovydas. Jis sakė, kad Jehova yra jo gėris, kitaip sakant, šaltinis visko, kas  gera ir teisu. Jis, aišku, norėjo sekti Jehova ir pats elgtis dorai ir teisiai. Dovydas taip pat ugdėsi neapykantą tam, kas Dievo akyse bloga, pavyzdžiui, stabmeldystei. Stabmeldžiai atima iš Jehovos jam priklausančią garbę, be to, lenkdamiesi prieš bedvasį dievuką žemina savo pačių orumą (Iz 2:8, 9; Apr 4:11).

17, 18. a) Ką Dovydas sakė apie stabmeldžius? b) Kaip šiandieną žmonės „daugina savo skausmus“?

¹⁷ Biblijos laikais per stabmeldiškas apeigas dažnai būdavo begėdiškai ištvirkaujama (Oz 4:13, 14). Daugeliui tokios apeigos patikdavo, mat jie galėdavo nesivaržydami tenkinti kūniškus geismus. Tačiau laimės tai neatnešdavo. Dovydas sakė: „Kas skuba pas kitus dievus, tas daugina savo skausmus.“ O kiek vaikų per stabmeldiškus ritualus buvo nukankinta ir paaukota dievams! (Iz 57:5) Tokiu žiaurumu Jehova bjaurėte bjaurėjosi (Jer 7:31). Gyvendamas anais laikais tu, be abejonės, būtum džiaugęsis, kad tavo tėvai tvirtai tiki Jehova ir jam paklūsta.

¹⁸ Šiandien daugelis klaidamokslių religijų irgi nesmerkia lytinio amoralumo, netgi homoseksualizmo. Tačiau kaip Biblijos laikais, taip ir dabar tokia moralinė laisvė neduoda gerų rezultatų (1 Kor 6:18, 19). Kaip turbūt pastebėjai, žmonės tik „daugina savo skausmus“. Tad, jaunuoliai, klausykite savo dangiškojo Tėvo. Neabejokite, kad visi jo įsakymai yra jūsų pačių labui. Įsisąmoninkite, kad žala, kurios prisidarysite nesilaikydami Dievo normų, bus nepalyginti didesnė už tą trumpalaikį malonumą, kurį galbūt patirsite (Gal 6:8). Anksčiau minėtas Džošua sako: „Savo laisve galime naudotis kaip norime, bet jeigu ja piktnaudžiausime, tikrai nesijausime laimingi.“

19, 20. Ką gera patirs jaunuoliai, jei pasitikės Jehova ir jam paklus?

¹⁹ Jėzus savo mokiniams sakė: „Jei laikotės mano žodžio, iš tikro esate mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus išlaisvins“ (Jn 8:31, 32). Tiesa, apie kurią Jėzus kalbėjo, išlaisvina iš klaidingos religijos, visokių nepagrįstų tradicijų ir prietarų, į kuriuos žmonės įsipainioja neturėdami aiškių žinių. Bet Jėzaus žadėta laisvė tuo neapsiriboja. Kaip minėjome praeitame straipsnyje, galiausiai mūsų laukia „šlovinga Dievo vaikų laisvė“ (Rom 8:21). Jos paragauti tu gali jau dabar – tik turi laikytis Jėzaus mokymų. Jeigu jų laikysiesi, iš savo patirties įsitikinsi, kad žinai tiesą.

²⁰ Jaunuoliai, branginkite Dievo jums duotą laisvę. Naudokitės ja protingai ir pasidėkite gerą pamatą ateičiai. Vienas jaunas brolis sakė: „Jei savo laisve išmoksi naudotis jaunystėje, vėliau bus lengviau apsispręsti labai rimtais klausimais, pavyzdžiui, kokį darbą rinktis, kurti šeimą ar dar kurį laiką palaukti.“

21. Ką turi daryti, kad liktum kelyje į „tikrąjį gyvenimą“?

²¹ Dabartinėje pasaulio santvarkoje vadinamasis geras gyvenimas būna labai nepastovus ir gali greit sugriūti. Juk nežinome, kas bus rytoj (Jok 4:13, 14). Todėl išmintinga eiti keliu, vedančiu į „tikrąjį gyvenimą“ – amžiną gyvenimą naujajame pasaulyje (1 Tim 6:19). Aišku, Dievas tikrai nevers tavęs tuo keliu eiti. Tai tavo sprendimas. Tad kasdien ugdykis vis glaudesnį ryšį su Jehova, kad jis būtų tavo „skirtoji dalis“. Vertink visus gerus dalykus, kuriuos jis taip dosniai teikia (Ps 103:5). Ir būk tikras, kad jis apdovanos tave „džiaugsmo pilnatve“ ir „amžina linksmybe“ (Ps 16:11).