1, 2. Kokį palikimą paveldėjo visa žmonija?

 TARKIM, jaunuolis užaugo pasiturinčioje šeimoje. Netikėtai įvyksta nelaimė ir jo tėvai žūva. Sukrėtimas nenusakomas. Bet tai dar ne viskas. Paaiškėja, kad jie iššvaistė visą šeimos turtą ir prisiėmė didžiulių skolų. Sūnui atiteko ne palikimas, o skolos, ir kreditoriai reikalauja jas grąžinti. Bet tiek uždirbti ir viso gyvenimo nepakaks.

² Mes visi panašioje padėtyje. Pirmieji tėvai Adomas ir Ieva buvo tobuli, gyveno nuostabaus grožio rojuje (Pr 1:27; 2:​7–9). Jie galėjo džiaugtis prasmingu gyvenimu be pabaigos. Bet viskas pasikeitė. Adomas ir Ieva savo pačių valia atsisakė perspektyvos amžinai gyventi. Ir kokį paveldą jie paliko savo palikuoniams? Biblija atsako: „Kaip per vieną žmogų [Adomą] į pasaulį atėjo nuodėmė ir per nuodėmę – mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, mat visi tapo nusidėjėliais“ (Rom 5:12). Taigi mūsų paveldas – nuodėmė ir mirtis. Tai tarsi milžiniška skola, kurios nė vienas neturime iš ko sumokėti (Ps 49:8).

3. Kodėl mūsų nuodėmės prilygintos skoloms?

³ Jėzus irgi prilygino nuodėmes skoloms (Mt 6:​12, išn.; Lk 11:​4, išn.). Kai nusidedame, tampame Jehovai  skolingi. Kadangi tos skolos nesumokame, ji nurašoma tik tada, kai mirštame (Rom 6:​7, 23).

4. a) Kaip būtų, jei nesulauktume pagalbos? (Psalmyno 49:​7–9) b) Kas Biblijoje įvardijama žodžiu „nuodėmė“? (Žiūrėk rėmelį „ Nuodėmė“.)

⁴ Tad ar beatgausime tai, ką prarado Adomas ir Ieva? Ne savo pastangomis. (Perskaityk Psalmyno 49:​7–9.) Be pagalbos neišvystume nei būsimo gyvenimo, nei mirusiųjų prikėlimo. Mirtume ir nueitume į nebūtį lygiai kaip gyvūnai (Mok 3:19; 2 Pt 2:12).

5. Kokį dosnumą parodė mūsų dangiškasis Tėvas? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

⁵ Kaip minėtas jaunuolis pasijaustų, jeigu koks turtuolis pasiūlytų jo skolas išpirkti? Tikrai būtų dėkingas už tokį dosnumą. Nepaprastą dosnumą parodė ir mūsų dangiškasis Tėvas Jehova. Jis pasirūpino, kad iš Adomo paveldėta nuodėmės skola būtų sumokėta. Jėzus paaiškino: „Dievas labai mylėjo pasaulį – net atidavė savo viengimį Sūnų, kad nė vienas, kuris jį tiki, nepražūtų ir galėtų gyventi amžinai“ (Jn 3:16). Be to, ši Dievo dovana leidžia mums užmegzti su juo artimą ryšį.

6. Kokias biblines sąvokas aptarsime ir kuo tai bus naudinga?

⁶ Mums labai svarbu suvokti, kiek daug gera duoda ši nuostabi Dievo dovana, dėl kurios atleidžiamos nuodėmės, arba „skolos“. Tai pabrėžia Biblijoje vartojamos sąvokos: sutaikymas, permaldavimas, išpirka, išvadavimas  ir žmogaus pripažinimas teisiu. Straipsnyje paeiliui visas jas ir aptarsime. Kuo geriau suprasime jų reikšmę, tuo būsime dėkingesni Jehovai už jo atlaidumą.

TIKSLAS – SUTAIKYMAS

7. a) Ko dar neteko Adomas ir Ieva? b) Ko labai reikia mums, jų palikuoniams? (Romiečiams 5:​10, 11)

⁷ Adomas ir Ieva prarado ne vien amžino gyvenimo perspektyvą. Jie neteko kai ko itin brangaus – ryšio su savo Tėvu Jehova. Iš pradžių abu priklausė Dievo šeimai (Lk 3:38). Bet kai jam nepakluso, buvo iš tos šeimos išvaryti (Pr 3:​23, 24). Vaikai jiems gimė tik vėliau, todėl dabar visiems mums, jų palikuoniams,  reikia susitaikyti su Jehova, kitaip tariant, su juo susidraugauti (Pr 4:1; perskaityk Romiečiams 5:​10, 11). Anot paaiškinimo viename žinyne, graikiškas žodis, čia verčiamas „sutaikyti“, reiškia „priešą paversti draugu“. Ir nuostabiausia, kad pats Jehova ėmėsi iniciatyvos tai padaryti. Kaip?

SUTAIKYMO BŪDAS – PERMALDAVIMAS

8. Kas yra permaldavimas?

⁸ Permaldavimas yra Jehovos pasirinktas būdas atkurti gerus santykius tarp savęs ir netobulų žmonių. Ši sąvoka nusako veiksmą, kuriuo prarastas dalykas atgaunamas atiduodant už jį ką nors lygiaverčio. Pasirūpindamas tokiu permaldavimu Jehova sudarė prielaidas žmonėms su juo susitaikyti ir užmegzti draugystės ryšį (Rom 3:25).

9. Kokią tvarką Jehova buvo nustatęs Izraelyje?

⁹ Seniau, kad izraelitai galėtų gyventi santarvėje su Jehova, jis buvo nustatęs tam tikrą procedūrą nuodėmių atleidimui gauti. Tauta kasmet turėdavo surengti Permaldavimo dieną, per kurią vyriausiajam kunigui reikėjo visų žmonių vardu aukoti Jehovai gyvulius. Aišku, tos aukos negalėjo visiškai atpirkti nuodėmių, nes gyvulio vertė daug menkesnė nei žmogaus. Bet jeigu izraelitai dėl savo nusižengimų atgailaudavo ir atnašaudavo reikalaujamas aukas, Jehova jų nuodėmes mielai atleisdavo (Hbr 10:​1–4). Be to, ši Jehovos nustatyta tvarka ir nuolatinės aukos žmonėms primindavo, kad yra nuodėmingi ir kad nuodėmėms iš tikro atpirkti būtina kitokia auka.

10. Kaip Jehova buvo numatęs išvaduoti žmones iš nuodėmės?

¹⁰ Jehova buvo numatęs atėjus metui galutinai išvaduoti žmones iš nuodėmės. Jis nutarė siųsti į žemę savo mylimą Sūnų, kad būtų „paaukotas vieną kartą“ ir „nusineštų daugelio nuodėmes“ (Hbr 9:28). Taip ir įvyko. Jėzus „atėjo [...] savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20:28). O kas yra „išpirka“?

PERMALDAVIMO KAINA – IŠPIRKA

11. a) Ką Biblijoje reiškia žodis „išpirka“? b) Kas galėjo sumokėti tokią išpirką?

¹¹ Biblijoje išpirka vadinama permaldavimo ir sutaikymo kaina. Jehovos požiūriu, ji įgalina atgauti tai, kas buvo prarasta. Ką būtent? Atmink, kad Adomas ir Ieva prarado tobulą gyvybę ir perspektyvą gyventi amžinai. Taigi išpirka turėjo būti lygiavertė tam, kas buvo prarasta (1 Tim 2:6). Ją sumokėti galėjo tik suaugęs vyras su sąlyga, kad jis (1) yra tobulas, (2) turi teisę į amžiną gyvenimą žemėje ir (3) yra pasirengęs paaukoti savo gyvybę už mus. Tik tada jo gyvybė gali atpirkti prarastą tobulą gyvybę.

12. Kodėl Jėzus galėjo išpirkti žmones iš nuodėmės?

¹² Jėzus tiko visais minėtais atžvilgiais: (1) buvo tobulas, „nepadarė  nuodėmės“ (1 Pt 2:22), todėl (2) turėjo teisę į amžiną gyvenimą žemėje; ir (3) jis buvo pasirengęs už mus pasiaukoti (Hbr 10:​9, 10). Tobulybe Jėzus visiškai prilygo pirmajam žmogui Adomui, kol šis nebuvo nusidėjęs (1 Kor 15:45). Taigi savo mirtimi jis galėjo permaldauti už Adomo nuodėmę, tai yra atpirkti Adomo prarastą gyvybę (Rom 5:19). Ta prasme jis tapo „paskutiniuoju Adomu“. Jau nebereikia, kad kitas tobulas žmogus ateitų ir sumokėtų už tai, ką Adomas prarado. Jėzus „paaukojo save kartą visiems laikams“ (Hbr 7:27; 10:12).

13. Kuo skiriasi sąvokos „permaldavimas“ ir „išpirka“?

¹³ Kuo tada skiriasi sąvokos „permaldavimas“ ir „išpirka“? Permaldavimas yra veiksmas, kuriuo buvo atkurti geri santykiai tarp Dievo ir žmonių. O išpirka – tai kaina, dėl kurios permaldavimas tapo įmanomas. Ir ta kaina buvo sumokėta, kai Jėzus praliejo už mus savo kraują (Ef 1:7; Hbr 9:14).

REZULTATAS – ŽMOGAUS IŠVADAVIMAS IR PRIPAŽINIMAS TEISIU

14. Ką dabar aptarsime ir kuo tai bus naudinga?

¹⁴ O ką gera permaldavimas duoda? Biblijoje tai nusakyta keletu skirtingų sąvokų. Jų reikšmės iš dalies sutampa, tačiau kiekviena pabrėžia skirtingus permaldavimo ir Jehovos atlaidumo aspektus. Dvi iš jų dabar aptarsime ir matysime, kokią reikšmę permaldavimas turi kiekvienam iš mūsų.

15, 16. a) Kas Biblijoje vadinama „išvadavimu“? b) Kaip dėl to jaučiamės?

¹⁵ Biblijoje sakoma, kad dėl išpirkos žmonės buvo išvaduoti. Apaštalas Petras rašo: „Juk žinote, kad ne pragaištančiais dalykais, ne auksu ar sidabru, esate išvaduoti iš bevaisės gyvensenos, kurią buvote perėmę iš protėvių, bet brangiu Kristaus krauju – krauju avinėlio, neturinčio ydos ar trūkumo“ (1 Pt 1:​18, 19).

¹⁶ Išpirka gali išlaisvinti mus iš nuodėmės ir mirties vergijos (Rom 5:21). Tad jaučiamės labai skolingi ir dėkingi Jehovai ir Jėzui už tai, kad nepagailėjo atiduoti už mus tokios didžiulės aukos (1 Kor 15:22).

17, 18. a) Ką reiškia, kad žmogus pripažįstamas teisiu? b) Kuo tai mums reikšminga?

¹⁷ O ką reiškia, kad žmogus pripažįstamas teisiu? Kad visos jo kaltės anuliuojamos. Tai darydamas Jehova nepažeidžia savo nustatytų teisingumo normų ir mūsų nuodėmių neignoruoja. Teisiais jis mus laiko ne dėl to, kad tokio pripažinimo būtume nusipelnę, o dėl mūsų tikėjimo permaldavimu ir sumokėtos išpirkos galia (Rom 3:24; Gal 2:16).

¹⁸ Ką tai mums visiems reiškia? Atrinktieji valdyti su Jėzumi iš dangaus teisiais pripažinti dėl to, kad jau yra tapę Dievo vaikais (Tit 3:7; 1 Jn 3:1). Nuodėmės jiems buvo atleistos. Vaizdžiai tariant, jų nusikalstama praeitis buvo ištrinta, todėl yra  tinkami Karalystei (Rom 8:​1, 2, 30). O žemiškąją viltį turintys Dievo tarnai teisiais pripažįstami dėl to, kad tapo Dievo draugais. Nuodėmės jiems irgi atleistos (Jok 2:​21–23). Daugybė žmonių pergyvens Armagedoną ir nė nepatirs mirties (Jn 11:26). O mirties miegu užmigę „teisieji“ ir „neteisieji“ bus prikelti (Apd 24:15; Jn 5:​28, 29). Galiausiai visi klusnūs Jehovos tarnai žemėje „įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Rom 8:21). Kokią nuostabią perspektyvą atvėrė permaldavimas – visiškai sutaikyti mus su dangiškuoju Tėvu Jehova!

19. Kaip mūsų padėtis pasikeitė? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Ką šie terminai reiškia“.)

¹⁹ Taigi anksčiau mūsų padėtis buvo kaip minėto jaunuolio. Visko buvom netekę ir paveldėję didžiulę neišmokamą skolą. Bet Jehova ištiesė pagalbos ranką. Dėl permaldavimo ir sumokėtos išpirkos mūsų padėtis pasikeitė. Kadangi tikime Jėzumi Kristumi, esame išvaduoti iš nuodėmės ir mirties. Mūsų nuodėmės anuliuojamos ir nusikalstama praeitis ištrinama. O svarbiausia, džiaugiamės gerais santykiais su savo mylinčiu Tėvu Jehova.

20. Apie ką kalbėsime kitame straipsnyje?

²⁰ Jaučiame didžiulį dėkingumą Jehovai ir Jėzui, kad mus taip maloningai išgelbėjo (2 Kor 5:15). Be jų pagalbos neturėtume jokios vilties. Tačiau ką Jehovos atlaidumas reiškia kiekvienam iš mūsų asmeniškai? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.