1, 2. Kodėl kartais verkiame?

 KIEKVIENAS iš mūsų kartais nesulaikome ašarų. Verkiame net iš džiaugsmo, kai įvyksta kas nors gera – gimsta kūdikis, grįžta malonūs prisiminimai arba po daugelio metų susitinkame su senu draugu.

² Bet dažniau tenka lieti liūdesio ašaras. Graudu būna, kai nuvilia bičiulis arba kenčiame skausmingą ligą. Ir itin prislegia brangaus žmogaus netektis. Kartais širdį sopa taip stipriai, kaip kadaise Jeremijui. Babiloniečiams nuniokojus Jeruzalės miestą, pranašas vaitojo: „Ašarų upėmis plūsta mano akys, nes duktė, tauta manoji, pražuvo. Be perstojo, nuolat ašaras liesiu“ (Rd 3:​48, 49).

 3. Kaip Jehova jaučiasi, matydamas savo tarnų kančias? (Izaijo 63:9)

³ Jehova žino, kiek bėdų mums tenka ištverti ir kiek skausmo jos sukelia. Biblija patikina, kad jis mato visus savo tarnų vargus ir girdi kiekvieno pagalbos šauksmą (Ps 34:15). Ir ne tik mato ar girdi. Savo žemiškiesiems vaikams, ištiktiems nelaimės,  jis trokšta padėti. (Perskaityk Izaijo 63:9.)

 4. Ką Biblijos pasakojimai atskleidžia apie Jehovą?

⁴ Ko imasi matydamas savo tarnų ašaras, Jehova atskleidė Biblijoje. Pavyzdžiui, daug sužinome iš pasakojimų apie Samuelio motiną Oną ir karalius Dovydą ir Ezekiją. Kokius skaudžius smūgius jiems teko atlaikyti? Kaip Jehova atsiliepė į jų maldavimus padėti? Ir kaip jų pavyzdys gali tave paguosti, kai širdį slegia liūdesys, išdavystės kartėlis ar neviltis?

LIŪDESIO AŠAROS

 5. Kokios aplinkybės slėgė Oną?

⁵ Onos gyvenimą temdė keletas dalykų. Viena, jos vyro antroji žmona Penina ją niekino. Negana to, Ona buvo bevaikė, o Penina turėjo kelis vaikus, todėl Oną negailestingai pašiepdavo (1 Sam 1:​1, 2). Kaip jaustumeis tokiomis aplinkybėmis? Onai buvo taip sunku, kad „raudodavo ir nieko nevalgydavo“ (1 Sam 1:​6, 7).

 6. Kur Ona ieškojo paguodos?

⁶ Kur ji rado paguodą ir nusiraminimą? Atėjusi pagarbinti Dievo prie padangtės. Kartą, tikriausiai kur nors prie įėjimo į padangtės kiemą, ji „meldėsi Jehovai ir graudžiai verkė“. Ona kalbėjo: „Jei pažvelgsi į savo tarnaitės kančią ir mane prisiminsi, jei nepamirši savo tarnaitės...“ (1 Sam 1:​10, 11). Ji išliejo visą širdgėlą Jehovai. Be abejo, Dievas negalėjo abejingai žiūrėti į savo brangios dukters ašaras.

 7. Kaip Ona pasijautė išsikalbėjusi Jehovai?

⁷ Kaip Ona pasijautė, išsikalbėjusi Jehovai ir vyriausiojo kunigo Elio patikinta, kad jos malda bus išklausyta? Ji „nuėjo savo keliu, pavalgė ir daugiau jos veidas nebebuvo liūdnas“ (1 Sam 1:​17, 18). Aplinkybės ne ką tepasikeitė, bet Ona pajautė ramybę, nes slogių jausmų naštą atidavė Jehovai. Dievas matė Onos kančią, išgirdo pagalbos šauksmą ir ją palaimino leisdamas susilaukti vaikelio (1 Sam 1:​19, 20; 2:21).

8, 9. Kodėl verta klausyti pamokymo, užrašyto Hebrajams 10:​24, 25? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Ko pasimokome. Gal ir tau kokios nors aplinkybės ar skaudus įvykis kelia didelį sielvartą? Kenti dėl  brangaus šeimos nario ar ilgamečio draugo netekties? Taip sunku, kad nesinori su niekuo bendrauti? Tai visai suprantama. Bet prisimink, kad Ona paguodos ir nusiraminimo sulaukė atėjusi prie padangtės. Tad net jei savijauta prasta, nepraleisk bendruomenės sueigų. (Perskaityk Hebrajams 10:​24, 25.) Apmąstyk programoje aptariamas Biblijos eilutes ir Jehova padės negatyvias mintis išstumti, pakeisti teigiamomis. Net jei situacija ne iškart ims taisytis, jausiesi geriau.

⁹ Sueigose daug stiprybės teikia ir bendrystė su tikėjimo broliais ir sesėmis. Atjautos ir meilės kupinais žodžiais jie labai pakelia dvasią (1 Tes 5:​11, 14). Tai paliudija ir vienas specialusis pionierius, netekęs savo brangios žmonos. Jis sako: „Iki pat šiol verkiu. Sėdžiu vienui vienas ir verkiu. Bet mane palaiko sueigos. Šilti brolių ir sesių žodžiai išties paguodžia. Kartais ant širdies labai sunku, bet atvykęs į salę visada pasijuntu geriau.“ Bendratikiai yra Jehovos dovana, jie gali daug padėti.

10. Kaip galime sekti Onos pavyzdžiu, kai emociškai sunku?

¹⁰ Onai lengviau tapo ir dėl to, kad išliejo jausmus maldoje Jehovai. Tu irgi patikėk Dievui „visą savo nerimo naštą“ (1 Pt 5:7). Jis tave būtinai išklausys. Sesė, kurios vyras buvo nužudytas per ginkluotą apiplėšimą, prisimena: „Atrodė, kad širdis sudužo į smulkiausius šipulius ir niekada nebepagis. Paguodos ir atgaivos kreipdavausi į savo dangiškąjį Tėvą Jehovą. Kartais net nežinodavau, ką sakyti, bet jis suprasdavo. Kai emocijos visai pakrikdavo, melsdavau vidinės ramybės. Širdis ir protas atsigaudavo ir diena tapdavo šviesesnė.“ Tavo graudžias ašaras Jehova tikrai mato, jis jaučia tavo skausmą. Net jei situacija nesitaiso į gera, Jehova suteiks vidinį palengvėjimą ir padės pasijausti ramiau (Ps 94:19; Fil 4:​6, 7). Ir už ištvermę jis dosniai atlygins (Hbr 11:6).

IŠDAVYSTĖS KARTĖLIS

11. Kaip Dovydas kartais jausdavosi?

¹¹ Ne kartą ašaras teko lieti ir karaliui Dovydui. Jis kentė ne tik priešininkų neapykantą, bet ir buvo artimų žmonių išduotas (1 Sam 19:​10, 11; 2 Sam 15:​10–14, 30). Vienu metu rašė: „Esu išvargęs nuo dejonių ir kiaurą naktį ašaromis laistau savo lovą, tvindau savo guolį.“ Kodėl taip jautėsi? „Dėl tų, kurie ramybės man neduoda“, – sakė jis (Ps 6:​6, 7). Išgyventos skriaudos Dovydui kėlė tokį skausmą, kad jis nesulaikydavo ašarų.

12. Kokį įsitikinimą Dovydas išsakė Psalmyno 56:8?

¹² Tačiau jokios negandos neprivertė Dovydo suabejoti Jehovos meile. „Mano verksmą Jehova išgirs“, – neabejojo  jis (Ps 6:8). Tokį įsitikinimą pabrėžia ir jo vaizdingi žodžiai, užrašyti Psalmyno 56:8 (perskaityk). Dovydas sako, kad dangiškasis Tėvas tarsi surenka visas jo ašaras ir surašo knygoje. Jis visiškai tikras, kad Jehova mato jo skausmą ir žino, ką jam tenka iškęsti.

13. Kuo galime guostis, jeigu mus kas nors nuvilia? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ Ko pasimokome. Ar tau irgi emociškai sunku dėl to, kad nuvylė draugas? Gal širdį skauda dėl to, kad artimas žmogus nustojo tarnauti Jehovai arba dėl išsiskyrimo su sužadėtiniu ar net sutuoktiniu? Vienas brolis, kurio žmona buvo neištikima ir jį paliko, prisimena: „Negalėjau patikėti, sukrėtimas buvo nenusakomas. Jaučiausi nereikalingas, liūdėjau ir apmaudavau.“ Jei ir tave kas nors atstūmė, žinok, kad Jehova taip niekada nepadarys. Tas brolis sako: „Supratau, kad žmonių draugystė gali subyrėti, bet Jehova yra Uola. Kad ir kas nutiktų, jis visada padės, nepaliks savo ištikimųjų“ (Ps 37:28). Ir atmink: Dievo meilė nepalyginti stipresnė nei kurio nors žmogaus. Kad ir kas tave nuviltų ar išduotų, Jehovai tu liksi toks pat brangus (Rom 8:​38, 39). Dangiškasis Tėvas visada bus su tavimi.

14. Kuo mus patikina žodžiai iš Psalmyno 34:18?

¹⁴ Visi, kas patyrė išdavystės sukeltą skausmą, gali guostis mintimi, Dovydo užrašyta Psalmyno 34:18 (perskaityk). Kaip sakoma viename Psalmyno komentare, šioje eilutėje žodžiais „dvasia palūžusi“ kalbama apie „tuos, kas nebesitiki nieko gero“. Ką Jehova daro matydamas savo sugniuždytą tarną? Kaip mylintis tėvas apkabina liūdintį vaiką ir guodžia, taip ir Jehova yra šalia, kai mus prislegia išdavystė ar netektis. Jis visada pasirengęs nuraminti ir atgaivinti geliančią širdį ir įsiskaudinusią dvasią. Be to, duoda viltį sulaukti geresnių dienų, o tai taip pat padeda ištverti dabartinius išbandymus (Iz 65:17).

 NEVILTIES NAŠTA

15. Kokia žinia iki ašarų sukrėtė Ezekiją?

¹⁵ Judo karalius Ezekijas būdamas 39-erių mirtinai susirgo ir Jehovos pranašas Izaijas pasakė, kad jis nebepasveiks (2 Kar 20:1). Atrodė, Ezekijui nebėra jokios vilties. Sukrėstas tokios žinios, jis graudžiai pravirko ir ėmė karštai melstis Jehovai (2 Kar 20:​2, 3).

16. Kaip Jehova reagavo į Ezekijo graudžią maldą?

¹⁶ Ezekijo graudaus prašymo sujaudintas, Jehova jam maloningai pasakė: „Girdėjau tavo maldą, mačiau tavo ašaras. Pagydysiu tave.“ Dievas pagailėjo Ezekijo. Jis pailgino jo gyvenimą ir išgelbėjo Jeruzalę iš asirų rankų (2 Kar 20:​4–6).

17. Kaip Jehova mus palaiko, kai sunkiai susergame? (Psalmyno 41:3; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Ko pasimokome. Gal ir tu sergi nepagydoma liga? Išsikalbėk Jehovai, kaip jautiesi. Jis tikrai mato tavo ašaras. Biblijoje rašoma, kad „atjautos Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ guodžia mus, kai patiriame visokių išmėginimų (2 Kor 1:​3, 4). Šiandien menkai tikėtina, kad jis pašalins visas problemas, bet jis tikrai mus palaikys. (Perskaityk Psalmyno 41:3.) Savo šventąja dvasia jis duoda jėgų, išminties ir ramybės (Pat 18:14; Fil 4:13). Taip pat stiprina Biblijoje apreikšta viltimi, kad visos ligos ateityje bus išgydytos (Iz 33:24).

18. Kokia Biblijos eilutė tave palaiko sunkių išbandymų metu? (Žiūrėk rėmelį „ Atgaivos žodžiai prislėgtai sielai“.)

¹⁸ Ezekiją paguodė Jehovos žodžiai. Mes irgi galime guostis atgaivinančiais Biblijos žodžiais, jie sunkiomis aplinkybėmis pakelia dvasią (Rom 15:4). Viena sesė iš Vakarų Afrikos sužinojusi, kad serga vėžiu, puolė į ašaras. Bet štai kas ją pastiprina: „Mane ypač guodžia žodžiai iš Izaijo 26:3. Net jei problema neįveikiama, ši eilutė patikina, kad per išmėginimus Jehova suteiks vidinės ramybės ir ištvermės.“ Gal ir tave kuri nors Biblijos eilutė labai palaiko sunkių išbandymų metu, kai padėtis atrodo beviltiška?

19. Kas bus ateityje?

¹⁹ Senajam pasauliui artėjant prie  pabaigos priežasčių lieti ašaras tikriausiai bus vis daugiau. Tačiau kaip matome iš Onos, Dovydo ir Ezekijo patirties, Jehova mūsų kančią ir ašaras mato. Jis mus atjaučia, tad negandų slegiami atverkime jam savo širdį maldoje. Niekada neatsitolinkime nuo tikėjimo brolių ir sesių. Ir guoskimės atgaivą teikiančiais Biblijos žodžiais. Jei ištvermingai atlaikysime visus mėginimus, Jehova mums dosniai atlygins. Regėsime, kaip pildosi jo pažadas nušluostyti mums nuo akių visas skausmo ašaras (Apr 21:4). Tam metui atėjus ašarosime vien tik iš džiaugsmo.