1, 2. a) Kodėl apaštalas Paulius pasakė, kad meilė yra didžiausia? b) Kokius klausimus aptarsime?

 KALBĖDAMAS apie tikėjimą, viltį ir meilę apaštalas Paulius pasakė, kad „didžiausia iš jų yra meilė“ (1 Kor 13:13). Kodėl? Ateityje, kai Dievo pažadai išsipildys, jais tikėti ar viltis nebereikės. Tačiau visada turėsime mylėti Jehovą ir žmones. Mūsų meilė nuolatos stiprės.

² Todėl aptarkime tris svarbius klausimus. Pirma, kodėl turime vienas kitą mylėti? Antra, iš ko mūsų meilė matoma? Ir trečia, kaip ją širdyje stiprinti?

3. Kodėl turime vienas kitą mylėti?

³ Kodėl mums svarbu vienam kitą mylėti? Viena, kiti iš to supranta, kad esame tikri krikščionys. Jėzus apaštalams sakė: „Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai“ (Jn 13:35). Antra, meilė mus suvienija, ji yra „tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:14). Tačiau yra ir trečia svarbi priežastis mylėti bendratikius. Ją įžvelgiame iš šių apaštalo Jono žodžių: „Kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį“ (1 Jn 4:21). Taigi,  mūsų meilė broliams ir sesėms yra įrodymas, kad mylime Dievą.

4, 5. Pailiustruok, kaip meilė Dievui siejasi su meile vienas kitam.

⁴ Kaip mūsų meilė Dievui siejasi su meile bendratikiams? Panašiai kaip mūsų širdies būklė su kitų organų veikla. Pavyzdžiui, tikrindamas pulsą gydytojas gali šį tą sužinoti apie mūsų širdies darbą. Ką tokia iliustracija padeda suprasti apie meilę?

⁵ Kaip gydytojui pulsas kai ką pasako apie širdies veiklą, taip mūsų meilė kitiems daug pasako apie mūsų meilę Dievui. Jeigu pastebime, kad meilė bendratikiams silpsta, tai tikriausiai yra požymis, kad silpsta ir mūsų meilė Dievui. O jeigu rodome nuoširdžią meilę bendratikiams, tai aiškus ženklas, kad stipri ir mūsų meilė Dievui.

6. Kodėl turime susirūpinti, jeigu mūsų meilė bendratikiams silpsta? (1 Jono 4:​7–9, 11)

⁶ Jeigu mūsų meilė broliams ir sesėms silpsta, turėtume susirūpinti. Kodėl? Tai gali reikšti, kad mums kyla dvasinis pavojus. Apaštalas Jonas aiškiai įspėja: „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs“ (1 Jn 4:20). Kokią išvadą galime daryti? Kad Jehova mumis džiaugtųsi, „privalome vienas kitą mylėti“. (Perskaityk 1 Jono 4:​7–9, 11.)

7, 8. Iš ko matosi, kad mylime kitus?

⁷ Dievo Žodis mums ne kartą primena, kad turime mylėti vienas kitą (Jn 15:​12, 17; Rom 13:8; 1 Tes 4:9; 1 Pt 1:22; 1 Jn 4:11). Tačiau meilė yra vidinė savybė, iš išorės nematoma. Kaip tad ją parodyti? Žodžiais ir darbais.

⁸ Meilę broliams ir sesėms galime išreikšti įvairiopai. Pavyzdžiui, Biblijoje esame raginami: „Kalbėkite vienas kitam tiesą“ (Zch 8:16). „Taikiai sugyvenkite“ (Mk 9:50). „Pirmi rodykite kitiems pagarbą“ (Rom 12:10). „Mielai priimkite vienas kitą“ (Rom 15:7). „Vienas kitam mielai atleiskite“ (Kol 3:13). „Padėkite vieni kitiems pakelti sunkumus“ (Gal 6:2). „Guoskite vienas kitą“ (1 Tes 4:18). „Drąsinkite vienas kitą ir vienas kitą ugdykite“ (1 Tes 5:11). „Melskitės vieni už kitus“ (Jok 5:16).

9. Kodėl galime sakyti, kad meilė skatina guosti kitus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Trumpai pakalbėkime apie Pauliaus paskatinimą guosti vienas kitą. Kodėl galime sakyti, kad guosdami kitus rodome meilę? Anot vieno Biblijos žinyno, apaštalo pavartotas žodis, išverstas „guoskite“, reiškia „stovėti šalia žmogaus, kad jis būtų padrąsintas, kai patiria sunkų išmėginimą“. Šitaip bendratikiui mes padedame pakilti  ir toliau žengti keliu į gyvenimą. Leisdami broliui ar sesei paverkti mums ant peties, parodome jam meilę (2 Kor 7:​6, 7, 13).

10. Kaip paguoda susijusi su atjauta?

¹⁰ Paguoda labai siejasi su atjauta. Kodėl taip sakome? Atjautus žmogus stengiasi kitus guosti ir palengvinti jų kančias. Taigi pirmiausia kyla atjauta ir jos skatinami bičiulį guodžiame. Atkreipk dėmesį, kad Paulius Jehovos atjautą mini greta jo teikiamos paguodos. Jis rašo, kad Jehova yra „atjautos Tėvas ir visokios paguodos Dievas“ (2 Kor 1:3). Paulius čia vartoja pasakymą, reiškiantį didžiulę Dievo empatiją. Jis yra „atjautos Tėvas“, kitaip tariant, iš jo atjauta kyla. Ir tos atjautos skatinamas jis „guodžia mus, kai patiriame visokių išmėginimų“ (2 Kor 1:4). Kaip tyras šaltinio vanduo teikia ištroškusiam atgaivą, taip Jehova atgaivina ir paguodžia visus, ką slegia negandos. Kaip galime mokytis būti tokie pat atjautūs? Viena, turime ugdytis savybes, skatinančias kitus atjausti ir guosti. Kokios tos savybės?

11. Kokias dar savybes turime ugdytis, kad išsaugotume meilę, skatinančią guosti kitus? (Kolosiečiams 3:12 ir 1 Petro 3:8)

¹¹ Kas padės mums išsaugoti meilę, skatinančią guosti vieniems kitus diena iš dienos? Turime stiprinti tarpusavio broliškus saitus ir ugdytis gerumą. (Perskaityk Kolosiečiams 3:12; 1 Petro 3:8.) Kaip tos savybės mums padeda? Kai atjauta ir panašios savybės tampa mūsų asmenybės dalimi, širdyje trokštame guosti bėdų prislėgtus draugus. Jėzaus žodžiais tariant, „lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis. Geras žmogus iš savo gėrio turtų iškelia gera“ (Mt 12:​34, 35). Tad vienas svarbus būdas rodyti savo meilę bendratikiams – tai juos guosti.

12. a) Kodėl turime būti budrūs? b) Kokį klausimą aptarsime?

¹² Jonas rašo: „Vienas kitą mylėkime“ (1 Jn 4:7). Šie žodžiai ypač aktualūs turint omenyje Jėzaus įspėjimą, kad „daugumos meilė atšals“ (Mt 24:12). Aišku, Jėzus čia kalbėjo ne apie savo mokinius. Vis dėlto, reikia būti budriems, kad pasaulio dvasia mūsų nepaveiktų. Todėl aptarkime labai svarbų klausimą: kaip žinoti, ar mūsų meilė bendratikiams stipri?

13. Kaip mūsų meilė gali būti išmėginta?

¹³ Ar stipriai mylime bendratikius, matosi iš mūsų elgesio su jais kebliomis aplinkybėmis (2 Kor 8:8). Prisiminkime, ką rašė apaštalas Petras: „Svarbiausia, turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4:8). Taigi mūsų meilės  tikrumą gali išbandyti kitų silpnybės ir klaidos.

14. Kokia turi būti mūsų meilė? (1 Petro 4:8) Pailiustruok pavyzdžiu.

¹⁴ Pasigilinkime į Petro žodžius. Pirmojoje eilutės dalyje raginama turėti „apsčiai meilės“. Graikiškas žodis, išverstas „apsčiai“, paraidžiui reiškia „įtemptai“. Antroje eilutės dalyje rašoma, kokį poveikį tokia meilė daro. Ji uždengia bendratikių nuodėmes. Įsivaizduok: paimame savo meilę už kraštų tarsi kokį audeklą ir tempiame tol, kol uždengia ne vieną, ne dvi, o „daugybę nuodėmių“. „Uždengti“ čia reiškia atleisti. Kaip audinio skiaute galima uždengti dėmę, taip meilė gali uždengti kitų silpnybes ir netobulumus.

15. Ką mus įgalina daryti stipri meilė bendratikiams? (Kolosiečiams 3:13)

¹⁵ Mūsų meilė bendratikiams turi būti tokia stipri, kad gebėtume  atleisti jų prasikaltimus, net jeigu tai labai sunku. (Perskaityk Kolosiečiams 3:13.) Tai, kad mokame atleisti, liudija apie mūsų meilės nuoširdumą ir patinka Jehovai. Kas dar padeda mums nekreipti dėmesio į kitų erzinančius bruožus ar klaidas?

16, 17. Kas dar padės mums nekreipti dėmesio į bendratikių klaidas? Pailiustruok pavyzdžiu. (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Susitelk ne į brolių ir sesių trūkumus, o į jų gerąsias savybes. Pailiustruokime pavyzdžiu. Baigiantis vakarėliui sumanote pasidaryti su draugais bendrą nuotrauką. Kad ji tikrai pavyktų, fotografuojat keliskart. Pastebi, kad vienoje iš nuotraukų brolis susiraukęs. Ką su ja darysi? Ištrinsi, nes kitose visi gražiai šypsosi.

¹⁷ Dabar pagalvok, kad mūsų prisiminimai yra tarsi nuotraukos. Paprastai atmenam malonias akimirkas, praleistas su bendratikiais. Bet, tarkim, sykį brolis arba sesuo pasako ar padaro ką nors nelabai gero. Ką su tokiu prisiminimu daryti? Geriausia ištrinti tarsi nepavykusią nuotrauką (Pat 19:11; Ef  4:32). Nesmagų nutikimą ištrinti nesunku, jei galvojame apie džiugias su tuo asmeniu praleistas akimirkas. Stenkimės saugoti atmintyje tai, kas sukelia malonius jausmus.

18. Apibendrink, ką apie meilę sužinojome iš šio straipsnio.

¹⁸ Kodėl turime vis labiau mylėti vienas kitą? Todėl, kad taip parodome meilę Jehovai. Iš ko mūsų meilė bendratikiams yra matoma? Pavyzdžiui iš to, kad stengiamės vienas kitą guosti. O guosti mus skatina nuoširdi atjauta. Iš ko dar matoma mūsų meilė? Iš to, kad atleidžiame kitiems klaidas.

19. Kodėl šiandien ypač svarbu mylėti vieniems kitus?

¹⁹ Kodėl šiandien mums kaip niekad svarbu mylėti vienam kitą? Atkreipk dėmesį, ką apie tai sako apaštalas Petras: „Visų dalykų galas jau arti. Tad [...] turėkite apsčiai meilės vieni kitiems“ (1 Pt 4:​7, 8). Ko galime tikėtis artėjant šio nedoro pasaulio pabaigai? Jėzus apie savo sekėjus pasakė: „Dėl mano vardo visos tautos jūsų nekęs“ (Mt 24:9). Jeigu būsime vieningi, tą neapykantą ištversime ir Šėtono pastangos mus suskaldyti žlugs. Tad ir toliau testiprėja mūsų tarpusavio meilė – „tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:14; Fil 2:​1, 2).