1. Kaip daugelis gyvenome iki pradėdami studijuoti Bibliją?

 KAI KURIEMS iš mūsų net nesinori prisiminti, kaip gyvenome iki pradėdami studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Mūsų nuostatas ir asmenybę tikriausiai formavo šiame pasaulyje populiarios pažiūros, buvome „be vilties ir be Dievo“ (Ef 2:12). Kaip nuo tada pasikeitėme!

2. Ką sužinojai studijuodamas Bibliją?

² Tu irgi studijavai Šventąjį Raštą ir daug sužinojai apie dangiškąjį Tėvą. Supratai, kaip Jehova tave myli. Suvokei, kad norėdamas jam įtikti ir įsilieti į jo tarnų šeimą turi prisiderinti prie Biblijoje išdėstytų normų – keisti savo gyvenseną ir mąstyseną (Ef 5:3–5).

3. Kas rašoma Kolosiečiams 3:9, 10 ir ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Jehova yra mūsų Tėvas, tad turi teisę nustatyti tam tikras elgesio taisykles. Kad jis mus priimtų į savo šeimą, privalome paklusti šiam priesakui: „Nusivilkite senąjį žmogų su visais jo darbais.“ b (Perskaityk Kolosiečiams 3:9, 10.) Užtat norintiems krikštytis svarbu suprasti, 1) kas yra „senasis žmogus“, 2) kodėl Jehova liepia jį „nusivilkti“ ir 3) ką tai reiškia praktiškai. Šiame straipsnyje tai ir aptarsime. Jis bus naudingas ir krikštytiems Dievo tarnams – paskatins budriai  saugotis, kad širdyje senosios asmenybės bruožai neatgimtų.

4. Kaip elgiasi „senasis žmogus“?

⁴ „Senojo žmogaus“ mąstyseną ir elgseną valdo kūno geismai. Toks žmogus turi įvairių ydų, tarkim, nevaldo pykčio, yra savanaudis, nedėkingas, linkęs didžiuotis, mėgaujasi nedoromis pramogomis – pornografija, amoraliais ar smurtiniais filmais. Jis galbūt turi ir gerų savybių ir netgi jaučiasi kaltas dėl to, ką kalba ar daro, tačiau stokoja motyvacijos savo galvoseną ir elgseną taisyti (Gal 5:19–21; 2 Tim 3:2–5).

5. Ko nebūtų protinga iš savęs tikėtis, tačiau ką tikrai galime padaryti? (Apaštalų darbų 3:19)

⁵ Tiesa, net ir tiems, kas stengiasi atsikratyti senosios asmenybės ydų, kartais vis tiek kyla blogų minčių ar norų. Esame netobuli, tad būna, kad pasakome ar padarome ką nors negero (Jer 17:9; Jok 3:2). Vis dėlto nebevergauti kūno geismams ir visiškai pakeisti savo asmenybę tikrai galime (Iz 55:7; perskaityk Apaštalų darbų 3:19).

6. Kodėl Jehova ragina mus kovoti su senosios asmenybės ydomis?

⁶ Jehova ragina kovoti su neteisinga mąstysena ir blogais įpročiais, nes tik tada galime būti laimingi (Iz 48:17, 18). Jam skaudu matyti, kaip žmonės, užvaldyti kūniškų troškimų, prisidaro bėdų sau ir skaudina kitus. Jis mus labai myli ir nori nuo viso to apsaugoti.

7. Iš ko, remiantis Romiečiams 12:1, 2, mes galime rinktis?

⁷ Kai pradedame keisti savo gyvenseną ir mąstyseną, draugai ir namiškiai iš pradžių gal šaiposi (1 Pt 4:3, 4). Jie pataria elgtis, kaip patiems patinka, ir neleisti, kad mums kas nors nurodinėtų. Sako, turime būti laisvi žmonės. Tačiau Jehovos nustatytų  normų laužymas tikros laisvės nesuteikia. Kaip tik priešingai – kas jų nepaiso, tampa Šėtono valdomo pasaulio belaisviu. (Perskaityk Romiečiams 12:1, 2.) Taigi, visiems mums tenka rinktis viena iš dviejų: toliau pasiduoti nuodėmingų geismų ir šio sugedusio pasaulio įtakai arba leisti Jehovai mūsų asmenybę ištaurinti (Iz 64:8).

8. Kaip Jehova mums padeda pakeisti mąstyseną ir įveikti blogus įpročius?

⁸ Jehova supranta, kad mąstysenai pakeisti ir blogiems įpročiams įveikti reikia nemažai laiko ir pastangų (Ps 103:13, 14). Todėl jis visokeriopai padeda – moko bei stiprina per savo Žodį, šventąją dvasią ir krikščionių bendruomenę. Ko gero, jau ne kartą patyrei jo pagalbą. Apžvelkime, kaip tu gali toliau dvasiškai augti ir ruoštis krikštui.

9. Kaip tau gali padėti Dievo Žodis?

⁹ Atidžiai tyrinėk Bibliją. Dievo Žodyje tarsi veidrodyje matai, koks esi, ir gali įvertinti savo mąstyseną, kalbą, elgesį (Jok 1:22–25). Jeigu kokią nors silpnybę įveikti sunku, apie tai pasikalbėk su skelbėju, vedančiu tau studijas, ar su kitu brandžiu krikščioniu. Galbūt jie atkreips tavo dėmesį į tam tikrus Biblijos principus arba pamokys susirasti mūsų leidiniuose informacijos tau aktualiu klausimu. Aišku, pačią geriausią pagalbą gali suteikti Jehova, nes jis permato tavo širdį (Pat 14:10; 15:11). Todėl įprask melstis ir kasdien studijuok Dievo Žodį.

10. Ko tave pamoko Elio patirtis?

¹⁰ Įsitikink, kad laikytis Jehovos nustatytų normų verta. Laikytis Jehovos įstatymų mums tik į naudą. Tai padeda išsaugoti savigarbą, teikia gyvenimui prasmę ir daro mus laimingus (Ps 19:7–11). O jeigu Jehovos valios nepaisome ir pataikaujame nuodėmingam savo kūnui, skiname karčius vaisius. Taip nutiko vyrui vardu Elis, užaugusiam doroje krikščionių šeimoje. Paauglystėje jis susidėjo su bloga kompanija, pradėjo kvaišintis narkotikais, ištvirkauti, vogti. Elis sako, kad tapo labai piktas ir nuožmus. „Dariau viską, kas krikščionims nedera“, – pripažįsta jis. Tačiau to, ką dar vaikystėje sužinojo, Elis nepamiršo. Galiausiai jis vėl ėmėsi studijuoti Bibliją. Pamažu atsikratė blogų įpročių ir 2000-aisiais pasikrikštijo. Elis sako: „Dabar turiu dvasios ramybę ir gryną sąžinę.“ c Brolis suprato, kad ignoruodamas Jehovos nustatytas normas tik kenkė sau. Iš jo pasakojimo taip pat matome, kad Jehova yra pasirengęs padėti žmogui iš klystkelio sugrįžti.

11. Ko Jehova nekenčia?

¹¹ Ugdykis neapykantą tam, ko Jehova nekenčia (Ps 97:10). Biblijoje rašoma, kad Jehova nekenčia „išpuikusių akių, melagingo liežuvio, nekaltą kraują liejančių rankų“ (Pat 6:16, 17). Jam „bjaurūs ir smurtautojai, ir apgavikai“  (Ps 5:6). Kad tokios blogybės mūsų Kūrėją labai piktina, aiškiai liudija istorija. Pavyzdžiui, Nojaus dienomis sugedusią visuomenę Dievas nušlavė nuo žemės paviršiaus (Pr 6:13). Taip pat Jehova nekenčia skyrybų. Per pranašą Malachiją jis pasmerkė tuos, kurie ieško preteksto palikti sutuoktinį, ir įspėjo, kad už tokius nedorus darbus anksčiau ar vėliau teks atsiskaityti (Mal 2:13–16; Hbr 13:4).

12. Ką reiškia bodėtis to, kas pikta?

¹² Jehova sako: „Bodėkitės to, kas pikta“ (Rom 12:9). Vadinasi, turime ne tik susilaikyti nuo nedorų darbų. Privalome jais bjaurėtis. Kaip būtų, jei kas nors pakištų tau lėkštę su sugedusiu maistu? Tikriausiai vien nuo kvapo pasidarytų bloga. Tad neprisileiskime nė minties daryti tai, ko Jehova nekenčia.

13. Kodėl turime saugoti savo protą?

¹³ Saugok savo protą. Mūsų veiksmai priklauso nuo to, apie ką mąstome. Todėl Jėzus įspėjo, kad į protą neįsileistume nederamų, nuodėmingų minčių (Mt 5:21, 22, 28, 29). Stenkimės visu kuo džiuginti savo dangiškąjį Tėvą ir bet kokią blogą mintį iškart meskime iš galvos.

14. Apie ką liudija mūsų žodžiai ir kokius klausimus verta apmąstyti?

¹⁴ Valdyk liežuvį. Jėzus pasakė: „Kas išeina iš burnos, kyla iš širdies“ (Mt 15:18). Taigi, mūsų žodžiai rodo, kokie esame viduje. Pagalvok, kaip esi linkęs elgtis toliau paminėtose situacijose. Tarkim, ar atsispiri pagundai sumeluoti, jei sakyti tiesą atrodo nenaudinga? Arba, jei esi susituokęs, ar saugaisi, kad neimtum su kuo nors flirtuoti? Ar bodiesi nepadoria kalba? O kai kas nors supykdo, ar susivaldai ir atsakai ramiai? Verta apie tai pamąstyti. Kalbą galima palyginti su drabužio siūlėmis. Stenkis, taip sakant, išardyti visas senojo žmogaus drabužio siūles – užgaulę, nešvankybes, melą ir kitas. Nusimesk senas drapanas.

15. Ką reiškia savo senąjį žmogų „prikalti prie stulpo“?

 ¹⁵ Būk ryžtingas. Jei matai, kad savo gyvenseną privalai keisti, nelauk. Senąjį žmogų turi tiesiog numarinti, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant – „prikalti prie stulpo“ (Rom 6:6). Atsikratyk Dievą piktinančios galvosenos ir įpročių ir sek Jėzaus pavyzdžiu. Tik taip įgysi švarią sąžinę ir amžino gyvenimo perspektyvą (Jn 17:3; 1 Pt 3:21). Atmink, kad Jehova savo normų nepakeis, kaip mums patinka. Tai mes turime keistis ir derintis prie jo valios (Iz 1:16–18; 55:9).

16. Ko reikia, kad kovą su nuodėmingu kūnu laimėtum?

¹⁶ Dvasinėje kovoje niekada nepasiduok. Kovoti su nederamais troškimais gali tekti net ir po krikšto. Maurisijus nuo jaunumės gyveno palaidai, turėjo daugybę partnerių – tiek vyrų, tiek moterų. Tačiau susipažinęs su Jehovos liudytojais pradėjo studijuoti Bibliją ir savo gyvenseną visiškai pakeitė. Galiausiai, 2002 metais, pasikrikštijo. Maurisijus tarnauja Jehovai jau nemažai metų, tačiau iki pat šiol turi neprarasti budrumo. „Prisipažįstu, kartais mane dar užplūsta netinkamos mintys ir troškimai, – atvirauja jis. – Bet žinodamas, kad Jehova džiaugiasi, kai jo tarnai tokiems troškimams nepasiduoda, įgaunu jėgų ir drąsos.“ d

17. Ko tave pamoko Nabihos pasakojimas?

¹⁷ Melsk Jehovą pagalbos ir kliaukis jo dvasios teikiama stiprybe (Gal 5:22; Fil 4:6). Kad atsikratytume senosios asmenybės ydų ir pasikeistume, reikia Dievo pagalbos. Nabiha pasakoja, kad jai esant šešerių tėtis paliko šeimą. „Tai buvo didžiulis smūgis, sukėlęs daug sielvarto“, – sako ji. Su amžiumi Nabiha darėsi vis piktesnė ir agresyvesnė. Ji susidėjo su narkotikų prekeiviais, buvo suimta ir nuteista kelerių metų laisvės atėmimo bausme.  Kalėjime nuteistuosius vis aplankydavo Jehovos liudytojai. Nabiha priėmė jų pasiūlymą studijuoti Bibliją ir nuo tada labai stengėsi pasikeisti. „Kai kurių savo ydų atsikračiau visai nesunkiai, – sako ji. – Bet nustoti rūkyti buvo visai kas kita.“ Šio įpročio moteriai nesisekė įveikti metus su viršum, tačiau galiausiai pavyko. Kas suteikė jėgų iš jo išsivaduoti? „Atsisakyti rūkymo pajėgiau tik dėl to, kad be paliovos meldžiausi Jehovai“, – pasakoja Nabiha. Dabar ji visiems sako: „Esu įsitikinusi: jei pasikeisti [...] galėjau aš, tai gali pavykti ir bet kam kitam!“ e

18. Ką daugeliui žmonių pavyksta padaryti, kaip rašoma 1 Korintiečiams 6:9–11?

¹⁸ Pirmajame amžiuje nemažai žmonių atsisakė blogos gyvensenos. Jie tapo Jėzaus Kristaus sekėjais ir netgi gavo dangiškąjį pašaukimą. Kai kurie iš jų anksčiau buvo svetimautojai, homoseksualistai ir vagys. Tačiau Dievo dvasia padėjo tas blogybes palikti už nugaros. (Perskaityk 1 Korintiečiams 6:9–11.) Panašiai ir šiandien milijonai žmonių, studijuojančių Bibliją, pasikeičia ir įveikia giliai įsisenėjusius blogus įpročius. f Tu, kaip ir jie, gali daryti dvasinę pažangą ir krikštytis.

19. Apie ką rašoma kitame straipsnyje?

¹⁹ Tačiau vien atsikratyti senojo žmogaus ydų nepakanka. Būtina tapti nauja asmenybe. Tolesniame straipsnyje aptarsime, ką tai reiškia ir kaip bendratikiai tau gali padėti.