1. Ką žmonės mano apie religijas?

VADINAMŲJŲ krikščioniškų tikybų žemėje dešimtys tūkstančių. Visos teigia deramai garbinančios Dievą, tad daugeliui žmonių atrodo, kad jos visos geros. Jie nemano, kad yra tik viena teisinga religija. O kaip tu? Ar esi įsitikinęs, kad mes mokome tiesos ir garbiname Dievą taip, kaip jo prisakyta? Ar išvis įmanoma žinoti atsakymus į tokius klausimus? Tai ir aptarkime.

2. Kodėl apaštalas Paulius gerąją naujieną skelbė su tvirtu įsitikinimu? (1 Tesalonikiečiams 1:5)

² Apaštalas Paulius gerąją naujieną skelbė „su tvirtu įsitikinimu“. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 1:5.) Jo tikėjimas buvo ne aklas, o tvirtai pagrįstas žiniomis iš Jehovos Žodžio. Stropiai tyrinėdamas Raštus jis įsitikino, kad jie yra Dievo įkvėpti, ir rado nenuneigiamų įrodymų, kad Jėzus yra pažadėtasis Mesijas. Ano meto religiniai tautos vadovai tvirtino atstovaujantys Dievui, tačiau jų darbai liudijo visai ką kita (Tit 1:16). Jie matė, kad Jėzaus gyvenime pildosi daugybė pranašysčių apie Mesiją, tačiau tas pranašystes ignoravo. O Paulius šventuosius raštus priėmė kaip žinią nuo Dievo ir nesirinko, kuriais žodžiais tikėti, o kuriais ne. Jis buvo nusistatęs laikytis „visų Dievo nutarimų“ ir to paties mokė kitus (Apd 20:27).

3. Ar žinoti tiesą reiškia žinoti atsakymus į visus klausimus? (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Jehovos darbų ir sumanymų – nesuskaičiuojama daugybė“.)

 ³ Kai kuriems atrodo, kad Dievo tarnai turėtų žinoti atsakymus į visus klausimus, net į tuos, kurių Biblija nepaaiškina. Tačiau ar tokie lūkesčiai pagrįsti? Tiesa, Paulius paragino bendratikius: „Visa ištirkite“ (1 Tes 5:21). Bet jis pripažino, kad daugelio dalykų ir pats nesupranta. „Mūsų žinojimas dalinis, – rašė savo laiške korintiečiams ir pridūrė: – šiuo metu mes matome neaiškiai, lyg veidrodyje“ (1 Kor 13:9, 12, išn.). Kaip ir apaštalas, mes žinome ne viską. Tačiau pagrindinius dalykus apie savo sumanymus Jehova atskleidė. Tad Paulius nė kiek neabejojo, kad jo tikėjimas teisingas.

4. Kaip žinoti, ar Jehovos liudytojų tikėjimas yra teisingas, ir ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁴ Tad kaip žinoti, ar Jehovos liudytojų tikėjimas yra teisingas? Pavyzdžiui, galime patyrinėti, ar jie laikosi Jėzaus Kristaus mokymų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl tikrieji krikščionys turi 1) saugotis stabmeldystės, 2) gerbti Jehovos vardą, 3) branginti tiesą ir 4) nuoširdžiai mylėti vienas kitą.

5. Ką apie Dievo garbinimą suprantame iš Jėzaus pavyzdžio?

⁵ Jėzus labai myli Dievą, todėl visada – tiek prieš ateidamas į žemę, tiek čia gyvendamas – garbino jį vienintelį (Lk 4:8). To mokė ir savo sekėjus. Nei Jėzus, nei jo mokiniai niekada nesilenkė statuloms ar paveikslams.  Kadangi Dievas yra dvasinė esybė, žmogus nepajėgus sugalvoti tokio atvaizdo, kuris bent iš dalies prilygtų Jehovos šlovei (Iz 46:5). O ar dera melstis „šventiesiems“ ir garbinti jų paveikslus? Antrajame iš Dešimties įsakymų Jehova prisakė: „Nedirbsi sau jokio drožinio ar kitokio atvaizdo to, kas yra aukštai – danguje, kas žemai – žemėje [...]. Nesilenksi jiems ir jų negarbinsi“ (Iš 20:4, 5). Jeigu žmogus nuoširdžiai nori Dievui įtikti, jam nekils jokių klausimų, ką šie žodžiai reiškia.

6. Kokio principo Jehovos liudytojai ištikimai laikosi?

⁶ Istorikai paliudijo, kad pirmieji krikščionys garbino tik Dievą. Viename veikale rašoma, kad jiems „atgrasi būtų buvusi mintis statytis bažnyčiose statulas, joms lenktis ir melstis, nes tai jie laikė stabmeldyste“ (versta iš History of the Christian Church). Jehovos liudytojams tai taip pat nepriimtina. Mes nesimeldžiame nei „šventiesiems“, nei angelams, nei Jėzui. Taip pat negarbiname valstybės simbolių. Ištikimai laikomės principo, kurį Jėzus pabrėžė tokiais žodžiais: „Jehovą, savo Dievą, garbink ir jam vienam tarnauk“ (Mt 4:10).

7. Kuo Jehovos liudytojai aiškiai skiriasi nuo kitų tikybų?

⁷ Nemažai kas šiandien žavisi charizmatiškais pamokslininkais, vos ne garbina juos. Žmonės eina jų klausytis į bažnyčias, perka jų knygas ir dosniomis aukomis remia jų veiklą. Kai kurie tiesiog ausis ištempę gaudo kiekvieną jų žodį. Ko gero, net Jėzaus mokymai jų taip nesudomintų, kaip tų pamokslininkų kalbos. O Jehovos liudytojai dvasininkijos neturi. Vadovaujančius brolius gerbiame, tačiau jų neaukštiname. Juk Jėzus pasakė: „Visi esate broliai“ (Mt 23:8–10). Mes negarbiname jokių žmonių – nei religinių veikėjų, nei politikų. Ir neremiame jų siekių. Nuo šio pasaulio reikalų laikomės nuošaliai. Akivaizdu, labai skiriamės nuo visų kitų krikščioniškomis save laikančių konfesijų (Jn 18:36).

8. Iš kur žinome, kad Jehova nori savo vardą pašlovinti ir išgarsinti?

⁸ Jėzus kartą meldėsi: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ Iš dangaus Jehova garsiu balsu atsiliepė ir patikino Sūnų, kad savo vardą pašlovins (Jn 12:28). Jėzus Tėvo vardą aukštino per visą žemiškosios tarnybos laiką (Jn 17:26). Taigi tikrieji krikščionys Dievo vardą taria su didžiausia pagarba ir skelbia jį kitiems žmonėms.

9. Iš ko matosi, kad pirmojo amžiaus krikščionys gerbė Dievo vardą?

⁹ Mūsų eros pradžioje, kai krikščionių bendruomenė jau buvo įkurta, Jehova ėmė kviesti į ją ir kitataučius – pradėjo rinkti juos „į savo vardo tautą“ (Apd 15:14). Pirmieji krikščionys suvokė, kad tarti Dievo vardą ir skelbti jį kitiems yra didžiulė garbė. Jie aukštino Jehovos vardą tarnyboje ir savo raštuose. * Galima sakyti,  jie buvo Dievo vardo tauta (Apd 2:14, 21).

10. Kas rodo, kad Jehovos liudytojai yra Dievo vardo tauta?

¹⁰ Ar galime sakyti, kad mes esame Dievo vardo tauta? Apžvelkime, ką liudija faktai. Šiandien daugelis religinių veikėjų kaip įmanydami bando nuslėpti, kad Dievas turi vardą. Savo Biblijos vertimuose jie pakeičia tą vardą kitais žodžiais, o kai kurie netgi draudžia jį minėti religinėse apeigose. * Kas paneigtų, kad tik Jehovos liudytojai Dievo vardą kaip dera aukština ir gerbia? Mes garsiname jį taip uoliai, kaip jokia kita religinė bendruomenė. Ir stengiamės gyventi taip, kad būtume verti vadintis Jehovos liudytojais (Iz 43:10–12). Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertime, mūsų išleistame daugiau kaip 240 milijonų egzempliorių tiražu, Jehovos vardas minimas visur, kur kiti vertėjai jį pašalino. Taip pat Dievo vardą garsiname savo leidiniuose, publikuojamuose daugiau kaip 1000 kalbų.

11. Iš ko akivaizdu, kad pirmieji krikščionys brangino tiesą?

¹¹ Jėzus labai brangino tiesą apie  Dievą ir jo sumanymus – pats ja tvirtai tikėjo ir mokė jos kitus žmones (Jn 18:37). Kristaus sekėjams tiesa taip pat labai brangi (Jn 4:23, 24). Apaštalas Petras krikščionybę netgi pavadino „tiesos keliu“ (2 Pt 2:2). Dėl to pirmiesiems krikščionims buvo svetimos religinės idėjos, kultūrinės tradicijos ir pažiūros, nesiderinančios su Dievo apreikšta tiesa (Kol 2:8). Panašiai ir šiandien tikrieji krikščionys ištikimai laikosi tiesos kelio – visus savo įsitikinimus ir gyvenseną derina prie Biblijos mokymų (3 Jn 3, 4).

12. Kodėl mūsų organizacijoje kartais daromi pakeitimai?

¹² Jehovos liudytojai neteigia, kad Bibliją išmano tobulai. Yra buvę klaidų aiškinant doktrininius klausimus ir tvarkant organizacinius reikalus. Tai nė kiek nestebina. Apaštalas Paulius rašė, kad krikščionys Dievo valią pamažu supras vis geriau (Kol 1:9, 10). Pats Jehova sako, kad daugelis tiesų paaiškės ne iš karto, o palaipsniui (Pat 4:18). Matydami, kad tam tikrą dalyką derėtų suprasti kitaip nei anksčiau, vadovaujantys broliai nedelsdami tai paaiškina visai bendruomenei. Daugelyje bažnyčių įvairios nuostatos keičiamos siekiant įtikti parapijiečiams ar taikantis prie pasaulyje paplitusių pažiūrų. O mūsų organizacijoje pakeitimai daromi tam, kad mūsų ryšys su Dievu nuolat stiprėtų ir jį garbintume tiksliai taip, kaip mokė Jėzus (Jok 4:4). Tikrieji krikščionys turi vadovautis ne populiariomis tendencijomis ar daugumos nuomone, o Dievo Žodžiu (1 Tes 2:3, 4).

13. Kokia yra svarbiausia krikščionių savybė ir iš ko ji matoma Jehovos liudytojų organizacijoje?

¹³ Pirmojo amžiaus krikščionis vienijo nuoširdžios tarpusavio meilės saitas. Jėzus buvo sakęs: „Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai“ (Jn 13:34, 35). Šiandien Jehovos liudytojų bendruomenėje irgi vyrauja meilė. Mūsų pasaulinės brolijos neskaldo jokie tautiniai, rasiniai ir socialiniai barjerai. Tai ypač akivaizdu mūsų sueigose, suvažiavimuose ir kongresuose. Tarpusavio meilė – išties svarus įrodymas, kad esame tikrieji Dievo tarnai.

14. Kaip, remiantis Kolosiečiams 3:12–14, krikščionys turi rodyti meilę vienas kitam?

¹⁴ Biblijoje esame raginami: „Turėkite apsčiai meilės vieni kitiems“ (1 Pt 4:8). Broliška meilė skatina mus būti pakančius ir vienas kitam mielai atleisti. Taip pat iš meilės stengiamės būti bendratikiams dosnūs ir svetingi, net jeigu kuris nors mus įskaudino. (Perskaityk Kolosiečiams 3:12–14.) Toks tvirtas meilės saitas aiškių aiškiausiai rodo, kad esame tikri krikščionys.

15. Kokiais dar atžvilgiais mes sekame pirmojo amžiaus krikščionių pavyzdžiu?

¹⁵ Kad laikomės pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenės pavyzdžio, liudija ir mūsų organizacinė tvarka.  Antai keliaujantieji prižiūrėtojai, vyresnieji ir patarnautojai skiriami vadovaujantis apaštalų paliktais potvarkiais (Fil 1:1; Tit 1:5). Be to, kaip ir pirmieji krikščionys, esame ištikimi moralės principams, laikomės priesakų nevartoti kraujo ir saugome bendruomenę nuo neatgailaujančių nusidėjėlių įtakos (Apd 15:28, 29; 1 Kor 5:11–13; 6:9, 10; Hbr 13:4).

16. Ką leidžia suprasti žodžiai iš Efeziečiams 4:4–6?

¹⁶ Kaip Jėzus ir buvo išpranašavęs, daugelis tvirtina esą jo mokiniai (Mt 7:21–23). Tačiau apaštalas Paulius įspėjo, kad paskutinėmis dienomis nemažai žmonių tik „iš pažiūros atrodys dievoti“ (2 Tim 3:1, 5). Vadinasi, Dievas ne visus juos laiko savo tarnais. Biblijoje aiškiai rašoma, kad teisingas yra tik „vienas tikėjimas“. (Perskaityk Efeziečiams 4:4–6.)

17. Kas šiandien seka Jėzaus pavyzdžiu ir išpažįsta vienintelį teisingą tikėjimą?

¹⁷ Kas šiandien išpažįsta tą vieną teisingą tikėjimą? Apžvelgėme, ko mokė Jėzus ir kaip veikė pirmojo amžiaus krikščionių bendruomenė. Aptarėme kai kuriuos esminius faktus. Tad galime daryti aiškią išvadą, kad tai – Jehovos liudytojai. Mums didžiulė garbė priklausyti prie tikrųjų krikščionių bendruomenės, gerai pažinti Jehovą ir skelbti kitiems apie jo didingus tikslus. Tad ir toliau saugokime savo tikėjimą tvirtą ir ištikimai laikykimės tiesos!