1. Ką gera galime daryti sulaukę senyvo amžiaus?

SULAUKĘ senyvo amžiaus galbūt imame būgštauti, kad Jehovos tarnyboje esame nebe tokie naudingi kaip anksčiau. Jėgos silpsta, vis dažniau pristingame energijos. Tačiau nepamirškime, kad turime sukaupę nemažai išminties bei patirties ir galime dalytis tuo su jaunuoliais. Taip padėtume jiems tarnyboje išnaudoti visą savo potencialą ir imtis naujų užduočių. Vienas ilgametis vyresnysis kartą pasakė: „Kai pradėjau jausti, kokia sunki yra senatvės našta, džiaugiausi, kad bendruomenėje pareigas gali perimti jaunesni broliai.“

2. Apie ką kalbėsime šiame straipsnyje?

² Pirmajame žurnalo straipsnyje aptarėme, ką gera jaunuoliams duoda draugystė su senimu. Dabar pakalbėsime, kaip nuolankumas, kuklumas, dėkingumas ir dosnumas padeda vyresnio amžiaus broliams ir sesėms tarnauti petys į petį su jaunesniais, ir kodėl tai naudinga visai bendruomenei.

3. Ką iš Filipiečiams 2:3, 4 suprantame apie nuolankumą?

³ Kad gebėtų padėti jaunesniems skelbėjams, pagyvenę broliai ir sesės turi būti nuolankūs – kitus laikyti aukštesniais už save. (Perskaityk Filipiečiams 2:3, 4.) Antraip sakant, jie neturėtų tikėtis, kad jaunesni  bendratikiai viską darys taip, kaip anksčiau jie darydavo (Mok 7:10). Juk kiekvieną užduotį galima kuo puikiausiai atlikti įvairiais būdais, – svarbiausia laikytis Biblijoje užrašytų principų. Pasidalyti savo patirtimi su jaunimu, aišku, naudinga, tačiau reikia nepamiršti, kad „šio pasaulio vaizdas keičiasi“ ir mums būtina taikytis prie naujų aplinkybių (1 Kor 7:31).

4. Kuo rajono prižiūrėtojų situacija panaši į levitų?

⁴ Nuolankūs vyresnio amžiaus bendratikiai pripažįsta, kad su amžiumi darosi vis sunkiau atlikti įvairias užduotis. Todėl, pavyzdžiui, teokratinių rajonų prižiūrėtojai sulaukę 70-ties paskiriami darbuotis kurioje nors kitoje tarnybos srityje. Tai išties didelis pokytis. Daugelį metų jie lankė bendruomenes, drąsino brolius ir seses ir labai pamilo savo tarnybą. Jie mielai tęstų šį darbą, tačiau supranta, kad tokias atsakingas pareigas našiau eis jaunesni vyrai. Panašiai buvo senovės Izraelyje. Levitai, perkopę penkiasdešimt, baigdavo tarnystę šventovėje. Bet jie nemanė, kad dabar nebegalės nuveikti nieko prasmingo. Jie toliau su džiaugsmu darė tai, kas pagal aplinkybes įmanoma, ir padėjo jaunesniems (Sk 8:25, 26). Šiandien broliai, baigę rajono prižiūrėtojo tarnybą,  labai prisideda prie savo bendruomenės dvasinio stiprinimo.

5. Ko pamoko Dano ir Keiti pavyzdys?

⁵ Štai Danas rajono prižiūrėtoju tarnavo 23 metus. Kai jam sukako 70, abu su žmona Keiti buvo paskirti specialiaisiais pionieriais. Kas jiems padeda apsiprasti su pasikeitusiomis aplinkybėmis? Danas sako, kad dar niekada neturėjo tiek darbo kaip dabar. Jis eina atsakingas pareigas bendruomenėje, dvasiškai ugdo brolius, siekiančius tapti patarnautojais, ir moko bendratikius liudyti viešose didmiesčio vietose, taip pat kalėjimuose. Brangūs mūsų vyresnio amžiaus broliai ir sesės, jūs visi – tiek visalaikiai tarnai, tiek kiti – galite daug padėti jaunesniems skelbėjams. Prisitaikykite prie pokyčių, užsibrėžkite naujus tikslus ir susitelkite į tai, ką galite nuveikti, o ne į tai, kas neįmanoma.

6. Kodėl išmintinga būti kukliam? Pailiustruok pavyzdžiu.

⁶ Kuklus žmogus pripažįsta savo galimybių ribas ir nekelia sau per aukštų reikalavimų, todėl nemažai nuveikia tarnyboje ir tai teikia jam pasitenkinimą (Pat 11:2). Jį galima palyginti su vairuotoju, važiuojančiu į kalną. Kad variklis neužgestų, reikia įjungti lėtesnę pavarą. Tiesa, tada greitis sumažėja, tačiau automobilis vis tiek juda priekin. Taip ir kuklus žmogus supranta, kada metas, taip sakant, įjungti lėtesnę pavarą, kad galėtų toliau našiai darbuotis (Fil 4:5).

7. Kaip kuklumą parodė Barzilajas?

⁷ Prisiminkime Barzilają, kurį Dovydas kvietė apsigyventi rūmuose. Aštuoniasdešimtmetis senolis nenorėjo tapti karaliui našta ir nuolankiai atsisakė. Vietoje savęs jis pasiūlė daug jaunesnį vyrą, Kimhamą (2 Sam 19:35–37). Kaip ir Barzilajas, vyresni broliai bendruomenėje mielu noru perduoda savo pareigas jaunesniems.

8. Iš ko akivaizdus karaliaus Dovydo kuklumas?

⁸ Pats Dovydas irgi buvo labai kuklus žmogus. Jis troško statyti Jehovos šventyklą, tačiau sužinojo, kad ši garbė atiteks jo sūnui Saliamonui. Kaip karalius reagavo? Jis nė kiek tam neprieštaravo ir iš širdies darė visa, kad statybai būtų deramai pasiruošta (1 Met 17:4; 22:5). Nors Saliamonas buvo „dar jaunas ir nepatyręs“, Dovydas nemanė, kad su užduotimi jis nesusitvarkys (1 Met 29:1). Karalius žinojo, kad sėkmė priklausys ne nuo statybos vadovo amžiaus ar patirties, o nuo Jehovos laiminimo. Kaip ir Dovydas, šiandien mūsų pagyvenę broliai išlieka veiklūs net po to, kai ilgus metus eitas pareigas perduoda jaunesniems. Jie nė kiek neabejoja, kad tų brolių tarnystę Jehova visokeriopai laimins.

9. Kaip, kuklumo skatinamas, pasielgė vieno filialo komiteto narys?

⁹ Šiuolaikinis kuklaus Dievo tarno pavyzdys – brolis Šigeo. 1976 metais būdamas trisdešimties jis tapo filialo komiteto nariu. 2004-aisiais jį paskyrė to komiteto koordinatoriumi. Tačiau ilgainiui brolis pajautė, kad jėgos silpsta ir atlikti įvairias užduotis trunka vis  ilgiau. Viską su malda apsvarstęs jis nusprendė, kad koordinatoriaus darbą našiau atliktų jaunesnis brolis. Šigeo toliau tarnauja filialo komitete, o jo pareigas perėmė kitas. Taigi mokykimės iš brolio Šigeo ir sekime Barzilajo ir karaliaus Dovydo pavyzdžiu. Jeigu mes nuolankūs ir kuklūs, jaunesnio žmogaus dėl patirties stokos niekada nemenkinsime. Stengsimės matyti jo stipriąsias puses ir laikysime jį ne varžovu, o bendradarbiu (Pat 20:29).

10. Dėl ko ilgamečiai Jehovos tarnai brangina jaunuolius?

¹⁰ Ilgamečiai Jehovos tarnai supranta, kad jaunesni broliai ir sesės yra Jehovos dovana. Su amžiumi mūsų jėgos mažta, todėl esame dėkingi jaunuoliams, kurie noriai imasi darbo visos bendruomenės labui.

11. Ko pagyvenę bendratikiai gali pasimokyti iš Noomės (Rūtos 4:13–16)?

¹¹ Daug galime pasimokyti iš Noomės. Ji pasiūlė Rūtai grįžti į savo kraštą, tačiau ši nusprendė keliauti su anyta į Betliejų. Nors Noomė labai apgailestavo, kad marčiai tenka taip aukotis, ji nuolankiai ir su dėkingumu pagalbą priėmė (Rūt 1:7, 8, 18). Kiek daug gera tai davė abiem moterims! (Perskaityk Rūtos 4:13–16.) Nuolankumas turėtų paskatinti vyresnio amžiaus krikščionis sekti Noomės pavyzdžiu.

12. Už ką Paulius buvo nuoširdžiai dėkingas bendratikiams ir Jehovai?

¹² Apaštalas Paulius irgi labai vertino kitų pagalbą. Pavyzdžiui, Filipuose  gyvenantiems krikščionims dėkojo už materialinę paramą (Fil 4:16). Taip pat gyrė savo ištikimą talkininką Timotiejų (Fil 2:19–22). Ir kai buvo gabenamas kaip kalinys į Romą, jis maldoje išreiškė padėką Dievui, kad bendratikiai atvyko jo pasitikti (Apd 28:15). Paulius skelbdamas gerąją naujieną ir stiprindamas bendruomenes nukeliaudavo tūkstančius kilometrų. Jis buvo veiklus, veržlus Dievo tarnas, tačiau nemanė, kad viską gali padaryti pats vienas. Apaštalas nuolankiai priėmė brolių ir sesių paramą.

13. Kaip amžingi krikščionys gali parodyti, kad vertina jaunesnius bendratikius?

¹³ Mūsų amžingi broliai ir sesės, vertinkite visa, ką jaunimas dėl jūsų daro. Jeigu pasisiūlo pavėžėti, parnešti iš parduotuvės produktų ar pasirūpinti kokiomis nors kitomis jūsų reikmėmis, mielai tokią pagalbą priimkite tarsi ji būtų nuo paties Jehovos. Visa tai padės stiprinti draugišką jūsų tarpusavio ryšį. Taip pat domėkitės jaunuolių dvasine pažanga. Sakykite jiems, kaip džiaugiatės, kad stengiasi nuveikti bendruomenėje dar daugiau. Skirkite laiko su jais pabendrauti ir papasakoti apie savo gyvenimą. Tada Jehova matys, kokie esate jam dėkingi už jaunuolių pagalbą (Kol 3:15; Jn 6:44; 1 Tes 5:18).

14. Iš ko akivaizdus karaliaus Dovydo dosnumas?

¹⁴ Iš karaliaus Dovydo pagyvenusieji gali pasimokyti ir dosnumo. Dovydas nemažai savo turto paaukojo šventyklos statybai (1 Met 22:11–16; 29:3, 4). Jis nieko nešykštėjo, nors žinojo, kad garbė pastatyti šventyklą teks ne jam. Taigi, jei dėl amžiaus ar sveikatos nebegalime patys dalyvauti teokratinėse statybose, paremkime jas savo ištekliais, kiek leidžia mūsų aplinkybės. Taip pat mokykime jaunuolius dalydamiesi su jais per daugelį metų sukaupta patirtimi.

15. Kokiomis vertingomis dovanomis Paulius dalijosi su Timotiejumi?

¹⁵ Pagalvokime, kaip noriai savo patirtimi su kitais dalijosi Paulius. Į misionieriškas keliones jis kviesdavosi jaunąjį Timotiejų ir mokė jį evangelizacijos darbo (Apd 16:1–3). Apaštalo išlavintas, jaunuolis tapo puikiu gerosios naujienos skelbėju (1 Kor 4:17). Įgūdžius, įgytus keliaujant su Pauliumi, jis vėliau perdavė ir kitiems bendratikiams.

16. Kodėl Šigeo stengiasi mokyti kitus?

¹⁶ Kaip ir Paulius, ilgamečiai Jehovos tarnai šiandien mielai perduoda savo įgūdžius jaunajai kartai. Jie nenuogąstauja, kad jaunesniems bendratikiams perėmus pareigas nebeturės ką veikti. Pavyzdžiui, minėtasis Šigeo norėdamas, kad Karalystės darbas jo šalyje būtų atliekamas kuo geriau, mokė jaunesnius filialo komiteto narius. Tai padėjo tiems broliams dvasiškai bręsti, todėl atėjus laikui buvo kam perimti koordinatoriaus pareigas. Savo patirtimi, sukaupta per 45 tarnybos filialo komitete metus, Šigeo ir toliau dalijasi su jaunesniais broliais. Kaip gerai, kad Dievo tautoje nestinga  tokių uolių ir nuolankių krikščionių!

17. Kuo vyresnioji karta gali dalytis su jaunesniais bendratikiais (Luko 6:38)?

¹⁷ Mieli mūsų vyresnio amžiaus broliai ir sesės, jūs esate gyvas įrodymas, kad ištikima tarnystė Jehovai – kelias į tikrąją laimę. Savo pavyzdžiu skatinate bendratikius gilintis į Biblijos principus ir jų laikytis. Taip pat esate pasirengę prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, net jei seniau tarnyboje kai ką darydavote kitaip. O jeigu pasikrikštijote visai neseniai? Jūs irgi turite kuo pasidžiaugti, pavyzdžiui, kad teko garbė sulaukus garbaus amžiaus pažinti Jehovą. Jaunuoliams tikrai būtų įdomu paklausyti, kaip sužinojote Biblijos tiesą ir ko jus pamokė gyvenimo patirtis. Atverkite jiems savo žinių bagažą ir Jehova už tai labai dosniai atlygins. (Perskaityk Luko 6:38.)

18. Kaip vyresni ir jaunesni bendratikiai gali vienas kitam padėti?

¹⁸ Jeigu jaunimą ir senimą sieja glaudus ryšys, jie gali vienas kitam daug padėti (Rom 1:12). Kiekvienas turime kuo pasidalyti su bendratikiais. Vyresni krikščionys yra sukaupę nemažai išmanymo ir patirties, o jaunimas nestokoja veržlumo ir jėgų. Tad visi draugiškai surėmę pečius tarnaukime savo mylinčiam dangiškajam Tėvui. Taip teiksime jam prideramą šlovę ir stiprinsime bendruomenę.