Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad saugią ateitį užtikrina geras išsilavinimas ir pinigai. Jų manymu, įgiję universitetinį išsilavinimą, jie bus geresni darbuotojai, geresni piliečiai, galės padėti savo šeimai. Žmonės mano, kad baigę mokslus gaus gerai apmokamą darbą, o turėdami daug pinigų jausis laimingi.

Džang Čenas, vyras iš Kinijos, sako: „Buvau įsitikinęs, kad iš skurdo išbrisiu ir pilnavertį, laimingą gyvenimą galėsiu gyventi tik jei įgysiu aukštąjį išsilavinimą.“

Norėdami pasidėti kuo tvirtesnį pamatą ateičiai, daugelis siekia mokytis prestižiniuose universitetuose, gal net kitoje šalyje. Iki COVID-19 pandemijos, kol nebuvo tarptautinių kelionių ribojimų, tendencija studijuoti užsienyje buvo ypač ryški. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2012 metų ataskaitoje rašoma: „52 % visų užsienyje besimokančių studentų sudaro studentai iš Azijos šalių.“

Kad vaikai galėtų studijuoti užsienyje, tėvams tenka nemažai aukotis. Čisiangas iš Taivano pasakoja: „Mano tėvai nebuvo pasiturintys, tačiau visus keturis savo vaikus išleido mokytis į Jungtines Valstijas.“ Kad sumokėtų už mokslą koledže, jo tėvai, kaip ir daugelis kitų, įklimpo į skolas.

Išsilavinimas kai kuriais atžvilgiais išties gali pagerinti žmogaus gyvenimą, tačiau reikia pripažinti – ne visų lūkesčiai išsipildo. Dažnas ne vienus metus paaukoja mokslams, ant pečių užsideda didžiulę skolos naštą, tačiau darbo, kurio tikėjosi, rasti negali. Reičel Mui Singapūro dienraščiui Business Times rašė: „Aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių nedarbas yra didėjanti problema.“ Doktorantūros studijas baigęs Dziandzie iš Taivano sako: „Deja, daugeliui tenka dirbti darbą, kuris neturi nieko bendra su jų akademiniu laipsniu.“

Net ir tiems, kam pavyksta rasti darbą pagal profesiją, reikalai ne visada susiklosto taip, kaip tikėjosi. Niranas baigė universitetą Jungtinėje Karalystėje ir grįžęs namo į Tailandą gavo darbą pagal specialybę. „Kaip ir tikėjausi, įgytas išsilavinimas padėjo man susirasti darbą su didesniu atlyginimu. Vis dėlto, kad gaučiau gerą algą, reikėjo daug ir sunkiai dirbti. Galiausiai įmonė atleido didumą darbuotojų, įskaitant ir mane. Supratau, kad jei turi gerą darbą, tai dar nereiškia, kad gali jaustis visiškai ramus.“

Žinoma, yra žmonių, kurie praturtėja, susikuria iš pažiūros svajonių gyvenimą, tačiau problemų šeimoje, ligų jie vis tiek neišvengia. Neretai juos kamuoja ir baimė visko netekti. Kacutošis iš Japonijos pasakoja: „Finansiškai laikiausi tikrai gerai, bet mane slėgė nuolatinė konkurencija, pavydas, bendradarbių patyčios.“ Moteris iš Vietnamo vardu Lam sako: „Matau daugybę žmonių, kurie deda daug pastangų, kad gautų gerai apmokamą darbą ir šitaip užsitikrintų finansinį saugumą. Tačiau rezultatas dažnai būna priešingas: atsiranda nesaugumo jausmas, pašlyja sveikata, žmogus išsenka emociškai ar net suserga depresija.“

Kaip ir Franklinas, daugelis įsitikino, kad vien išsilavinimas ir pinigai laimės nesuteikia – žmogui reikia kažko daugiau. Kai kurie nusprendžia, kad svarbiausia yra daryti gera kitiems, būti geru žmogumi, ir už tai bus atlyginta. Ar tikrai taip ir yra? Apie tai – kitame straipsnyje.