Šioje knygoje rašoma visai paprastai: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1). Joje detaliai neaiškinama, kaip viskas buvo sukurta. Taigi net jeigu visatos kūrimas ir prasidėjo nuo didžiojo sprogimo, minėtam Biblijos teiginiui tai neprieštarauja; veikiau atsako į klausimą, kas jį sukėlė.

Žinoma, daugelis mokslininkų įsitikinę, jog didysis sprogimas buvo spontaniškas, nevaldomas procesas, kurio metu per tam tikrą laiką iš materijos dalelių ėmė formuotis žvaigždės ir planetos. Biblijoje apie tai nerašoma, tik teigiama, jog visata formavosi tiesiogiai veikiant Dievui, kad ir kokius kūrimo būdus jis tam būtų panaudojęs, pavyzdžiui, sprogimą kosmose.

„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).

Joje rašoma, kad visa, kas gyva, Dievas sukūrė pagal jų rūšis (Pradžios 1:11, 12, 21, 24, 25). Ar gali būti nedidelių pokyčių rūšies viduje? Taip. Tačiau ar nežymūs pasikeitimai, kuriuos galime nesunkiai pastebėti, įrodo, jog galiausiai atsiranda naujų rūšių? Ne.

Štai pavyzdys. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje Galapagų salose mokslininkai stebėjo kikilius. Jie atkreipė dėmesį, kad dėl klimato kaitos lengviau išgyvena tie individai, kurių snapai kiek stambesni. Todėl kai kurie padarė išvadą, jog tai – akivaizdus evoliucijos įrodymas. Bet ar tai tikrai evoliucija, ar tik prisitaikymas prie sąlygų? Įdomu, kad po kelerių metų vėl dominavo kikiliai mažesniais snapais. Šis eksperimentas antropologijos profesoriui Džefriui H. Švarcui (Jeffrey H. Schwartz) padėjo padaryti išvadą, kad, nors sąlygoms keičiantis adaptacija padeda rūšiai išlikti, „nauja [rūšis] neatsiranda“.

Biblijoje rašoma, jog visa sukūrė Dievas (Apreiškimo 4:11). Kol nebaigė kūrimo darbų, jis nesiilsėjo (Pradžios 2:2). Mintis aiški: nebuvo taip, kad Dievas sukurtų patį paprasčiausią organizmą ir tada ilsėtųsi, tarsi iš šalies stebėtų, kaip iš to organizmo per milijonus metų išsivysto įvairios rūšys žuvų, beždžionių, taip pat žmonės. * Ši teorija, vadinama makroevoliucija, neigia vaidmenį Kūrėjo, apie kurį Biblijoje sakoma, kad jis „padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose“ (Išėjimo 20:11; Apreiškimo 10:6).

„Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei“ (Apreiškimo 4:11).

Sužinokite daugiau. Biblijoje rašoma, kad Dievo „neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo – suvokiamos iš kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Geriau pažindami Dievą, atrandame tikrąją gyvenimo prasmę, nes tai, ką jis yra sumanęs padaryti ateityje, aktualu kiekvienam, kas nuoširdžiai jo ieško (Mokytojo 12:13; Hebrajams 11:6). Jei norite sužinoti daugiau, apsilankykite www.jw.org arba pasikalbėkite su Jehovos liudytojais. (Ieškokite BIBLIJOS MOKYMAI > BIBLIJA: KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI.)