PERSKAITĘS pirmus du straipsnius tikriausiai sutiksite, jog kuo žmogus kantresnis, tuo labiau tikėtina, kad jis yra sveikesnis, išmintingiau apsisprendžia ir turi gerų draugų. Tad kaip ugdytis kantrybę? Apsvarstykime, ką galėtume daryti.

Situacijos arba dalykai, kurie jus veda iš kantrybės, vadinami dirgikliais. Kas labiausiai nervina jus? Gal kai kurie žmonės: sutuoktinis, tėvai, vaikai? O gal susierzinate, kai reikia kažko laukti arba vėluojate pats? Ar paprastai kantrybę prarandate, kai esate pavargęs, alkanas, neišsimiegojęs arba patiriate kokią nors įtampą? Kur dažniau pratrūkstate — namie ar darbe?

Kuo naudinga suvokti nekantrumo priežastis? Prieš daugelį metų karalius Saliamonas rašė: „Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia“ (Patarlių 22:3, Brb). Turėdamas omenyje šią Biblijos patarlę ir suvokdamas, arba numatydamas, dėl ko dažniausiai nesusivaldote, pykčio protrūkių galite išvengti. Kad susitvardytumėte, iš pradžių jums galbūt teks įdėti daug pastangų, bet ilgainiui į viską reaguosite vis ramiau.

Anot Sent Džonso universiteto (Minesotos valstija, JAV) informatikos mokslų profesorės Norin Hertsfeld (Noreen Herzfeld), „žmogus vienu metu negali atlikti kelių darbų. [. . .] Taigi ilgainiui praranda gebėjimą sukoncentruoti dėmesį, o galiausiai — kantrybę, valią bei nuovokumą ir jam darosi sunku spręsti problemas“.

Nelengva būti kantriam, kai jauti įtampą dėl to, kad reikia sutvarkyti kalnus reikalų ir susitikti su begale žmonių. Anksčiau cituota dr. Dženifer Hartštain perspėja: „Iš esmės pagrindinė mūsų nekantrumo priežastis yra įtampa.“

Todėl nesisukite kaip voverė rate. Raskite laiko pasidžiaugti gyvenimu. Užuot tenkinęsis daugybe paviršutiniškų pažinčių, įsigykite kelis tikrus draugus. Planuokite laiką ir išmintingai nusistatykite prioritetus. Saugokitės, kad jūsų laiko nevogtų pomėgiai ir naujausi elektroniniai prietaisai.

Norint supaprastinti gyvenseną, gali tekti peržiūrėti dienotvarkę. Kur galėtumėte sulėtinti tempą arba ko nors atsisakyti? Vienoje Biblijos patarlėje sakoma: „Viskam yra metas [. . .]. Laikas ieškoti ir laikas pamesti“ (Mokytojo 3:1, 6). Gal, kad nebūtumėte pernelyg užimtas ir įstengtumėte valdytis, būtent dabar ir reikia atsiriboti nuo kai kurių laiką eikvojančių dalykų.

Į gyvenimą žvelkite realiai. Juk iš tikrųjų viskas vyksta ne taip greit, kaip norime. Susitaikykite su mintimi, kad laiko nepaskubinsite. Vadinasi, reikia būti kantriam.

Be to, nepamirškite, kad ne visada esate padėties šeimininkas. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Greitieji ne visuomet laimi lenktynes, narsuoliai ne visuomet nugali kovoje, išmintingieji ne visuomet užsidirba sau pragyvenimą, gudrieji ne visuomet tampa turtingi ir mokytieji ne visuomet įgyja palankumo, nes nesėkmės metas ištinka juos visus. Mat žmogus savo nesėkmės meto nė žinoti negali“ (Mokytojo 9:11, 12).

Užuot praradęs kantrybę dėl nepalankių aplinkybių, kurios ne jūsų valioje, stenkitės išsiaiškinti, ką galite padaryti. Pavyzdžiui, ar verta nervintis, kad vėluoja autobusas ar traukinys? Gal geriau pagalvoti, kaip norimą vietą pasiekti kita transporto priemone. Kartais net geriau eiti pėsčiomis nei sėdėti vietoje ir kunkuliuoti iš pykčio. Jei nėra kitos išeities kaip tik laukti, užsiimkite kuo nors prasmingu: paplanuokite, ką dar turėsite atlikti ar paskaitykite ką naudingo.

Tikrovė tokia — neverta nerimauti dėl to, ko negalite pakeisti. Biblijoje ne veltui iškeltas retorinis klausimas: „Kas iš jūsų savo nerimavimu gali bent viena uolektimi pailginti savo gyvenimą?“ (Luko 12:25)

Daugelis vertinančių Biblijos mokymus suprato, jog taikydami jos principus, darosi kantresni. Kaip rašoma Biblijoje, dvasingas žmogus yra labiau linkęs rodyti kantrybę bei kitas malonias savybes: meilę, džiaugsmą, ramybę, švelnumą (Galatams 5:22, 23). Biblijoje žadama: „Dėl nieko nebūkite susirūpinę, bet visuose reikaluose malda ir maldavimu, su padėka jūsų prašymai tesidaro žinomi Dievui, ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus“ (Filipiečiams 4:6, 7). Gilinkitės į Bibliją ir sužinosite, kaip įgyti vidinės ramybės ir tapti kantresniems.