Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Mechanikos genijai viduramžiais

Mechanikos genijai viduramžiais

AUTOMATIZAVIMAS plačiai paplitęs pramonėje, o ypač ten, kur reikia atlikti pasikartojančius veiksmus. Tačiau kada pasirodė pirmieji automatiniai arba programinio valdymo įrenginiai? Ar vos prieš porą šimtmečių, Europoje vykstant pramonės revoliucijai? Galbūt nustebsite sužinojęs, jog tokie mechanizmai buvo išrasti daug anksčiau.

Al Džazario dvitaktis stūmoklinis siurblys

Laikotarpio, vadinamo islamo mokslo aukso amžiumi (VIII—XIII šimtmetis), pradžioje ir vėlesniais laikais Vidurio Rytų mokslininkai į arabų kalbą vertė mokslo bei filosofijos veikalus, kuriuose buvo išlikę žymių graikų, kaip antai Archimedo, Aristotelio, Ktesibijo, Herono Aleksandriečio, Filono Bizantiečio, darbai. * Turint šiuos ir kitus žinių šaltinius, islamiškoje imperijoje, nusitęsusioje nuo Ispanijos per Šiaurės Afriką ir Vidurio Rytus iki Afganistano, susidarė sąlygos kurti įvairius automatinius įrenginius.

Al Džazario XIII amžiaus manuskriptas, kuriame pavaizduotas jo sukurtas laikrodis „Dramblys“

Pasak technologijų istoriko Donaldo Hilo (Donald Hill), jie „be žmogaus įsikišimo galėjo veikti ištisas valandas, dienas ar net ilgiau“. Kaip tai buvo įmanoma? Inžinieriai išrado efektyvius valdymo mechanizmus, kuriuos panaudojant buvo galima automatizuoti darbą. Įrengimai, varomi vandens, krentančio iš aukščiau esančių talpyklų, nepertraukiamai tiekė energiją, automatiškai atidarinėjo arba uždarinėjo sklendes, keitė vandens tėkmės kryptį. Buvo sukurtos grįžtamojo ryšio sistemos bei, minėto istoriko žodžiais tariant, „avarinių sistemų pirmtakai“. Štai keli pavyzdžiai.

Sumanieji broliai Banu Musa

Trys broliai Banu Musa, išvertus iš arabų kalbos „Musa sūnūs“, gyveno IX amžiuje Bagdade. Remdamiesi helenizmo laikų pirmtakais Filonu ir Heronu, taip pat kinų, indų, persų inžinierių veikalais, jie išrado per 100 mechanizmų. Anot mokslininko Aksano Masudo (Ehsan Masood), tai buvo fontanai su žaismingai trykštančiomis vandens čiurkšlėmis, laikrodžiai su judančiomis figūrėlėmis, gėrimų automatai, pasipildantys naudojant sudėtingas plūdžių, vožtuvų ir sifonų sistemas. Musa sūnūs sukūrė pirmuosius žmogaus dydžio robotus: „arbatos mergaitę“, pilstančią arbatą, ir fleitininką, kuris „veikiausiai buvo seniausias programuojamas automatas“, — rašo mokslo istorikas Džimas al Kalilis (Jim Al-Khalili).

Šios automatinės sistemos iš esmės panašios į dabartines. Skirtumas tas, kad „vietoje elektroninės įrangos buvo naudojamas vandens slėgis. Tačiau daugelis veikimo principų buvo tie patys“, — teigia Aksanas Masudas.

 Al Džazaris — „robotų tėvas“

1206 metais Ibn al Razazas al Džazaris užbaigė veikalą, pavadintą „Žinios apie išmaniuosius mechaninius įrenginius“, kuris laikomas „mašinų konstravimo metodiniu žinynu“. Ne vienas al Džazario išradimas gerokai pranoko brolių Banu Musa aprašytuosius, o mechanizmų brėžiniai ir jų paaiškinimai tokie tikslūs, kad šiuolaikiniai inžinieriai tuos prietaisus gali atkurti.

Al Džazaris savo knygoje pateikė gausybę iliustracijų, kaip antai: vandens pakėlimo įrenginio, vandens bei dagties laikrodžių, vandens automatų, muzikinių dėžučių, taip pat siurblio, kuris vandens rato sukamąjį judesį paverčia galingo stūmoklio, pumpuojančio vandenį, grįžtamai slenkamuoju judesiu, bei kitko. Al Džazarį istorikai vertai pripažįsta hidraulinio siurblio išradėju, nes jis šį prietaisą sukonstravo trim šimtmečiais anksčiau, nei toks pat įrenginys pasirodė Vakaruose.

Be to, al Džazaris kūrė keistus, bet vis dėlto funkcionalius laikrodžius. Vienas toks atkurtas laikrodis (pavaizduotas paveikslėlyje) stovi Dubajaus prekybos centre. Laiką rodantį mechanizmą sudaro indas su skylutėmis, įtaisytas vandens rezervuarą atstojančiame dramblio pilve. Prisipildęs per 30 minučių, indas nuskęsta, sužadindamas seką mechaninių judesių, kurie atpalaiduoja virves bei kamuolius, kabančius „pilyje“ ant dramblio nugaros. Pasibaigus pusės valandos ciklui, indas iškyla į paviršių, ir procesas prasideda iš naujo. Dėl šio bei kitų automatinių mechanizmų išradimo al Džazaris pelnė „robotų tėvo“ vardą.

Žmogaus išmaningumas išties stebina! Tačiau tai, ką papasakojome, nėra vien įdomi istorija. Šitaip galime į viską pažvelgti plačiau. Mūsų laikais, kai daugelis puikuojasi naujausiomis technologijomis, šis straipsnis primena, kiek daug esame skolingi išradingiems žmonėms, gyvenusiems praeityje.

^ pstr. 3 Apie arabų mokslininkų išverstus darbus skaitykite žurnalo Atsibuskite! 2012 m. vasario numeryje straipsnį „Kaip arabų kalba įsigalėjo mokslo pasaulyje“.