● Popiervapsves galima laikyti aukštos klasės inžinierėmis. Kodėl?

Susimąstykite. Kaip rodo jų pavadinimas, šie vabzdžiai savo sudėtingus lizdus stato iš savito pačių pasigaminto popieriaus. * Nuo rąstų, tvoros kuolų, telefono stulpų, medinių pastatų jos surenka augalų ir negyvos medienos plaušelius. Paskui šią žaliavą, kurioje gausu celiuliozės, sukramto, suvilgydamos lipniomis, baltymingomis seilėmis. Išdžiūvusi masė tampa lengvu, tvirtu, tačiau tampriu popieriumi. Be to, seilės turi ypatingų savybių, dėl kurių popierius gali sugerti šilumos perteklių, o atvėsus — jį išspinduliuoti. Taip koryje, kur sudėti perai, palaikoma vienoda temperatūra.

Lizdą vapsvos lipina trupinėlis prie trupinėlio. Baigtas namelis — korys iš šešiakampių akučių — uždengiamas popieriniu vandeniui nepralaidžiu skėčiu. Tokios formos akutės yra itin tvirtos, be to, optimaliai išnaudojama erdvė. Kad lizdas būtų atsparesnis vandeniui, vapsvos, gyvenančios drėgnose vietose, jį lipdydamos išskiria daugiau seilių. Įdomu pastebėti, jog šie vabzdžiai renkasi pastoges, kur neužlyja, ir lizdą pakabina ant stiebelio landa žemyn. Popiervapsvės, kitaip nei popieriaus fabrikai, neteršia nei oro, nei vandens, nei dirvožemio!

Todėl nenuostabu, kad architektai ir mokslininkai tyrinėja vapsvų pagamintą popierių, vildamiesi sukurti kokybiškesnes — lengvesnes, tvirtesnes, lankstesnes, natūraliai suyrančias — statybines medžiagas.

Ką manote? Ar vabzdys, kurio smegenys ne didesnės už dvi smilteles, pats galėjo sugalvoti, kaip pasigaminti popieriaus ir suprojektuoti lizdą? O gal jo seilių cheminė sudėtis ir inžineriniai sugebėjimai akivaizdžiai rodo, jog buvo sukurtas?

[Išnaša]