Kaip arabų kalba įsigalėjo mokslo pasaulyje
Kaip arabų kalba įsigalėjo mokslo pasaulyje
MOKSLO pasaulyje arabų kalba dominavo šimtus metų. Pradedant VIII amžiumi, įvairiuose Vidurio Rytų miestuose ja kalbantys mokslininkai vertė ir taisė mokslo bei filosofijos veikalus, siekiančius Ptolemajo ir Aristotelio laikus. Taip jie išsaugojo ir praturtino senovės mąstytojų darbus.
Idėjų kalvė
VII ir VIII amžiuje Vidurio Rytuose įsigalėjo dvi dinastijos — iš pradžių Omejadų, vėliau Abasidų. Kadangi jų valdomose teritorijose — Arabijoje, Egipte, Irake, Mažojoje Azijoje, Palestinoje bei Persijoje — buvo juntama Graikijos ir Indijos įtaka, naujiesiems valdovams tapo prieinamas gausus žinių lobynas. Abasidai pastatė sostinę Bagdadą, ir ji tapo idėjų kalve, kurioje arabų kultūra persipynė su daugelio kitų: armėnų, berberų, graikų, indų, kinų, koptų, persų, turkų, žydų, taip pat sogdų, gyvenusių Centrinėje Azijoje, į rytus nuo Amudarjos upės (senovėje lot. Oxus). Naujojoje sostinėje įvairių tautų šviesuoliai drauge gilinosi į gamtos mokslus ir dalinosi savo kultūrine patirtimi.
Bagdade Abasidų valdovai visokeriopai skatino talentingus mąstytojus, kad ir iš kur jie būtų atvykę, prisidėti prie imperijos intelektualinio vystymosi. Buvo sistemingai kaupiama ir verčiama į arabų kalbą dešimtys tūkstančių knygų įvairia tematika: alchemijos, aritmetikos, geometrijos, medicinos, muzikos, filosofijos, fizikos.
Yra žinoma, jog kalifas al Mansūras, valdęs 754—775 metais, siuntė ambasadorius į Bizantijos karaliaus rūmus pargabenti graikų matematikos vadovėlių. Siekdamas panašių tikslų, kalifas al Mamūnas, valdęs 813—833 metais, inicijavo vertimus iš graikų į arabų kalbą. Ši veikla truko daugiau kaip du šimtmečius. Taip iki X amžiaus pabaigos į arabų kalbą buvo išversti beveik visi tuo metu žinomi graikų filosofijos ir mokslo veikalai. Tačiau arabų mokslininkai ne tik vertė kitų darbus, bet ir įnešė į mokslą savo indėlį.
Arabų indėlis
Daugelis arabų vertėjų dirbo tiksliai ir stulbinamai greit. Todėl, kai kurių istorikų nuomone, jie veikiausiai buvo verčiamo dalyko
žinovai. Negana to, nemažai daliai mokslininkų jų išversti tekstai tapo akstinu tolesniems tyrinėjimams.Pavyzdžiui, krikščionis iš Sirijos, gydytojas ir vertėjas Hunainas ibn Išakas (808—873 m.) daug nusipelnė tyrinėdamas regą. Jo mokslinis darbas, kuriame yra tikslių anatominių akies schemų, tapo oftalmologijos pagrindais ne tik arabų pasaulyje, bet ir Europoje. Filosofas ir gydytojas ibn Sina, Vakaruose žinomas kaip Avicena (980—1037 m.), parašė dešimtis knygų įvairia tematika, pradedant etika bei logika ir baigiant medicina bei metafizika. Į jo didįjį raštų rinkinį, pavadintą „Medicinos kanonu“, buvo įtrauktos visos anuomet turimos medicinos žinios, tarp jų ir garsiųjų graikų mąstytojų Galeno bei Aristotelio idėjos. Šiuo žinynu, kaip medicinos vadovėliu, buvo naudojamasi apie 400 metų.
Arabų mokslininkai įsisavino eksperimentinį metodą, kuris yra bet kokios mokslo pažangos varomoji jėga, ir juo naudodamiesi iš naujo apskaičiavo apskritimo ilgį aplink Žemę bei pakoregavo Ptolemajo pateiktus geografinius duomenis. Kaip rašo istorikas Polas Lundė (Paul Lunde), „jie netgi išdrįso suabejoti kai kuriais Aristotelio teiginiais“.
Mokslo pažanga apėmė daugelį gyvenimo sričių. Buvo statomos vandens talpyklos, akvedukai, vandens ratai. Kai kurie statiniai išliko iki mūsų dienų. Susipažinę su botanikos ir agronomijos naujovėmis, ūkininkai galėjo pasirinkti dirvožemiui tinkamiausias žemės ūkio kultūras ir taip gauti gausesnį derlių.
805-aisiais kalifas Harūnas ar Rašidas savo didžiulėje imperijoje įsteigė pirmą ligoninę. Netrukus jo valdose po ligoninę turėjo visi didesni miestai.
Nauji mokslo židiniai
Arabų pasaulyje daugelis miestų garsėjo bibliotekomis ir specializuotais mokymo centrais. Bagdade kalifas al Mamūnas įsteigė vertimų ir tyrimų institutą Bait al Hikma (išvertus „Išminties namai“). Jame dirbo apmokami mokslininkai. Manoma, jog pagrindinėje Kairo bibliotekoje buvę per milijoną knygų. Tais laikais Omejadų valdomos Ispanijos sostinėje Kordoboje veikė 70 bibliotekų. Jos traukte traukė mokslininkus bei studentus iš viso arabų pasaulio. Gerokai daugiau nei du šimtmečius Kordoba buvo laikoma vienu iš svarbiausių intelektualinių centrų.
Persijoje graikų matematikų metodika persipynė su indų, sukūrusių skaičiavimo būdą, kur nulis vertinamas kaip skaitmuo ir naudojamas pozicinėje ženklų sistemoje. Joje skaitmenys įgauna vertę, priklausomai nuo išsidėstymo ir vietos nulio atžvilgiu. Pavyzdžiui, skaitmuo vienetas gali reikšti vienetą, dešimtį, šimtą ir taip toliau. Anot Lundės, įvedus šią sistemą, „ne tik supaprastėjo visokie skaičiavimai, bet ir susiklostė sąlygos atsirasti algebrai“. Be to, arabų mokslininkai pasiekė didžiulių laimėjimų geometrijoje, trigonometrijoje bei navigacijoje.
Gamtos mokslų ir matematikos aukso amžius Arabijoje sutapo su visur kitur vyravusiu sąstingiu. Nors panašių pastangų išsaugoti senovės mokslininkų veikalus buvo imtasi ir viduramžių Europoje — daugiausia vienuolynuose, — vis dėlto, palyginus su arabų pasauliu, jų rezultatai nublanksta. Tačiau maždaug nuo X amžiaus, kai atskiri arabų mokslininkų darbų vertimai lyg menka srovelė pasiekė Vakarus, padėtis ėmė keistis. Ilgainiui žinių srautas stiprėjo, kol galiausiai Europoje prasidėjo mokslo renesansas.
Plati istorinė panorama atskleidžia, jog garbės už dabartinius laimėjimus įvairiose mokslo srityse prisiimti negali jokia pavienė tauta ar žmogus. Šių laikų labiau išsivysčiusios šalys turėtų jaustis skolingos seniau klestėjusioms kultūroms, kurios skatino tyrinėti bei tikrinti, kas buvo visuotinai pripažinta, ir žadino kūrybiškumą.
[Žemėlapis 26 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
▪ Omejadų valdos
□ Abasidų valdos
ISPANIJA
Kordoba
BIZANTIJA
Roma
Konstantinopolis
Oxus upė
PERSIJA
Bagdadas
Jeruzalė
Kairas
ARABIJA
[Iliustracija 27 puslapyje]
Hunaino ibn Išako nubraižyta akies schema
[Iliustracija 27 puslapyje]
Puslapis iš Avicenos „Medicinos kanono“
[Iliustracija 28 puslapyje]
Arabų mokslininkai Basros bibliotekoje, 1237 m.
[Šaltinio nuoroda]
© Scala/White Images/Art Resource, NY
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 27 puslapyje]
Akies schema: © SSPL/Science Museum/Art Resource, NY; „Medicinos kanonas“: © The Art Gallery Collection/Alamy