Ar jūsų lūpos ‘reta brangenybė’?

● „Nors yra aukso ir daug koralų, tačiau žinančios [„išmintingos“] lūpos — [reta] brangenybė“, — senovėje rašė karalius Saliamonas (Patarlių 20:15, Jr). Auksas buvo vertinamas visada, o karaliaus Saliamono dienomis vertingais buvo laikomi ir koralai. Tačiau mūsų lūpos savo verte šias brangenybes gali net pranokti. Kokia prasme? Ne išoriniu grožiu, bet tuo, ką jos kalba.

Lūpos tampa brangenybe, kai skleidžia gėrį, švelnumą, meilę. „Išmintingos lūpos“ kalba tiesą apie Dievą, kuri užrašyta Biblijoje. Ši senovinė knyga — išminties ir tiesos apie mūsų Kūrėją bei puikių patarimų, kaip gyventi, šaltinis (Jono 17:17).

Deja, daugelis, kalbėdami apie Dievą netiesą, savo lūpas naudoja netinkamai. Pavyzdžiui, kai kas kaltina jį už visą neteisybę ir kančias pasaulyje, nors dažniausiai kalti būna patys. Apie tai Patarlių 19:3 skaitome: „Paties žmogaus kvailumas veda į pražūtį, tačiau jo širdis niršta ant Viešpaties.“

Kiti savo lūpų vertę sumenkina veidmainiška kalba, žeidžiančiomis paskalomis ar net šmeižtu. Patarlių 26:23 labai vaizdingai sakoma: „Kaip glazūra, dengianti molinį indą, yra lipšnios piktaširdžio lūpos.“ Tarsi glazūra, užmaskuojanti pigų molį, „lipšnios lūpos“, darančios stiprių jausmų ir net nuoširdumo įspūdį, iš tikrųjų gali slėpti piktą širdį (Patarlių 26:24-26).

Aišku, tokios klastos nuo Dievo nenuslėpsi. Jis mato, kas esame iš tikrųjų! Todėl Jėzus Kristus pasakė: „Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė!“ (Mato 23:26). Kokie teisingi žodžiai! Juk apie vidinį tyrumą ir dvasinių tiesų kupiną širdį byloja žmogaus kalba. Tuomet jo lūpos tampa ‘reta brangenybe’ — ypač Dievo akyse.

[Iliustracija 19 puslapyje]

Išmintingo žmogaus lūpos — ‘reta brangenybė’