Migrena. Ką daryti?

Džois, nuotaikinga biuro darbuotoja, susikaupusi skaito dokumentą. Staiga vietomis tekstas tarsi pranyksta. Paskui prieš akis ima mirgėti šviesos taškeliai, pavirsdami siurrealistiniu zigzagų ir keistų geometrinių figūrų šokiu. Kelias minutes Džois beveik nieko nemato. Supratusi, kas vyksta, ji skubiai išgeria kapsulę, skirtą kaip tik tokiai pirmajai pagalbai.

DŽOIS kamuoja migrena — liga, kuri daugeliu atžvilgių skiriasi nuo įprasto galvos skausmo. Pavyzdžiui, kitaip nei atsitiktinis galvos skausmas, migrena periodiškai kartojasi. Be to, žmogaus būklė tuomet būna gana sunki ir sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą.

Kokie migrenos simptomai? Skausmas būna tvinkčiojantis ir gali skaudėti tik pusę galvos. Kartais pykina ir ligonis nepakelia ryškios šviesos. Priepuolis gali tęstis nuo kelių valandų iki keleto dienų.

Nors stiprus galvos skausmas užeina daugeliui, nuo migrenos kenčia tiktai kas dešimtas žmogus. Moterys migrena serga dažniau nei vyrai. Vienais atvejais liga pasireiškia stipriau, kitais silpniau, bet dauguma ja sergančiųjų kasmet po keletą dienų būna nedarbingi. Tai neigiamai atsiliepia jų pajamoms, ir gali nukentėti bendravimas tiek šeimoje, tiek su aplinkiniais. Todėl Pasaulinė sveikatos organizacija migreną laiko viena iš 20 svarbiausių nedarbingumo priežasčių.

 Apie artėjantį migrenos priepuolį perspėja tam tikri simptomai: šąla rankos, apima nuovargis, užeina alkis ar keičiasi nuotaika. Paskui, prieš pat įsiskaustant galvai, gali prasidėti svaigulys, spengti ausyse, dilgčioti kūną, dvejintis akyse, būna sunku kalbėti, nusilpsta raumenys.

Migrenos priežastys nėra iki galo išaiškintos, bet manoma, jog tai — nervų sistemos sutrikimas, dėl kurio padidėja galvos kraujagyslių dirglumas. Matyt, todėl kraujas, tekėdamas jomis, ir sukelia tvinkčiojantį skausmą. Žurnale Emergency Medicine rašoma: „Migrena sergantys ligoniai yra paveldėję nepaprastai jautrią nervų sistemą, kuriai gali pakenkti daug kas: miego stygius, stiprūs kvapai, kelionės, nereguliari mityba, įtampa, hormonų pusiausvyros pokyčiai.“ Tokiems žmonėms gali pasireikšti ir sudirgusio žarnyno sindromas, nerimo priepuoliai bei depresija.

Kaip palengvinti kančias?

Paveldėtos nervų sistemos nepakeisite. Bet galite saugotis, kad migrenos priepuolis neištiktų. Kai kuriems vedant dienoraštį pavyksta nustatyti, koks maistas ar aplinkybės priepuolį išprovokuoja.

Kiekvieno atvejis vis kitoks. Loren pastebėjo, kad jai migrenos priepuoliai sutampa su mėnesinių ciklu. „Maždaug apie ciklo vidurį, — pasakoja ji, — bet kokia papildoma veikla ar dirgiklis — sunkus darbas, karštis arba šaltis, didelis triukšmas, net aštrus maistas — sukelia migrenos priepuolį. Todėl tuo metu ieškau ramybės ir stengiuosi elgtis nuosaikiai.“ Džois, kurią migrenos priepuoliai kamuoja jau daugiau kaip 60 metų, sako: „Supratau, jog staigus migrenos priepuolis mane ištinka, kai suvalgau apelsinų, ananasų ar išgeriu raudonojo vyno. Tad viso to vengiu.“

Kadangi paprastai migrenos priepuolį išprovokuoja iš karto keli veiksniai, nustatyti jos priežastį nėra lengva. Pavyzdžiui, vienąkart valgote šokoladą ir nieko, kitąkart — prasideda migrena. Taigi čia gali būti kaltas kažkoks papildomas dirgiklis.

Net jeigu nustatyti migreną sukeliančias priežastis nepavyksta arba jų išvengti negalite, priepuolio tikimybę galima sumažinti ir kitais būdais. Specialistai rekomenduoja per visą savaitę išlaikyti tą patį miego režimą. Jei norite ilgiau pamiegoti savaitgaliais, jie pataria atsikelti įprastu laiku, kelias minutes kuo nors užsiimti ir vėl grįžti į lovą. Priepuolį gali sukelti kofeino kiekis, kitoks, nei buvote įpratęs, todėl stenkitės apsiriboti dviem puodeliais kavos arba dviem stiklinėm kokakolos per dieną. Kadangi jį gali išprovokuoti ir alkis, stenkitės valgyti reguliariai. Labai dažnai migrenos priepuolio priežastis būna įtampa, kurios išvengti nelengva. Bet jūs galite rasti, kaip atsipalaiduoti, pavyzdžiui, pakoreguodami savo tvarkaraštį, skaitydami Bibliją ar klausydamiesi ramios muzikos.

Kaip migreną gydyti?

Migrenai gydyti yra daug priemonių. * Vienas iš geriausių vaistų — miegas. Kad ligonis išsimiegotų, jam padėti gali nereceptiniai skausmą malšinantieji vaistai.

1993-iaisiais prekyboje pasirodė triptanai — nauja receptinių vaistų grupė nuo migrenos. Leidinyje The Medical Journal of Australia šie vaistai apibūdinti kaip „reikšmingas terapijos laimėjimas“. Toliau rašoma: „Triptanai [...] — vaistai nuo migrenos ir klasterinio galvos skausmo — beveik prilygsta penicilinui kovoje su bakterine infekcija!“

Migrena nėra mirtina liga. Vaistai nuo migrenos negelbsti gyvybių, kaip gelbsti vaistai  nuo infekcijų. Tačiau ne vienam, kurį ilgus metus nuolat kamavo migrena, triptanai suteikė nepaprastą palengvėjimą. Nors ja sergantieji vis tiek turi, kaip minėjome anksčiau, koreguoti savo režimą, kai kurie triptanus vadina stebuklingais vaistais.

Vis dėlto kiekvienas vaistas turi ir pranašumų, ir trūkumų. Ką neigiamo galima pasakyti apie triptanus? Visų pirma, tabletė triptanų kainuoja tiek, kiek pietūs prabangiame restorane, todėl paprastai jie skiriami tiems, kas serga vidutinio sunkumo arba sunkia migrenos forma. Be to, triptanai padeda ne visiems, o kai kam dėl prastos sveikatos nepatartina jų net bandyti. Nors vaistų, kurie išgydytų šią paveldimą fizinę negalę, nėra, Emergency Medicine daro išvadą: „Išradus naujus patobulintus vaistus, sergantiesiems migrena toliau kentėti neverta.“

[Išnaša]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kai kuriems vedant dienoraštį pavyksta nustatyti, koks maistas ar aplinkybės priepuolį išprovokuoja

[Iliustracija 23 puslapyje]

Įtampą, dažnai sukeliančią migrenos priepuolį, gali sumažinti rami muzika

[Iliustracija 23 puslapyje]

Migrena yra paveldima liga, paverčianti žmogų bejėgiu, bet neretai gydytojai gali padėti