Britų „užmirštas genijus“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

ROBERTĄ HUKĄ, amžininkų apibūdintą kaip „išradingiausią visų laikų žmogų“, dabar anglai prilygina Leonardui da Vinčiui. * Hukas gimė 1635 metais. 1662-aisiais buvo paskirtas Londono karališkosios draugijos Eksperimentų kuratoriumi, o 1677-aisiais — šios draugijos sekretoriumi. Mirė 1703-iaisiais. Nors buvo gerbiamas mokslininkas, jis palaidotas nežinomame kape kažkur šiaurinėje Londono dalyje.

Pastaraisiais metais mokslininkai bei istorikai stengiasi apginti šio, biografo Stiveno Invudo žodžiais tariant, „užmiršto genijaus“ reputaciją. 2003 metais, minint 300-ąsias Huko mirties metines, Londono karališkojoje Grinvičo observatorijoje buvo eksponuojami kai kurie stebinantys jo išradimai bei atradimai. Kas tas Robertas Hukas ir kodėl jis taip ilgai buvo beveik užmirštas?

Huko palikimas

Hukas buvo labai išsilavinęs ir talentingas išradėjas. Tarp daugybės jo išradimų yra kardaninis šarnyras, tebenaudojamas automobiliuose, vyzdinė diafragma, reguliuojanti fotoaparato objektyvo šviesos pralaidumą, laikrodžių balansyras. Mokslininkas suformulavo vadinamąjį Huko dėsnį ir išreiškė jį lygtimi, kuria ir dabar nusakomas spyruoklių tamprumas. Be to, garsiam britų fizikui ir chemikui Robertui Boiliui patobulino oro siurblį.

Vienas svarbiausių Huko išradimų — daugialęšis mikroskopas, kurį vėliau surinko žinomas Londono meistras Kristoferis Kokas. Hukas sugalvojo terminą „ląstelė“. Juo pavadino korio akutes primenančias kamščiamedžio  medienos tuštumas. Vėliau taip pradėtos vadinti ir gyvųjų organizmų smulkiausios dalelės.

Huko knyga „Mikrografija“ (Maži piešiniai), išleista 1665-aisiais, atnešė jam ankstyvą šlovę. Knyga iliustruota Huko tiksliai ir meistriškai nupieštais vabzdžiais, kokius jis matė per mikroskopą. Žinomiausias piešinys, — kuriame pavaizduota blusa. Maždaug 30 ir 45 centimetrų grafiniame piešinyje aiškiai matomi jos nagai, stuburas ir šarvo plokštelės. Tai, kad šitie maži vabaliukai dažnai apsigyvena ant žmogaus kūno, tiesiog sukrėtė pasiturinčius Huko laikų skaitytojus. Pasakojama, jog damos, pamačiusios piešinį, bemaž nualpdavo.

Lygindamas padidintą žmogaus pagamintos adatos smaigaliuką su panašiais gamtoje randamais dalykais, Hukas rašė: „Mikroskopas leidžia mums pažvelgti į šimtus dalykų, kurie tūkstančius kartų smailesni“ už adatos smaigalį: vabzdžių plaukelius, šerelius ir nagus; taip pat lapų dygliukus, kabliukus bei plaukelius. Šitie „gamtos kūriniai“, mokslininko manymu, byloja apie jų Kūrėjo visagalybę. Mikroskopas, kaip rašoma Encyclopædia Britannica, „pirmą kartą“ atvėrė „pasaulį, kuriame gyvi organizmai pasirodė esą tokie sudėtingi, kad net sunku patikėti“.

Hukas pirmasis per mikroskopą tyrinėjo fosilijas ir priėjo prie išvados, kad tai — seniai mirusių organizmų liekanos arba atspaudai. „Mikrografijoje“ aprašyta ir daug daugiau itin įdomių mokslinių stebėjimų. Garsus Huko amžininkas metraštininkas Samuelis Pepisas „Mikrografiją“ pavadino „originaliausia kada nors jo skaityta knyga“. O Alanas Čapmenas, Oksfordo universiteto mokslo istorikas, šį veikalą apibūdino kaip „vieną iš knygų, reikšmingiausių šiuolaikiniam pasauliui“.

Londono atstatymas

Po 1666 metais Londoną nusiaubusio didžiojo gaisro Hukas buvo paskirtas vadovauti miesto atstatymo darbams. Jis  glaudžiai bendradarbiavo su savo draugu, karališkųjų rūmų mokslininku Kristoferiu Vrenu. Vienas iš daugelio Huko projektų — 62 metrų aukščio monumentas gaisrui įamžinti. Hukas norėjo, kad ta aukščiausia pasaulyje be jokių sutvirtinimų stovinti akmens kolona įrodytų jo gravitacijos teorijos teisingumą.

Nors Karališkosios Grinvičo observatorijos projektas priskiriamas Vrenui, nemažai prie jo darbavosi Hukas. Dar vienas iš daugybės jo projektų buvo Montague House — pirmasis Britų muziejaus pastatas.

Hukas pasižymėjo ir kaip astronomas. Jis vienas pirmųjų sukonstravo veidrodinį teleskopą ir pavadino škotų matematiko ir astronomo Džeimso Gregorio vardu. Mokslininkas nustatė, kad Jupiteris sukasi aplink savo ašį. O Huko Marso piešiniais po dviejų šimtmečių mokslininkai naudojosi šios planetos sukimosi dažniui apskaičiuoti.

Kodėl užmirštas?

1687 metais Izaokas Niutonas išleido knygą „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“. Veikale, išspausdintame 22 metais vėliau už Huko „Mikrografiją“, aprašyti dangaus kūnų judėjimo dėsniai, tarp jų ir gravitacijos. Bet, kaip teigia Alanas Čapmenas, Hukas „daug ką iš gravitacijos teorijos atrado anksčiau už Niutoną“. Tyrinėti šviesos prigimtį Niutoną irgi paskatino Huko darbai.

Liūdna, tačiau dėl nesutarimų optikos ir gravitacijos klausimais šių vyrų tarpusavio santykiai pašlijo. Niutonas net pašalino iš „Matematinių pagrindų“ nuorodas į Huko veikalus. Kaip rašoma viename autoritetingame šaltinyje, jis darė viską, kad Huko indėlis į mokslą liktų nežinomas. Be to, Niutonui tapus Karališkosios draugijos prezidentu, netrukus iš ten pranyko Huko prietaisai (nemažai jų buvo jo rankų darbo), daugybė dokumentų ir vienintelis jo portretas. Taip susiklosčius aplinkybėms, Huko šlovė daugiau kaip 200 metų buvo, galima sakyti, užmiršta.

Paradoksalu, bet 1675 metų vasario 5 dienos laiške Hukui Niutonas buvo parašęs gerai žinomus žodžius: „Jeigu ir mačiau toliau nei kiti, tai tik todėl, kad stovėjau ant milžinų pečių.“ Vienas iš tokių ano meto milžinų buvo Robertas Hukas — architektas, astronomas, mokslininkas eksperimentuotojas, išradėjas ir tyrinėtojas.

[Išnaša]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Huko piešiniai: snaigės ir ledo ornamentai

[Iliustracija 26 puslapyje]

Huko mikroskopas

[Iliustracija 27 puslapyje]

Hukas sugalvojo terminą „ląstelė“. Juo pavadino korio akutes primenančias kamščiamedžio medienos tuštumas

[Iliustracija 27 puslapyje]

Huko knygos „Mikrografija“ iliustracijose pavaizduota tai, ką jis matė per mikroskopą

[Iliustracijos 27 puslapyje]

Blusa (natūralaus dydžio)

Pasakojama, jog damos, pamačiusios Huko nupieštą blusą, bemaž nualpdavo

[Iliustracija 28 puslapyje]

„Montague House“ buvo vienas iš Huko architektūrinių projektų

[Iliustracija 28 puslapyje]

Huko piešinys, iliustruojantis tamprumo dėsnį

[Iliustracija 28 puslapyje]

Londono memorialinis paminklas — aukščiausia pasaulyje akmens kolona, stovinti be jokių sutvirtinimų

[Iliustracija 28 puslapyje]

Karališkoji observatorija

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Spyruoklė, mikroskopas ir snaigės: Images courtesy of the Posner Memorial Collection, Carnegie Mellon University Libraries

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 27 puslapyje]

Images courtesy of the Posner Memorial Collection, Carnegie Mellon University Libraries

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 28 puslapyje]

Spyruoklės schema: Image courtesy of the Posner Memorial Collection, Carnegie Mellon University Libraries; Londono memorialinis paminklas: Matt Bridger/DHD Multimedia Gallery; Karališkoji observatorija: © National Maritime Museum, London