Ką gali laikraščiai

Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus kaizerinei Vokietijai, į valdžią Berlyne atėjo socialdemokratai. Vėliau komunistai mėgino juos nuversti. Tiek vieni, tiek kiti žinojo, jog turėdami rankose žiniasklaidą galės kontroliuoti ne tik viešąją nuomonę, bet ir pačią liaudį. Užvirė arši kova dėl spaudos.

LAIKRAŠČIAI, atsiradę prieš keletą šimtmečių, visada darė didelę įtaką kultūrai, politikai, verslui bei apskritai žmonių gyvenimui. O kokį poveikį jie daro jums?

Pirmasis Europos laikraštis išėjo, regis, 1605-aisiais Vokietijoje. Šiandien kai kuriose šalyse net 75 procentai keturiolikmečių bei vyresnių žmonių laikraštį skaito kasdien. Skurdesniuose kraštuose spaudos maža — gal tik kokie 20 egzempliorių 1000 gyventojų, o štai Norvegijoje tam pačiam gyventojų skaičiui tenka daugiau kaip 600 egzempliorių. Iš viso pasaulyje spausdinama apie 38000 laikraščių.

Spauda praneša visuomenei svarbius dalykus. Maža to, turi įtakos daugelio skaitytojų nuomonei. Vokietijos UNESCO komisijos narys Dyteris Ofenhauzeris tvirtina: „Tai, ką kasdien skaitome laikraščiuose, [...] veikia [...] mūsų pažiūras, elgesį, netgi pagrindinių moralės vertybių sampratą.“

Pasak istorikų, laikraščiai pakurstydavo, remdavo ir teisindavo karus. Pavyzdžiui, Prancūzijos—Prūsijos karą 1870—1871 metais, Ispanijos—Amerikos karą 1898-aisiais, Vietnamo karą 1955—1975 metais. Laikraščiuose išspausdinti skandalingi pranešimai sužlugdė daugybę verslininkų, mokslininkų, pramogų pasaulio įžymybių bei politikų. Vienas garsiausių pavyzdžių — vadinamoji Votergeito byla. Žurnalistinis tyrimas tąsyk atskleidė nemažai faktų, dėl kurių buvo priverstas atsistatydinti JAV prezidentas Ričardas Niksonas. Išties spauda gali daug.

Tačiau kaip ji tapo tokia paveiki? Kiek laikraščiuose tiesos? Ką daryti, kad spauda būtų mums tik į naudą?

[Iliustracija 3 puslapyje]

Berlyno „laikraščių karas“ po Pirmojo pasaulinio karo