Jaunimas klausia:

Kuo bloga anksti pradėti vaikščioti į pasimatymus?

„Neseniai keletas mokyklos vaikinų ėmė kviesti mane į pasimatymus ir siūlė draugauti“ (11-metė Beki *).

„Dauguma mūsų mokyklos jaunuolių vaikšto į pasimatymus. Jau niekas nebesistebi matydami koridoriuose besibučiuojančias poreles“ (dešimtokė Lijana).

DAUG jaunuolių labai anksti pradeda vaikščioti į pasimatymus. Žiniasklaida propaguoja tai kaip normalų dalyką — nekenksmingą pramogą. Dvylikametė Oneida sako: „Mokykloje beveik visi draugauja.“ Mergina, vardu Dženifer, prisimena: „Kai buvome trečiokai, jau tada iš mūsų tarpo atsirado porelių.“ Ji priduria: „Sulaukusi 11 metų, pajutau bendraamžių spaudimą draugauti.“

Visiškai suprantama, kad jei nevaikštai į pasimatymus, esi kaip balta varna. Galbūt tave už tai pašiepia ir išjuokia. Dženifer manė esanti per jauna tokiam žingsniui ir todėl atsisakydavo susitikinėti su vaikinais. O ką tada darydavo jos „gerbėjai“? Dženifer pasakoja: „Jie šaipydavosi iš manęs ir tyčiodavosi.“ Nė vienam nepatinka būti išjuokiamam. Bet ar turėtum eiti į pasimatymus tik todėl, kad kiti eina? Kas tie pasimatymai yra? Ir kokiam tikslui jie reikalingi?

Kas vadinama pasimatymais?

„Tarp mūsų nėra nieko rimto. Mes tik draugai“, — sako daugelis jaunuolių, nors valandų valandas praleidžia su kitos lyties asmeniu. Vadink tai kaip nori: draugyste, pasimatymais ar susitikinėjimu, bet jei vaikinas ir mergina rodo vienas kitam išskirtinį dėmesį ir ima kartu leisti laisvalaikį, dažniausiai juos sieja kažkas daugiau nei tik pažintis. Beje, susitikinėjama nebūtinai tiesiogine prasme, nes pokalbiai interneto svetainėse, telefonu, susirašinėjimas laiškais arba elektroniniu paštu kartais irgi yra savotiški „pasimatymai“.

Čia kyla klausimas: ar iš tiesų yra toks jau rimtas dalykas, kad porelė kartu leidžia laiką?

 Romantiškos draugystės pavojai

Biblijoje, Patarlių 30:19, kalbama apie ‛vaikino kelią pas merginą’. Tai lyg užuomina, kad vyro ir moters santykiai turi tam tikrą šabloną. Jeigu abu žmonės yra subrendę ir laikosi Dievo moralės normų, draugystė gali išaugti į meilę ir jiedu garbingai susituoks. Juk Dievas vyrą ir moterį sukūrė taip, kad vienas kitam patiktų. O kaip tada, jeigu esi per jaunas tuoktis? Prieš laiką ėmęs vaikščioti į pasimatymus, pats save statai į pavojų.

Kodėl? Todėl, kad jei daug laiko leidi su kitos lyties asmeniu, norom nenorom tavo jausmai pabunda. Nejučiomis tu imi nekantrauti, kada vėl pasimatysite. Kai nesate kartu, mintys vis sukasi apie tą žmogų. Deja, labai dažnai būna ir taip, kad nesulauki atsako į savo jausmus ir nusivili. Net jeigu jausmai yra abipusiai, bet kuris nors iš jūsų dar nebrandus ar per jaunas tuoktis, viltys žlunga ir tenka sielvartauti. Tikrai, kur gali nuvesti tokia draugystė? Viena Biblijos patarlė sako: „Argi gali žmogus užsikurti ugnį sterblėje, nesudegindamas savo drabužių?“ (Patarlių 6:27)

Pažiūrėkime, kas nutiko merginai, vardu Nina. Ji pasakoja: „Per internetą susipažinau su vienu vaikinu. Kasdien valandų valandas prašnekėdavome pokalbių svetainėje. Emociškai prie jo prisirišau ir visas mano gyvenimas sukosi apie jį. Nedaug laiko tepraėjo ir pažintis nutrūko, o aš puoliau į depresiją. Paskui jis man paskambino ir pasakė, kad dėl iširusios draugystės nori nusižudyti. Tai mane dar labiau prislėgė.“ Dabar Nina, viską permąsčiusi, sako: „Tikrai nevertėjo to pradėti! Ryšius nutraukėme prieš dvejus metus, o aš vis dar kenčiu nuo depresijos.“ Nina buvo tiesiog per jauna emociškai prisirišti prie kito žmogaus.

Įdomu, kad Biblijos žodžiai ‛vaikino kelias pas merginą’ gali reikšti ir lytinius santykius. Šiuolaikiniame pasaulyje romantiška draugystė dažnai tėra įžanga į lytinius santykius. Viskas prasideda gražiai: tik laikomasi už rankų. Paskui — trumpas apkabinimas ir bučinys į skruostą. Gerai, jei šitaip rodantys meilę žmonės jau yra suaugę ir tarpusavy rimtai įsipareigoję, bet visai kas kita — jei porelė dar per jauna tuoktis, nes tokiais poelgiais tik be reikalo sužadina aistras. „Meilės jausmų“ rodymas gali darytis vis nedoresnis, gašlesnis ir netgi virsti kokios nors rūšies ištvirkavimu. *

 Ištvirkavimo vaisiai kartūs: galima susirgti lytiškai užkrečiamomis ligomis, prarasti savigarbą, atbukinti savo sąžinę. Kai kurios paauglės pastoja. Tad ne veltui Biblijoje liepiama: „Sergėkitės ištvirkimo!“ (1 Korintiečiams 6:13, 18; 1 Tesalonikiečiams 4:3) Šio paliepimo klausyti bus lengviau, jei nepradėsi romantiškos draugystės prieš laiką.

Kada metas draugauti?

Tai nereiškia, kad niekada negalėsi eiti į pasimatymus. Bet jeigu esi paauglys, tau tikriausiai yra, Biblijos žodžiais tariant, „jaunystės žydėjimas“ (1 Korintiečiams 7:36, NW). Tavo tikro vyriškumo ar moteriškumo žiedai dar tik skleidžiasi. Šiuo laikotarpiu tu fiziškai, emociškai, lytiškai bręsti. Tavo jausmai, taip pat ir lytinis potraukis, gali būti patys stipriausi. Vis dėlto tie jausmai labai greit keičiasi, todėl ir paauglių romanai būna labai trumpi. „Vieną savaitę susitikinėdavau su vaikinu, o kitą jau ne“, — prisimena viena paauglė.

Tikrai neprotinga užmegzti romantišką draugystę per patį „jaunystės žydėjimą“. Verčiau palūkėk, kol geriau pažinsi save ir suprasi, ką mėgsti, ko nemėgsti ir kokių tikslų sieki. Be to, turėtum būti pakankamai suaugęs vykdyti santuokos įsipareigojimus. Jehova juk reikalauja, kad vyras aprūpintų šeimą fiziškai, materialiai ir dvasiškai. Jeigu esi paauglys, ar tu pajėgus rasti darbą ir rūpintis žmona ir galbūt vaikais? Ar galėsi ugdyti jų dvasingumą? O jeigu esi paauglė? Iš žmonos reikalaujama, kad mylėtų ir gerbtų vyrą; ji privalo palaikyti jo sprendimus. Ar tu tikrai visam laikui pasiruošusi taip daryti? Ar galėsi diena po dienos prižiūrėti namus, šeimininkauti ir rūpintis vaikais? (Efeziečiams 5:22-25, 28-31; 1 Timotiejui 5:8)

Štai pavyzdys: Vakarų pasaulyje jaunuoliai svajoja vairuoti šeimos automobilį. Tačiau ko jaunuoliui reikia, kad galėtų tai daryti? Daugumoje šalių vairuotojo teisės išduodamos tik baigus kursus ir išlaikius egzaminą. Kodėl? Nes vairavimas yra atsakingas dalykas. Kai sėdi prie vairo, tavo rankose yra tavo paties ir kitų žmonių gyvybė. O santuoka irgi labai rimtas įsipareigojimas! Paauglystėje tu gali būti tam tiesiog nepasiruošęs. Tada būtų išmintinga atsispirti pagundai ir visai nevaikščioti į pasimatymus, nes tai jau yra būsimo sutuoktinio paieškos. Paprastai sakant, jei nesi pasiruošęs vedyboms, neturėtum vaikščioti ir į pasimatymus.

Jei nori šiuo klausimu išmintingai apsispręsti, tau, kaip sakoma Biblijoje, reikia „žinojimo ir apdairumo“ (Patarlių 1:4). Kodėl gi nepasinaudojus vyresnio žmogaus žiniomis ir patirtimi? Tėvai krikščionys turbūt geriausiai tau padės įvertinti, ar esi pasirengęs santuokai. Neprošal kreiptis patarimo ir į brandžius krikščionių susirinkimo narius. Jeigu tėvai nenori, kad draugautum, verčiau paklausyk jų. Jie tik linki, kad ‛atitolintum pikta’ (Mokytojo 11:10, Brb).

Jeigu jie mano, kad tau dar ne laikas vaikščioti į pasimatymus, jie galbūt patars neapsiriboti vienu žmogumi, bet praplėsti savo draugų ratą. Bendraudamas su vienišais ir susituokusiais, jaunais ir senais, taip pat su savo bendraamžiais, tu geriau apsišlifuosi ir tikroviškiau žiūrėsi į gyvenimą ir į santuoką.

Laukti, kol ateis laikas pasimatymams, nelengva, bet verta. Per „jaunystės žydėjimą“ subręsk, išsiugdyk atsakomybę. Šitaip tu apsisaugosi nuo daugybės problemų ir spėsi išaugti dvasingu žmogumi, galinčiu imtis šeimos pareigų; tada ir santuoka netaps tau našta. O kai jau būsi pasiruošęs eiti į pasimatymus, kiti aiškiai matys, kad su tavimi iš tiesų verta geriau susipažinti.

[Išnašos]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Rodydami meilės jausmus jaunuoliai dažnai prisidaro bėdos