Stebime pasaulį

Drėgnieji miškai

Lig šiol buvo manoma, kad Indijoje drėgnieji miškai auga tik pietinėje Keralos valstijoje. Tačiau, kaip buvo pranešta Naujojo Delio žurnale Down to Earth, gamtosaugininkas Samjadipas Duta neseniai aptiko 500 kvadratinių kilometrų ploto drėgnąjį mišką, besidriekiantį per šiaurrytines Asamo ir Andra Pradešo valstijas. Tame miške gyvena daugybė įvairių rūšių gyvūnų: „32 rūšys žinduolių, 260 rūšių paukščių, taip pat tokie reti gyvūnai kaip drambliai, tigrai, debesėtieji leopardai, kiniškieji skujuočiai, ilgalūpiai lokiai, sambarai, antakiuotieji gibonai, fazanai marguoliai, dviragiai ragasnapiai ir muskusinės antys“. Vis dėlto žurnale Down to Earth pažymima, kad dėl visame pasaulyje paklausą turinčios miško žaliavos kirtimo daugybei drėgnųjų miškų gresia išnykimas. Kai kurie gamtininkai baiminasi, kad medžius beatodairiškai kertant drėgnieji miškai sunyks ir bus paversti paprasčiausia dirbamąja žeme.

Tigro riaumojimas

Kodėl išgirdę tigro riaumojimą sustingsta ne tik gyvūnai, bet ir žmonės? Anot Londono laikraščio The Sunday Telegraph, Šiaurės Karolinos valstijos (JAV) Gyvūnų bendravimo tyrimų instituto mokslininkai „nustatė, kad tigrai skleidžia žemo tono infragarsus. Tie garsai tokie žemi, kad žmonės jų negirdi“. Laikraštyje aiškinama, jog žmonės gali girdėti ne žemesnius kaip 20 hercų (Hz) dažnio garsus, tačiau tigrai „18-os Hz ir žemesnio dažnio infragarsinį urzgesį kaitalioja su mums girdimu riaumojimu ir dėl to, kaip teigia instituto direktorė Elizabeta fon Mugentaler, tigro riaumojimą galime tiesiog jausti, o tai mus trumpam sustingdo“. Šį įdomų reiškinį pastebi ir prityrę tigrų dresuotojai.

Sprogmenimis žlėgta mėsa

Virėjai mėsą paprastai žlegia kulinariniu plaktuku arba užberdami miltelių su minkštinančiais fermentais. Tačiau pasak žurnalo New Scientist, Merilendo valstijos (JAV) mokslininkai pabandė tai padaryti smūginėmis bangomis. Į plastmasinę šiukšlių dėžę jie prileido vandens, o į dugną nuleido ant plieninės plokštės padėtą mėsą. Tada dėžėje susprogdino ketvirtadalio dinamito lazdelės sprogimo energiją atitinkantį sprogmenį. „Smūginė vandens banga sutrenkia mėsą, — teigiama pranešime, — tačiau iš šiukšlių dėžės, deja, lieka tik šipuliai.“ Per sprogimą mėsa ne tik sužlegiama, bet dar ir sunaikinamos joje esančios bakterijos, pavyzdžiui, E.coli, kurios sukelia apsinuodijimą. Vis dėlto Randis Hafmanas iš Amerikos mėsos instituto sako: „Sunkiausia bus sugalvoti, kaip šią naujovę įgyvendinti.“

Laivai platina ligas

„Balasto vandeniu laivai po visą pasaulį platina žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingas ligas“, — praneša Londono laikraštis The Daily Telegraph. Laivuose balasto vanduo naudojamas pusiausvyrai palaikyti, o išpilamas jūroje arba įplaukimo uostuose. Merilendo valstijos (JAV) Smitsono aplinkos tyrimo centro mokslininkai jūromis plaukiojančių laivų balasto vandenyje aptiko didelį bakterijų ir virusų kiekį. Penkiolikos Česapyko įlankoje ištirtų laivų balasto vandenyje buvo rasta cholerą sukeliančių bakterijų. Viename litre balasto vandens vidutiniškai buvo apie 830 milijonų bakterijų ir 7,4 milijardo virusų, o tai šešis—aštuonis kartus daugiau nei kitų organizmų.

Per daug žaislų

„Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vaikai nebemoka normaliai žaisti, nes turi per daug žaislų“, — praneša Londono laikraštis The Sunday Times. Toks tyrimas buvo atliktas iš dalies dėl britų susirūpinimo, kad „užuot skyrę vaikams laiko, tėvai duoda jiems žaislų, leidžia žaisti kompiuteriu ar žiūrėti televizorių ir vaikus tai stipriai paveikia“. Ištyrusi 3000 trejų—penkerių metų vaikų, Oksfordo universiteto profesorė Keti Silva padarė išvadą: „Daugybė žaislų blaško vaikus ir dėl to jiems sunku mokytis ar normaliai žaisti.“

Dirbančių žmonių depresija

„Nepaprastai sparčiai daugėja dirbančių žmonių..., kuriuos  kamuoja nerimas, nuovargis ir depresija“, — teigiama Londono laikraštyje The Guardian. JT tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 3 iš 10 Jungtinės Karalystės dirbančių žmonių turi psichinės sveikatos problemų, o Jungtinėse Valstijose 1 iš 10 kenčia nuo depresijos. Dėl depresijos į pensiją anksčiau laiko išeina beveik 7 procentai vokiečių. Nuo streso sukeltų negalavimų kenčia daugiau nei pusė Suomijos dirbančių žmonių. 1999 metais Lenkijoje dėl vis didėjančio nedarbo sergančiųjų depresija padaugėjo 50 procentų; ten išaugo ir savižudybių skaičius. Pranešime spėjama, kad jei ir toliau darbo vietose bus diegiamos naujos technologijos bei valdymo būdai, kenčiančiųjų nuo depresijos sparčiai daugės. Ten taip pat sakoma, kad „2020 metais daugiausia darbo laiko bus prarandama ne dėl autoavarijų, AIDS ar smurto, o dėl streso ir psichinių sutrikimų“.

Nusikaltėliai daro vis didesnę žalą

„Anglijoje ir Velse nusikaltėlių padaroma žala visuomenei kasmet kainuoja 60 milijardų svarų sterlingų [apie 340 milijardų litų]“, — praneša Londono laikraštis The Independent. Ši suma, kuri, kaip teigia Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerija, yra pamažinta, sudaro 6,7 procento šalies bendrojo vidaus produkto. Tyčinės ir netyčinės žmogžudystės yra brangiausiai atsieinantys nusikaltimai. Kiekvienas toks nusikaltimas Jungtinei Karalystei atneša daugiau nei po milijoną svarų sterlingų [5,6 milijono litų] nuostolių, o kiti sunkūs smurtiniai nusikaltimai atsieina vidutiniškai po 19000 svarų sterlingų [106000 litų]. Apgaulių ir klastojimo padaroma žala sudaro beveik ketvirtadalį visos sumos. Laikraštyje dar sakoma, kad į šią sumą neįtraukta „baimė tapti nusikaltimo auka, poveikis nukentėjusiųjų šeimoms, vyriausybės išlaidos nusikalstamumui pažaboti... ir draudimo išmokos“.

Piktžolės geriau nei pesticidai

Pasak žurnalo New Scientist, kukurūzų derliui pagerinti Rytų Afrikos ūkininkai vietoj pesticidų naudoja tam tikras piktžoles. Vienas daugiausiai kukurūzams kenkiančių augalų — Striga hermonthica. Dėl jo kasmet prarandama 40 milijardų litų vertės derliaus. Kenijos mokslininkas Zaidinas Chanas pastebėjo, kad į kukurūzų tarpvagius pasodintos jakšūnės nustelbia Striga hermonthica. Kitas ūkininkų priešas yra ugniukų šeimos drugys, kurio vikšrai beveik kasmet nuniokoja trečdalį viso kukurūzų derliaus. Zaidinas Chanas nustatė, kad šie vikšrai labiau mėgsta vietinį augalą dramblinę soruolę. Laukuose ūkininkai pasisodina šių augalų ir taip nuvilioja vikšrus nuo kukurūzų. Įklimpę to augalo išskiriamose lipniose sultyse vikšrai žūva. „Tai kur kas geriau nei pesticidai, o ir daug pigiau, — sako Zaidinas Chanas. — Be to, taip mūsų krašto derlingumas pagerėjo 60—70 procentų.“

Archeologo apgaulė

Vienas žymiausių Japonijos archeologų, už neįtikėtinus atradimus pavadintas dieviškuoju kasinėtoju, buvo užkluptas sukčiaujant. Laikraščio Mainiči šimbun darbuotojai paslėpta kamera nufilmavo, kaip šis archeologas prieš atvykstant kasinėtojų grupei užkasinėjo senovinius akmeninius dirbinius. Negalėdamas paneigti įrodymų, pastarasis prisipažino užkasinėjęs senienas iš savo paties kolekcijos. Dabar tikrinami visi per 30 jo darbo metų padaryti atradimai. Knygų leidėjai mano, kad dėl šios apgaulės reikia peržiūrėti archeologines knygas ir mokyklų vadovėlius.

Vaikai ir nelaimės

Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) 26 turtingiausiose šalyse padarytų tyrimų duomenimis, nelaimingi atsitikimai yra pagrindinė vaikų mirties priežastis. „Tose šalyse 40 procentų 1—14 metų vaikų žuvo nuo kokio nors sužalojimo“, — praneša Japonijos laikraštis Mainichi Daily News. Tose šalyse per metus dėl to žūva apie 20000 vaikų. Tikimybę vaikams susižaloti padidina šie veiksniai: skurdas, tai, kad vaikus augina vienas iš tėvų, didelės šeimos ir tėvų svaiginimasis kvaišalais. UNICEF paskatino atkreipti dėmesį į „patikimas apsisaugojimo priemones: uždėti vaikui šalmą, neviršyti greičio tankiai apgyvendintose vietovėse, automobilyje vaikus sodinti į specialią sėdynę, prisisegti saugos diržus, pirkti vaistus vaikams neįveikiamoje pakuotėje, namuose įsitaisyti dūmų detektorius, o žaidimų aikštelę įrengti laikantis saugumo reikalavimų“.