Reta, bet neužmiršta Dalmatino Biblija

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SLOVĖNIJOJE

PASKUTINĖS dėžės, slepiančios vertingą turinį, Slovėniją pasiekė XVI šimtmečio pabaigoje. Porą metų jos buvo gabenamos įvairiais keliais. Kad niekas nesuuostų, kas slypi dėžėse, ant jų buvo pritvirtintos etiketės: „Kortos“ arba „Prekės“. O viduje saugiai paslėptos gulėjo pirmosios slovėniškos Biblijos odiniais viršeliais.

Ta vertinga siunta — tai išsipildžiusi svajonė dviejų uolių vyrų, Jurijaus Dalmatino ir Primožo Trubaro, kurių gyvenimo tikslas buvo išversti Bibliją į paprastiems žmonėms suprantamą kalbą. Nors jie galbūt neminimi daugelyje istorijos vadovėlių, jų vardus galima įtraukti į sąrašą žmonių, daug nuveikusių darant pirmuosius Biblijos vertimus.

Dalmatinas, slaptai pasiuntęs šias Biblijas, į siuntą įdėjo ir vieną ypač ištaigingai įrištą egzempliorių — savo draugui ir patarėjui Trubarui. Pažiūrėkime, kokias kliūtis teko įveikti šiems dviem vyrams verčiant Bibliją į tautiečiams suprantamą kalbą.

Kaip Trubaras tapo vertėju

XVI amžiuje Šventoji Romos imperija, glaudžiai bendradarbiavusi su Romos katalikų bažnyčia, tebeviešpatavo didelėje Europos dalyje. Tačiau protestantų reformacija jau buvo gerokai įsibėgėjusi ir jos įtaka buvo aiškiai juntama dabartinės Slovėnijos teritorijoje buvusiuose miestuose bei kaimuose. Vietinis dvasininkas Trubaras vienas pirmųjų perėmė protestantų įsitikinimus.

Oficiali katalikų bažnyčios kalba buvo lotynų, todėl tik saujelė privilegijuotųjų, mokėjusių šią senąją kalbą, galėjo suprasti bažnyčios apeigas ir Bibliją. Reformatoriai teigė, kad pamaldos turi vykti visiems suprantama kalba. Tad XVI amžiaus viduryje kai kurias Biblijos ištraukas per pamaldas skaitydavo slovėniškai. Tą padaryti buvo įmanoma todėl, kad dvasininkų naudojamo lotyniškojo mišiolo, arba mišių knygos, paraštėse buvo parašytas kai kurių jos eilučių vertimas į slovėnų kalbą.

Vis dėlto Trubaras norėjo, kad būtų išversta visa Biblija. Jis sudarė slovėniškąjį raidyną, nes tuomet šio dar nebuvo, ir 1550 metais parašė knygą. Tai buvo pirmoji spausdinta knyga slovėnų kalba. Joje Trubaras pacitavo kelias Biblijos eilutes iš Pradžios knygos. Vėliau jis išvertė Psalmyną ir galiausiai visą Naująjį Testamentą, arba Krikščionių graikiškuosius raštus.

Tačiau Trubaras suvokė, kad jam stinga kalbos žinių, būtinų įgyvendinti tikslą — išversti visą Bibliją. Todėl į pagalbą jis pasikvietė Jurijų Dalmatiną, gabų jauną studentą.

Dalmatino jaunystė

Dalmatinas gimė tikriausiai 1547 metais neturtingų kaimiečių šeimoje, gyvenusioje dabartinės Slovėnijos pietuose. Jis lankė vietinę mokyklą, kuriai vadovavo protestantų prozelitas, ir tai labai paveikė jo  religines pažiūras. Trubaro, mokytojo bei vietinės parapijos skatinamas Dalmatinas pradėjo mokytis religinėje mokykloje, o vėliau įstojo į universitetą Vokietijoje. Ten jis pagerino lotynų ir vokiečių kalbų žinias, išmoko hebrajų bei graikų kalbas ir baigė filosofijos bei teologijos mokslus.

Trubaras ragino užsienyje studijuojantį Dalmatiną branginti ir tobulinti savo gimtąją slovėnų kalbą. O šis, tebesimokydamas universitete ir vos įžengęs į trečią dešimtį, pradėjo milžinišką darbą — ėmė versti Šventąjį Raštą. Dabar pagrindinis jo gyvenimo tikslas buvo išpildyti didelį Trubaro troškimą turėti slovėnišką Bibliją.

Vertimo darbas

Pirmiausia Dalmatinas entuziastingai kibo į Hebrajiškuosius raštus. Tikriausiai jis vertė iš originalo kalbų, bet daug naudojosi ir Martyno Liuterio vokišku lotyniškosios Vulgatos vertimu. Kaip jau minėjome, 1577-aisiais Trubaras į slovėnų kalbą išvertė Krikščionių graikiškuosius raštus. Tad dabar remdamasis Liuterio vokiškąja Biblija Dalmatinas pakoregavo ir patobulino tą Trubaro vertimą. Jis pašalino daug germanizmų bei pataisė stilių. Galbūt Dalmatinas pasitelkė ir graikų kalbos žinias, tačiau mokslininkai iki šiol nesutaria: naudojosi jis ankstyvaisiais graikiškaisiais tekstais ar ne.

Kliūtys

Slovėniškasis raidynas buvo sudarytas tik prieš keletą dešimtmečių, todėl Dalmatinui teko nelengva užduotis. Žodynas buvo skurdus, žinynų slovėnų kalba nebuvo. Reikėjo didelio sumanumo suprantamai išversti tekstą.

Padėtį dar labiau apsunkino prasidėjusi kontrreformacija. Iš Slovėnijos ištrėmus spaustuvininką, Bibliją teko spausdinti užsienyje. Būtent dėl šios priežasties ji ir buvo slapta gabenama į šalį. Tačiau kliūtys nesutrukdė Dalmatinui vos per dešimtį metų įgyvendinti savo tikslą. Manoma, kad tuo metu jam tebuvo šiek tiek per 30.

Dalmatinui vadovaujant, per septynis mėnesius buvo išspausdinta 1500 Biblijų. Daug kas jo išleistą Raštą laiko literatūros ir meno šedevru, nes jis išpuoštas 222 medžio raižiniais. Nemažai tų Biblijų yra išlikę, ir šiuo vertimu buvo vadovaujamasi darant kitus Biblijos vertimus į slovėnų kalbą. Taip, šių dviejų vyrų dėka slovėnai gali skaityti Dievo Žodį gimtąja kalba.

[Rėmelis/iliustracija 15 puslapyje]

DIEVO VARDAS

Dalmatinas savo verstos Šventosios Biblijos pratarmėje rašė: „Didžiosiomis raidėmis parašytas žodis VIEŠPATS reiškia tik VIEŠPATĮ Dievą, kurio vardas žydų kalba yra Jehova, rašomas יהזה. Šis vardas priklauso tik VIEŠPAČIUI Dievui ir niekam daugiau.“

[Iliustracijos 14, 15 puslapiuose]

Primožas Trubaras

Pirmasis slovėniškosios Biblijos puslapis

[Šaltinio nuoroda]

Visi paveikslai, išskyrus tetragramą: Narodna in univerzitetna knjižnica—Slovenija—Ljubljana