Vis kintančios Namibijos skulptūros

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

MENININKO stilius nuolatos keičiasi, tačiau visi jo darbai malonūs akiai. Medžiaga, su kuria jis dirba, — smėlis. O kas yra pats menininkas? Tai vėjas, kuris lakaus smėlio kopoms suteikia visokiausias formas. Bene geriausiai žinomos yra pusmėnulio formos kopos. Vėjo gairinamas tokios „skulptūros“ šlaitas būna nuožulnus, o pavėjui esantis — statesnis ir trumpesnis. Kopos ketera atrodo aštri kaip skustuvas, tačiau užmynus lengvai suyra.

Būtent tokiomis kintančiomis skulptūromis galima pasigrožėti pietvakarių Afrikoje, Namibo dykumoje. Čia yra vienos aukščiausių pasaulio  kopų, kurių aukštis viršija 400 metrų. Tačiau dìdžiosios pasaulio dykumos plotu Namibą lenkia. Nuo Atlanto iki kito šios dykumos krašto yra ne daugiau kaip 160, o išilgai ji ištįsusi 1900 kilometrų.

Kitų menininkų darbai

Šioje „meno galerijoje“ eksponuojami ne tik vėjo kūriniai. Atidžiau įsižiūrėjęs kopose išvysi ir kitų menininkų originalių darbų. Pavyzdžiui, gal pastebėsi kažką panašaus į smulkią, ilgą smėlyje gulinčią grandinėlę. O jei turėsi kantrybės palaukti, gal net pamatysi, kaip darbuojasi patys kūrėjai. „Grandinėlė“ — tai naktį per smėlį keliavusių vabzdžių pėdsakai. Visai netoli jos smėlyje matyti kažkokia virtinė smulkučių duobelių. Tai irgi pėdsakai, tik šitie palikti kažkur nustraksėjusio kirstuko (macroscelides proboscideus). Dabar suvoki, jog šioje atokioje, rodės, tuščioje meno galerijoje iš tiesų knibžda gyvių.

Šiaurėje, prie Griaučių kranto, gali pamatyti ir kitų dykumos menininkų. Su smėliu jie elgiasi šiurkščiai, o kūrinys išeina be tvarkos. Atsargiai! Ana, jie per kopas atšuoliuoja čionai. Viena aišku — jiems patinka kurti. Kai šitie stambūs padarai neįtikėtinu greičiu skuodžia nuo kopos žemyn, smėlis laksto į visas šalis. Negana to, jie dar ima šliaužti, vilkdami užpakalines kojas ir jomis išvagodami smėlį. Jie pripuola prie netoliese telkšančio vandens, suvirsta į jį ir įsidūksta kaip maži vaikai. Kiekvienas šių menininkų, afrikinis dramblys, sveria apie šešias tonas!

Dar viena keistuolė dailininkė, irgi dirbanti gan neįprastai, nors ne taip grubiai, — smėlinė gyvatė. Jos grafikos darbas smėlyje — kreivų brūkšnių juostos. Šias žymes gyvatė palieka šliauždama šonu. Ūmai pėdsakai baigiasi — gyvatės nė kvapo. Kur ji dingo? Jei gerai įsižiūrėsi, pamatysi į tave iš smėlio spoksančias dvi akis. Pati savininkė visiškai panirusi smėlyje. Taip užsimaskavusi ji kantriai laukia savo pietų — paprastai pakeleivingo driežo.

Dar kitas kūrinys smėlyje tikriausiai akiai nėra toks malonus. Nesunku pastebėti plačias vėžes, paliktas triračių motociklų, specialiai sukurtų keliauti per tokią vietovę. Taigi savo ženklą palikęs ir žmogus.

Įgeidus menininkas

Žymių šiuose smėlynuose paliko ir kiti: raganosiai, liūtai, žirafos, šakalai. Jų gali sutikti Griaučių kranto gyvūnų draustinyje ar kitose vietose.

Vis dėlto pagrindinis menininkas yra vėjas. Tai jis nustato bendrą „galerijos“ vaizdą ir savo nuožiūra viską pertvarkinėja. Jis nuolat kažką keičia. Jei į tą pačią vietą sugrįši po metų, tikriausiai pastebėsi, jog kai kurios kopos pasislinkusios net 30 metrų! Štai ką sugeba Namibijos vėjai!

[Žemėlapis 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

AFRIKA

NAMIBIJA

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kirstukas (macroscelides proboscideus)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 26 puslapyje]

Des and Jen Bartlett