Jaunimas klausia:

Kodėl draugas mane skaudina?

„Turėjau keletą draugių... Paskiau jos pradėjo draugauti su kita mergaite. Jei tik prieidavau, jos nutildavo. ... Galiausiai ėmė visai šalintis manęs. Tai mane labai skaudina“ (Karen). *

TAIP gali atsitikti net su geriausiais draugais. Vieną dieną jiedu neperskiriami, kitą — jau net nesikalba vienas su kitu. „Draugas privalėtų būti toks asmuo, kuriuo tu tikrai gali pasitikėti, į kurį gali kreiptis bet kokiomis aplinkybėmis“, — sako 17-metė Nora. Tačiau kartais tavo geriausias draugas gali pradėti elgtis tarsi pikčiausias priešas.

Pavojus draugystei

Kas apkartina malonią draugystę? Sandrai nemalonumai prasidėjo, kai draugė Megan pasiskolino vieną iš jos mėgstamų viršutinių drabužių. „Kai jį grąžino, — sako Sandra, — šis buvo nešvarus, o rankovė šiek tiek prairusi. Ji net neužsiminė apie tai, tarsi tikėdamasi, jog nepastebėsiu.“ Kaip Sandra jautėsi dėl Megan nedėmesingumo? „Tai sukėlė man pyktį, — sako ji. — Pasijutau taip, tartum ji nevertino nei mano daiktų..., nei mano jausmų.“

Skaudu gali būti ir tada, kai artimas draugas padaro ar pasako kažką, kas tave trikdo. Taip atsitiko Sindi, kai ji kelioms savo bendraklasėms pasisakė dar neperskaičiusi referatui skirtos knygos. Netikėtai jos draugė Keit ėmė ją barti. „Ji sugėdino mane prieš daugybę draugų, — prisimena Sindi. — Aš taip įširdau ant jos. Po to santykiai iš tikrųjų pasikeitė.“

Kartais nutolstama, kai draugas pradeda leisti laiką su naujais kompanionais. „Turėjau gerą draugę, kuri pritapo prie tokios nedidelės uždaros grupelės, — sako 13-metė Bani. — Ji pradėjo manęs nepaisyti.“ Dar gali atsitikti, kad perpranti užslėptus draugystės motyvus. „Mudu su Bobu iš tikrųjų buvome geri draugai, — sako Džo. — Maniau jam patinkąs kaip asmuo, tačiau paaiškėjo, jog jis buvo man palankus tik dėl to, kad mano tėtis dirbo reklamos srityje ir visuomet galėdavo gauti gerų bilietų į rungtynes ar koncertus.“  Kaip Džo jaučiasi dabar? „Daugiau aš niekada nebepasitikėsiu Bobu!“ — sako jis.

O kartais būna, kad draugas atskleidžia kitiems informaciją, kurią norėjai išlaikyti paslaptyje. Pavyzdžiui, Elison išpasakojo savo draugei Sarai vieno bendradarbio asmenišką problemą. Kitą dieną Sara viską tiesiog išklojo tam darbo draugui. „Niekuomet nemaniau, kad ji galėtų būti tokia liežuvautoja! — sako Elison. — Aš įtūžau.“ Panašiai atsitiko 16-metei Reičel, kai artima draugė atskleidė kai ką iš jųdviejų asmeniško pokalbio. „Jaučiausi sutrikusi ir išduota, — sako Reičel. — Mąsčiau: ‛Kaip galėsiu vėl kada nors ja pasitikėti?’“

Draugystė gali tapti emocinės paramos šaltiniu, ypač kai rūpestingumo, pasitikėjimo bei pagarbos jausmas abipusis. Tačiau net artimai draugaujant pasitaiko sunkių momentų. Biblijoje atvirai pareikšta: „Būna draugų, kurie pasiruošę vienas kitą sudraskyti“ (Patarlių 18:24, NW). Suvokimas, jog draugas tave išdavė, pribloškia — kad ir kokia būtų to priežastis. Kodėl tai atsitinka?

Kodėl draugystė susilpnėja

Žmonių — tiek paauglių, tiek suaugusiųjų — savitarpio santykiuose be sunkumų neapsieinama. Kaip rašė Kristaus mokinys Jokūbas, „mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalba, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną“ (Jokūbo 3:2; 1 Jono 1:8). Kadangi visi klystame, reikėtų tikėtis, jog anksčiau ar vėliau draugas padarys ar pasakys kažką, kas tave įskaudins. Tu netgi gali prisiminti, kad taip pat esi įskaudinęs tą žmogų (Ekleziasto 7:22). „Mes visi esame netobuli ir kartais supykdome vienas kitą“, — sako 20-metė Lisa.

Be žmogiško netobulumo, esama ir kitų veiksnių. Neužmiršk, jog augant ir bręstant tavo — taip pat ir tavo draugų — interesai keičiasi. Todėl du žmonės, kuriuos kadaise siejo daug bendra, gali pajusti, jog jie lėtai, tačiau be paliovos tolsta. Viena paauglė sielojosi dėl savo geriausios draugės: „Mes retokai skambiname viena kitai ir sunkiai besurandame bendrą kalbą.“

Žinoma, tolti yra viena. Tačiau kodėl kai kurie žmonės skaudina savo draugus? Dažnai tai susiję su pavydu. Pavyzdžiui, gali būti, jog draugas ima giežti apmaudą dėl tavo gabumų ar laimėjimų. (Palygink Pradžios 37:4; 1 Samuelio 18:7-9.) Kaip sakoma Biblijoje, „pavydas pūdo kaulus“ (Patarlių 14:30). Tai gimdo nesutarimą. Kokia bebūtų priežastis, ką daryti, jei draugas įskaudino?

Susitaikyti

„Pirma, — sako Reičel, — stebėčiau tą asmenį ir stengčiaus suprasti, ar jis taip pasielgė apgalvotai.“ Kai kokie nors žodžiai ar veiksmai tave įžeidžia, nereaguok vien tik pagautas tos akimirkos emocijų. Veikiau būk kantrus ir apmąstyk, kas įvyko (Patarlių 14:29). Ar neapgalvotai reaguodamas į tai, ką supratai kaip įžeidimą, pagerinsi padėtį? Viską apsvarstęs, galbūt panorėsi pasinaudoti patarimu iš Psalmių 4:4 (Brb): „Rūstaudami nenusidėkite; svarstykite savo širdyje gulėdami lovose ir nusiraminkite.“ Tuomet gal apsispręsi ‛meile uždengti nuodėmių gausybę’ (1 Petro 4:8).

Tačiau kaip tada, jei jauti negalįs visiškai išmesti iš galvos užgaulaus poelgio? Tokiu atveju būtų geriausia kreiptis į tą žmogų. „Išsiaiškinkite tarpusavyje, — sako 13-metis Frenkas. — Jei to nepadarysite, pagieža išliks.“ Šešiolikmetė Suzana mano taip pat. „Geriausia, — sako ji, — paaiškinti tokiems žmonėms, jog tu jais pasitikėjai, bet jie tave apvylė.“ Žaklin irgi labiau mėgsta pasikalbėti akis į akį. „Aš stengiuosi pasikalbėti apie tai, kas įvyko — sako ji. —  Paprastai žmogus būna atviras ir iš tikrųjų beveik tuoj pat galima atitaisyti padėtį.“

Žinoma, turėtum būti atsargus ir nesikreipti į draugą pagautas pykčio. Biblijoje sakoma: „Karšto būdo žmogus vaidus sukelia, o kantrusis ginčus nuramina“ (Patarlių 15:18). Todėl prieš mėgindamas išspręsti problemą palauk, kol apsiraminsi. „Iš pradžių širsti, — prisipažįsta Lisa, — tačiau turi leisti sau nurimti. Palauk, kol nejausi tam žmogui nesutramdomo pykčio. Tada gali eiti pas jį, atsisėsti ir taikiai aptarti reikalą.“

Esminis žodis — „taikiai“. Prisimink, jog tavo tikslas yra ne iškoneveikti draugą, o pataisyti santykius ir, jeigu tik įmanoma, atnaujinti draugystę (Psalmių 34:15 [34:14, Brb]). Todėl kalbėk iš širdies. „Gali pasakyti: ‛Mes esame draugės, bet aš tiktai noriu sužinoti, kas atsitiko’, — pataria Lisa. — Turi žinoti priežastį, dėl ko taip įvyko. Tai išsiaiškinus, išspręsti problemą paprastai nėra sunku.“

Tikrai būtų neteisinga keršyti, galbūt apšmeižiant tą asmenį ir stengiantis kitus patraukti į savo pusę. Krikščionių apaštalas Paulius romiečiams rašė: „Niekam neatmokėkite piktu už pikta“ (Romiečiams 12:17). Iš tiesų kiek bebūtume įskaudinti, atsakydami tuo pačiu tik dar pabloginsime padėtį. „Keršyti neverta, — sako Nora, — nes tada jūs daugiau niekuomet nebebūsite draugai.“ Priešingai, ji priduria, jog darydamas, ką gali, kad atitaisytum santykius, „pasijusi geresniu žmogum“.

Tačiau kaip tuomet, jei draugas neatsiliepia į tavo pastangas susitaikyti? Tokiu atveju prisimink, jog draugystė nelygu draugystei. „Ne kiekvienas draugas bus artimas, — sako patarėja šeimos klausimais Judit Maklis. — Suprask, jog draugystė būna įvairi.“ Vis dėlto tave gali paguosti tai, kad padarei viską, ką galėjai, norėdama susitaikyti. Apaštalas Paulius rašė: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12:18, kursyvas mūsų).

Krizės ištinka net ir tvirčiausią draugystę. Jei pajėgi atlaikyti krizę, neleisdamas jai sugriauti savo požiūrio į kitus ar į save patį, tu daraisi brandus. Nors kai kurie galbūt „pasiruošę vienas kitą sudraskyti“, Biblija mus patikina, jog „būna draugų, artimesnių už brolį“ (Patarlių 18:24, NW).

[Išnaša]

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Kalbantis apie tai, kas atsitiko, galima atnaujinti draugystę